„Daugelis yra girdėję apie minkštą ir kietą vandenį, bet ar domėjotės, kodėl jis taip vadinamas? Ir ar žinote, kokie požymiai gali signalizuoti apie vandenyje esančias priemaišas?“ – sako Lietuvos geologijos tarnybos žinovai.
Vandens kietumą lemia kalcio ir magnio kiekis. Kietas vanduo šių mineralų turi daug, todėl skalbimo mašinose, virduliuose ir vamzdynuose gali kauptis kalkių nuosėdos.
Minkštas vanduo, priešingai, nepalieka kalkių nuosėdų, bet gali būti agresyvesnis vamzdynams ir kalcio bei magnio jame gali trūkti.
„Kadangi savo laboratorijoje atliekame ir vandens cheminę analizę, galime pasakyti, kad spalva, kvapas ir skonis – pirmieji požymiai, galintys signalizuoti apie priemaišas vandenyje. Pavyzdžiui, metalo skonis ar rudos apnašos gali rodyti, kad vandenyje per didelis kiekis geležies.
Vis dėlto kai kurios medžiagos, tokios kaip nitratai ir nitritai, yra bespalvės ir bekvapės – kad jų yra, galima nustatyti tik laboratoriniais tyrimais“, – priduria laboratorijos žinovai.
LGT atkreipia dėmesį, kad požeminis vanduo Lietuvoje natūraliai pasižymi gera kokybe, bet jo sudėtis gali skirtis priklausomai nuo šaltinio, vamzdynų būklės ar net metų laiko.
Jei kyla abejonių dėl vandens tinkamumo kasdieniam naudojimui, išsamesnė cheminė analizė gali padėti suprasti jo sudėtį ir įvertinti, ar jis atitinka visus kokybės reikalavimus.
Kilus klausimų, skambinkite telefonu +370 670 73333 (8–12 val.) arba rašykite el. paštu info@lgt.lt
Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos pranešimą
Geriu neskanų. Mano jaunystės miestelyje vanduo buvo labai skanus.