Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) ir Latvijos įmonė „Baltic Satellite Service“ pasirašė sutartį dėl duomenų apie naudingųjų iškasenų telkinius teikimo.
Sutartis, sudaryta pagal Europos kosmoso agentūros projektą „Žemės stebėjimo duomenų Baltijos platforma vyriausybinėms organizacijoms (EO-BALP)“, padės veiksmingai valdyti ir stebėti žemės gelmių išteklių eksploatavimą Lietuvoje, naudojant naujoviškas kosmoso technologijas ir atvirų duomenų paslaugas.
„Žemės gelmių išteklių eksploatavimas – neatsiejama šiuolaikinės ekonomikos dalis, todėl šis procesas reikalauja ypatingo dėmesio aplinkosaugos srityje.
Siekiant užtikrinti veiksmingą ir tvarų išteklių naudojimą, jau dabar mokslininkų kuriami nauji įrankiai, prie kurių atsiradimo galime prisidėti ir mes savo žiniomis“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Egidijus Viskontas.
Kosmoso technologijos, tokios kaip nuotolinis stebėjimas ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS), suteikia galimybę tiksliau analizuoti ir valdyti žemės gelmių išteklių eksploatavimą.
Aukštai virš Žemės skrendantys palydovai geba aptikti net menkiausius pokyčius žemės paviršiuje, galinčius rodyti pakitimus dėl išteklių gavybos.
„Be to, naudojant pažangias duomenų analizės technologijas, surinktos žinios leidžia tiksliau planuoti išteklių gavybą, kad būtų minimizuotas poveikis aplinkai ir pritaikytos veiklos sąnaudos.
Taip galima užtikrinti tvaresnę gavybos praktiką, tenkinančią tiek pramonės poreikius, tiek atsižvelgiančią į aplinkosauginius bruožus“, – pabrėžia E. Viskontas.
Pagal šią sutartį LGT pateiks naudingųjų iškasenų paplitimo ribas, leidimų, leidžiančių eksploatuoti naudingąsias iškasenas datas, naudingųjų iškasenų rūšis ir kitas žinias, susijusias su kasybos vietomis Lietuvoje.
Duomenys bus naudojami Elektronikos ir kompiuterių mokslų instituto (IECS) kuriamai Gamtinių išteklių eksploatavimo stebėjimo programai. Programa bus prieinama per EO platformą, kurią teiks ir prižiūrės „Baltic Satellite Service“.
LGT gaus prieigą prie naujos aplikacijos, nustatysiančios vykdomos kasybos vietas. Tai leis nustatyti ne tik kasybą atliekančių įmonių kasybos intensyvumą ir kaip jos laikosi nustatytų kasybos ribų, bet ir nelegalias kasybos vietas.
„Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Lietuvos geologijos tarnyba.
Šis žingsnis – reikšmingas postūmis į priekį. Integruodami išsamius geologinius duomenis su EO-BALP platformos ir Gamtinių išteklių gavybos stebėsenos programos galimybėmis, Baltijos regione pagerinsime žinių sklaidą, veiksmimgumą ir tvarumą išteklių gavybos srityje.
Šis sumanymas ne tik pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą, bet ir atskleidžia naujoviškų sprendimų galimybes spręsti aplinkos ir ekonominius iššūkius.
Tikimės, kad šis bendradarbiavimas turės teigiamą poveikį tiek Lietuvai, tiek kitoms suinteresuotoms šalims“, – sakė „Baltic Satellite Service“ atstovė Ilze Barga.
Sutartis, galiosianti iki projekto pabaigos 2025-ųjų lapkritį, patvirtina LGT tikslą naudoti pažangiausias technologijas siekiant tvaraus gamtinių išteklių valdymo ir pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.
Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos pranešimą
