Per tūkstančius metų Lietuvos teritoriją dengę ledynai suklostė įvairių nuogulų ir nuosėdų storymę, suformavo dabartinį kraštovaizdį.
Siekdama nustatyti šios storymės sandarą ir atkurti jos kūrimosi istoriją, Lietuvos geologijos tarnyba atlieka kvartero storymės erdvinį geologinį kartografavimą masteliu 1:50 000. Šiemet kartografuojami Lazdijų, Seirijų ir Druskininkų plotai.
Kas yra geologinis kartografavimas?
Kartografuodami geologai tiria teritorijos paviršiuje slūgsančių nuogulų amžių, kilmę, medžiaginę sudėtį ir paplitimą. Surinktų duomenų pagrindu sudaromi valstybiniai kvartero geologiniai ir geomorfologiniai žemėlapiai.
Lauko darbų metu rankiniu grąžtu gręžiami gręžiniai, aprašomos juose aptiktos nuogulos ir nuosėdos, reljefo formos, atodangos bei karjerų sienelės. Taip nustatoma, kas konkrečioje teritorijoje vyko ledynui slenkant ir tirpstant, o vėliau – kuriantis upėms, ežerams ir pelkėms.
Nuogulos gali būti įvairios kilmės. Ledynai paliko moreninį priesmėlį ir priemolį, jų tirpsmo vandenys – smėlį, žvyrą ir molį. Vėjas supustė smėlio kopas, o ežeruose ir pelkėse susidarė organinės nuogulos – durpės ir sapropelis.
Lietuvos kraštovaizdį kūrė ledynai
Ledynai iš Skandinavijos Lietuvos teritoriją buvo pasiekę mažiausiai šešis kartus. Paskutinio – Nemuno ledynmečio – pėdsakų matyti didžiojoje šalies dalyje. Tik pietryčių Lietuvoje – Medininkų kalvyne ir Eišiškių plynaukštėje – išlikę ankstesnio apledėjimo suformuoto kraštovaizdžio.
Ledynmečius keitė šiltesni laikotarpiai – tarpledynmečiai, per kuriuos nuosėdos kaupėsi ežeruose, pelkėse ir upėse. Todėl kvartero darinių storis Lietuvoje labai nevienodas.
Didžiojoje šalies dalyje jis siekia 80–120 metrų, Šiaurės Lietuvoje – vos kelis metrus, o Žemaitijos, Baltijos ir Medininkų aukštumose – 200 metrų ir daugiau. Didžiausias Lietuvoje nustatytas kvartero nuogulų storis – 314,2 metro – užfiksuotas Vembutų gręžinyje Žemaitijoje.
Ką atskleidžia kvartero sluoksniai?
Kvarteras – jauniausia geologinė sistema, prasidėjusi maždaug prieš 2,65 mln. metų. Ji apima priešledynmetį, ledynmečius ir tarpledynmečius bei dabartinį laikotarpį – holoceną.
Holocenas prasidėjo maždaug prieš 11,6 tūkst. metų, pasibaigus paskutiniam ledynmečiui. Šylant klimatui išnyko ilgalaikis įšalas ir stambieji pleistoceno žinduoliai, tarp jų mamutai bei gauruotieji raganosiai.
Kvartero sluoksniai saugo ir žmogaus veiklos pėdsakus. Tam tikruose nuogulų sluoksniuose aptikti archeologiniai radiniai padeda nustatyti jų susidarymo laiką ir suprasti, kaip žmogaus veikla siejosi su nuogulų kaupimusi ežeruose, pelkėse bei upių slėniuose.
Kodėl šie tyrimai svarbūs?
Kvartero dariniai tiesiogiai susiję su mūsų naudojamais gamtos ištekliais. Juose sukauptas požeminis vanduo sudaro apie 60 proc. centralizuotai tiekiamo vandens, o iš kvartero nuogulų išgaunama apie 98 proc. statybose naudojamo smėlio, žvyro ir molio.
Kartografavimo duomenys naudojami hidrogeologijos, ekogeologijos ir inžinerinės geologijos tyrimams, teritorijų bei infrastruktūros planavimui, požeminio vandens išteklių vertinimui ir poveikio aplinkai analizei. Jie leidžia priimti pagrįstus sprendimus, atsižvelgiant ne tik į žemės paviršių, bet ir į gelmių sandarą.
