Atlikdami erdvinį geologinį kartografavimą 741,4 km² plote Šakių rajone, Lietuvos geologijos tarnybos žinovai užfiksavo įdomių faktų. Senųjų ledynų paliktus griovius, ledo tirpsmo suformuotas įgriuvas, prieledyninio ežero paliktas lygumas, vėjų supustytas kopas.
Šie duomenys atskleidžia sudėtingą geologinę krašto raidą ir yra svarbūs vertinant nuogulų storymės sandarą, požeminio vandens pasiskirstymą, rengiant statybų planavimo dokumentus ar ieškant naudingųjų iškasenų telkinių.
Kartografuojant sudaryti valstybiniai 1:50 000 mastelio žemėlapiai. Kvartero geologinis ir geomorfologinis, faktinės medžiagos ir litomorfogenetinio rajonavimo.
Kvartero geologiniame žemėlapyje atsispindi paviršių sudarančių nuogulų ir nuosėdų išplitimas, amžius, kilmė ir litologinė sudėtis.
Geologiniuose pjūviuose parodyta kvartero nuogulų storymės sandara ir litologinė sudėtis. Geomorfologiniame žemėlapyje pavaizduota Šakių ploto reljefo kilmė ir morfologija. O litomorfogenetinio rajonavimo žemėlapyje – litomorfogenetiniai rajonai ir mikrorajonai.
Geologinių lauko darbų metu rankiniu grąžtu išgręžta ir aprašyta 850 stebėjimo taškų ir prakasų (iki 1,2 m gylio), paimti 187 ėminiai granuliometriniams tyrimams.
Geologinio kartografavimo atradimai
Sintautų ir Lukšių apylinkėse aptikti ledyno tirpsmo vandenų išgraužti paleoįrėžiai, giliausi – iki 70 m santykinio gylio (jų padas slūgso 120 m žemiau dabartinio jūros vandens lygio).
Šie paleoįrėžiai susiformavo ledyno transgresyvios fazės metu. Tada kai poledyninis ledo tirpsmo vanduo išgrauždavo po ledynu slūgsančiose nuosėdinėse uolienose tunelius, kuriais ir ištekėdavo iš po ledyno.
Kadangi Šakių ploto pokvartero paviršiuje slūgso santykinai minkštos kreidos sistemos nuogulos (kreida, mergelis, aleuritas ir kt.), lengvai pasiduodančios tiek egzaracijai, tiek erozijai. Todėl ir paleoįrėžių šiame plote apstu, nors dabartiniame žemės paviršiuje jų nepamatysi. Visi paleoįrėžiai slypi po vidurinio pleistoceno Medininkų ledynmečiu suklotomis nuogulomis.
Atpažinti glaciokarstiniai įdubimai – įgriuvos, susiformavusios tirpstant įšalusiems ledo luistams po nuosėdų sluoksniu. Tokios nedidelės įdubos dažnos visoje Šakių limnoglacialinėje lygumoje. Ypač Sudargo apylinkėse. Jos leidžia rekonstruoti buvusių ledo luistų buvimo zonas, todėl yra svarbios atkuriant ledyno atsitraukimo eigą.
Be to, glaciokarstiniai įdubimai dažnai užsipildo ežerinėmis arba pelkinėmis nuosėdomis, todėl tai potencialios sapropelio ar durpių kaupimosi vietos.
Dabartinės Šakių lygumos – tai buvusio prieledyninio ežero dugnas, susiformavęs, kai tirpstantis ledyno vanduo kaupėsi ledyno papėdėje sudarydamas milžinišką patvenktinį baseiną.
Šio vandeniui nutekėjus, liko molingos ir smėlingos lygumos, šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi palaipsniui žemėjančios nuo 56 m iki 20 m absoliutaus aukščio.
0,8–12,5 m storio (vyraujantis storis – apie 3,5 m) limnoglacialinių nuosėdų klodui dažnai būdinga horizontaliai sluoksniuota storymė: viršutinėje dalyje dažniausiai nusėdęs smulkus, smulkutis ar aleuritingas smėlis, po juo dažnai aptinkamas aleuritas, o apatinėje klodo dalyje – molis.
Geologinio kartografavimo metu surinkti duomenys leidžia atsekti buvusio ežero ribas ir suprasti, kaip formavosi dabartinis reljefas, kaupėsi nuosėdų sluoksniai. Tokie duomenys svarbūs statybų planavimui, požeminio vandens tyrimams ir kraštovaizdžio raidos analizėms.
Eoliniai dariniai kartografuoti Sudargo, Šilininkų, Baltkojų miškuose, Šile ir kt. Šios žemyninės kopos, supustytos senkant ledyniniam ežerui iškilusiose salose, ar paties ežero buvusioje pakrantėje, retai kur aukštesnės nei 3–6 m, bet puikiai matomos vietovėje.
Geomorfologiniame žemėlapyje geologai atkūrė pradinį reljefą, buvusį iki melioracijos – vingiuotas upelių vagas, natūralius duburius bei vietomis išlikusius fliuvioglacialinius keimus ir ozus. Tokie reljefo bruožai ypač pastebimi Sudargo ir Pervazninkų apylinkėse.
Praėjusio amžiaus tyrimai
Prieš pradėdami lauko darbus, geologai atsivertė išskirtinį kraštovaizdžio, kurio nebėra, albumą – senas aeronuotraukas, darytas 1951, 1960, 1961, 1971 ir 1976 metais. Juose – dar nenumelioruoti upeliai, natūralūs slėniai, nesulygintas ir neperkastas reljefas.
Kitas pasiruošimo lauko darbams žingsnis – ankstesniais metais atliktų geologinių tyrimų apžvalga ir įvertinimas. LGT fonde sukaupta daugybė geologinių tyrimų aprašų ir rezultatų. Nuo 1942 m. atliktų Šakių molyno tyrinėjimo darbų ar Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių apskr. vasaros pradinių žvalgomųjų darbų apyskaitų. Iki 2022 m. inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitų statomų vėjo jėgainių pamatams ir infrastruktūrai.
Taigi, Šakių projekto teritorijoje požeminio vandens ir angliavandenilių paieškoms, vandenviečių požeminio vandens išteklių įvertinimui, sanitarinių apsaugos zonų nustatymui buvo išgręžta 430 giliųjų gręžinių nuo 30 m iki 1263 m gylio.
Be šių gręžinių, buvo išgręžti 1604 seklūs (nuo 0,9 m iki 30 m gylio) gręžiniai vėjo jėgainėms, kaimų ir miestelių nuotekų valymo įrenginių, prekybos paskirties statinių, gyvenamųjų namų ir ūkinės paskirties pastatų projektavimui ar rekonstrukcijai, tiltų per upelius statymui, ryšio stočių įrengimui, naujų gatvių tiesimui.
Vis dėlto, nors duomenų surinkta daug, didesnė dalis šių gręžinių išgręžta neiškeliant kerno, neatlikti geofiziniai ir elektriniai tyrimai, todėl jų pjūvių aprašymai LGT duomenų bazėje dažnai nėra išsamūs, o kai kuriais atvejais ir ne itin korektiški. Be to, tik dalyje gręžinių buvo pergręžta kvartero nuogulų storymė.
Kartografuotoje teritorijoje jau nuo 1942 m. pradėta ieškoti žaliavos statybinėms medžiagoms. Ieškota žvyro, tinkamo autokelių statybai ir statybos pramonei, smėlio (ir smėlio-liesiklio, tinkamo silikatinių plytų gamybai), molio (tinkamo plytų gamybai) ir durpių.
Išsamesnių naudingųjų iškasenų žvalgybos darbų metu buvo išžvalgytas 1 smėlio-žvyro (Slavikai) ir 7 molio (Petraičiai, Kriaučėnai, Baltkojai, Valiai I, Valiai II, Zypliai, Smilgiai) telkiniai. Nuo 1965 m. buvo žvalgomi ir tiriami ir Šakių ploto teritorijos durpynai. Didelių durpynų čia nėra, detaliai išžvalgytas tik vienas – Aukštosios plynios durpių telkinys.
Atsakingoji projekto vykdytoja – Aldona Damušytė
Labai įspūdingas takas link Nemuno Sudarge- pro kalveles , apaugusias senomis pušimis, atsiveria Nemuno slėnis.
Rašoma tik apie ledynų tirpsmo paliktus pėdsakus. O apie jų susidarymą, – išeitų, kad pėdsakų kaip ir nėra. Iš kur tiek vandens radosi tose vietose jiems susidaryti ir panašiai. Gal iš Mėnulio kažkaip “pilamas” buvo ar iš pietinio pusrutulio “persiliejo” liūčių būdu…
Pro Sudargą teka didžiausia Lietuvos upė – Nemunas. Vandens labai daug.
Įdpmūs ne tik geologiniai, bet ir archeologiniai Šakių rajono žemių tyrinėjimai. Teko skaityti, kad šalia piliakalnio prie Žemosios Panemunės rasta Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus moneta, pasaginių segių, apyrankių, grublėtos ir lygios keramikos, žalvario dirbinių liekanų, datuojamų I tūkst.- II tūkst. pradžia. Netoliese esantis II Žemosios Panemunės piliakalnis taip pat datuojamas II tūkst. pradžia.