Lietuvos geologijos tarnyboje saugoma daugiau kaip 131 tūkst. geologinių dokumentų – ataskaitų, žemėlapių, brėžinių, gręžinių duomenų, geofizinių tyrimų diagramų, žemėnaudos planų ir kitų tyrimų rezultatų.
Šie duomenys kaupiami Geologijos fonde, kuriame duomenys apie geologinius tyrimus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse kaupiami nuo pat 1945-ųjų.
Geologijos fondas nėra tik žinovams skirtas archyvas
Fondo dokumentai gali būti naudingi projektuotojams, inžinieriams, aplinkosaugos žinovams, savivaldybėms, studentams, mokslininkams, žaliavų ar energetikos sektoriaus įmonėms, taip pat visiems, kuriems įdomi Lietuvos žemės gelmių istorija.
Fonde galima rasti duomenų apie gręžinius, naudingųjų iškasenų telkinius, požeminio vandens išteklius, inžinerines geologines sąlygas, geologinius žemėlapius ir kitus tyrimų rezultatus. Tokios žinios svarbios rengiant statybas, kelius, tiltus, vandenvietes, teritorijų naudojimą, atliekant poveikio aplinkai vertinimą ar rengiant mokslinius ir studijų darbus.
Fonde saugomi ir istoriniai dokumentai
Tai pirmasis pokarinis Lietuvos naudingųjų iškasenų žemėlapis, parengtas 1945 m., kolūkių laikų planai, ranka braižytos schemos, litologiniai pjūviai, ekspedicijų nuotraukos. Jie leidžia pamatyti ne tik geologinius duomenis, bet ir tai, kaip keitėsi tyrimų būdai, dokumentavimo kultūra ir požiūris į Lietuvos žemės gelmes.
Kiekvienas tyrimas, kiekvienas gręžinys ir kiekviena ataskaita papildo bendrą Lietuvos geologinį paveikslą. Todėl Geologijos fondo žinios svarbios ne tik tada, kai reikia konkretaus dokumento, bet ir tada, kai norima suprasti platesnį teritorijos, išteklių ar kraštovaizdžio kontekstą.
Reikiamus dokumentus galima užsisakyti nuotoliniu būdu. Fondo žinios teikiamos kaip Lietuvos geologijos tarnybos paslauga, todėl ja gali naudotis tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių vartotojai.
Daugiau žinių – Lietuvos geologijos tarnybos e. paslaugų sistemoje, posistemėje „Bibliofondas“.
