Sekmadienis, 4 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

R. Armaitis. Rusakalbius „gelbėjo“ taip, kad nebeliko nei žmonių, nei miestų

Rimas Armaitis, www.alkas.lt
2026-10-02 17:29:25
87
PERŽIŪROS
6
Rusijos smūgio apgadintas gyvenamasis namas Charkive

Rusijos smūgio apgadintas gyvenamasis namas Charkive, 2026 m. rugsėjo 28 d. | Wikimedia Commons, CC BY 4.0, Ukrainos DSNS nuotr.

Putino retorika vis agresyvesnė. Jis jau ne tik teisina savo karą – jis tiesiai aiškina Vakarams, ką jie turėjo daryti, ko neturėjo daryti ir už ką dabar neva privalo prisiimti atsakomybę.

Jo kariuomenė įsiveržė į svetimą valstybę, jo raketos naikina svetimus miestus, bet kaltas, žinoma, tas, kuris nesutiko paklusti.

Norėčiau, kad šitą signalą pagaliau suprastų Vakarų visuomenės. Būtent visuomenės, nes jos renka politikus ir sprendžia, ar nori gyventi patogioje iliuzijoje, ar reikalauti rimto pasirengimo.

Putinas jau elgiasi su jumis kaip su priešininkais. O dalis jūsų vis dar svarsto, ar jis kartais nebus tiesiog neteisingai suprastas.

„Mes nepradėjome“ – tik atvažiavome su tankais

Putinas aiškina, kad Rusija nenorėjo karo, jo nepradėjo ir buvo priversta gintis. Labai įdomi savigyna: pervažiuoti svetimos valstybės sieną, pulti jos sostinę, užimti jos teritorijas ir paskelbti jas savo nuosavybe.

Įsilaužti į kaimyno namus, o paskui skųstis, kad šeimininkas buvo agresyvus, nes neleido ramiai išnešti baldų.

2022 metų vasario 24 dieną ne Ukrainos kariuomenė pradėjo plataus masto invaziją į Rusiją. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą.

Ne ukrainiečiai važiavo užimti Maskvos – rusai važiavo užimti Kyjivo. Šito fakto nepanaikina nei iškilminga tribūna, nei susirūpinusi veido išraiška, nei tūkstantį kartų pakartotas „mus privertė“.

Galima aptarinėti Vakarų klaidas, Ukrainos politiką ir nesėkmingą diplomatiją. Tačiau nė vienas toks ginčas nesuteikia teisės užpulti svetimos šalies.

Jeigu tau nepatinka kaimyno pasirinkimai, jo vaikai dėl to netampa tavo raketų taikiniais. Agresija netampa savigyna vien todėl, kad agresorius pats sau išrašė nekaltumo pažymėjimą.

Tai nuo ko gelbėjote rusakalbius?

Charkivas iki plataus masto karo – apie 78 % rusakalbių miestas. Odesa – apie 80 %. Chersonas – apie 50 %.

Tai nuo ko tuos žmones atvažiavote gelbėti? Nuo jų namų? Nuo darbo? Nuo šeimų? Nuo galimybės gyventi savo mieste be svetimų tankų?

Nuo ko rusakalbį Charkivo gyventoją išgelbėja į jo daugiabutį atskridusi rusiška raketa? Kokią teisę rusakalbiam odesiečiui suteikia jo miesto bombardavimas?

Kokią laisvę Chersono gyventojui atnešė okupacija? Norėtųsi konkretaus atsakymo, nes griuvėsiuose kažkodėl labai sunku įžiūrėti humanitarinės misijos privalumus.

Kremliaus „apsauga“ prasideda sprogimu, o baigiasi tuo, kad žmogus netenka namų, artimųjų arba gyvybės. Užtat paaiškinimas pateikiamas rusiškai.

Matyt, pagal imperinį paslaugų standartą svarbiausia, kad žmogus suprastų, kodėl jo namų daugiau nėra.

Rusakalbiai SSO, Chersono ir Charkivo gynėjai

Kur jo pasakojime rusakalbiai Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų – SSO – kariai? Kai apie 70 % jų sudaro rusakalbiai odesiečiai.

Tai kodėl jie gina Ukrainą? Kodėl nesutiko su chuilo pasakojimu, kad Rusijos kariuomenė atėjo jų išlaisvinti?

Kur rusakalbiai Chersono gynėjai? Kur rusakalbiai Charkivo gynėjai, tarp jų – „Azovo“ kariai?

Jie gyveno rusiškai kalbančioje aplinkoje, kalbėjo rusiškai ir vis tiek pasirinko ginti Ukrainą. Matyt, puikiai suprato skirtumą tarp kalbos, kuria bendrauji, ir valstybės, kuri atvažiuoja atimti tavo namų.

Rusakalbis žmogus nėra automatiškai Kremliaus pavaldinys. Jo kalba nėra leidimas Putinui perbraižyti sienas.

Žmogus gali rusiškai kalbėtis su šeima, juokauti, keiktis ir tuo pačiu metu ginti Ukrainą nuo Rusijos kariuomenės. Rusų kalba nėra imperijos nuosavybės dokumentas.

Kremliui šitas skirtumas nepatogus. Nes tada paaiškėja, kad „rusakalbių apsauga“ tėra priedanga reikalavimui paklusti Maskvai.

Kol paklūsti – esi brolis. Kai atsisakai – staiga tampi „nacistu“, kurį reikia perauklėti artilerija.

„Azovas“: rusakalbiai, kuriuos gelbėjo nuo jų pačių?

Mariupolyje išaugusiame „Azove“ apie 80 % vyrų kalbėjo rusiškai. Dar 2014 metų gegužę bataliono savanoris Michailas Poliakovas viešai nurodė tokį skaičių.

Tai ne mano prasimanymas. Tai labai nepatogi detalė tiems, kurie metų metus aiškino, kad visas šis dalinys susibūrė persekioti rusakalbių.

Tai kur tie jūsų „nacistai“? Rusakalbiai patys save persekiojo, o jūs atvažiavote jų išgelbėti?

Žmogus tampa „nacistu“, kai nenori Rusijos kariuomenės savo mieste? Ar kai supranta rusiškai, bet atsisako vykdyti Maskvos nurodymus?

Mariupolį gynė „Azovas“, jūrų pėstininkai, pasieniečiai, policininkai ir kiti Ukrainos gynėjai. Tarp jų buvo daugybė rusakalbių, daugiau nei 70 %.

Jie gynė miestą nuo Rusijos kariuomenės, o ne nuo savo kaimynų kalbos. Jie nelaukė „gelbėtojų“ – jie nuo jų gynėsi.

Kalba savaime neįrodo nei žmogaus ideologijos, nei jo moralės. Tačiau rusakalbių pasipriešinimas Rusijos invazijai visiškai sugriauna pasaką, kad jie visi troško būti prijungti prie Maskvos.

Žmonės savo pasirinkimą parodė ne televizijos apklausoje, o stodami ginti savo šalies.

Rusakalbių miestų „gelbėjimo“ sąrašas

Mariupolis, Sievierodoneckas, Lysyčanskas, Rubižnė, Popasna, Bachmutas, Avdijivka. Miestai, kuriuose rusų kalba buvo plačiai vartojama ir kuriuos karas nuniokojo.

Vieni beveik sunaikinti, kiti smarkiai sugriauti. Prie šio sąrašo pridėkite apgriautą Charkivą, Rusijos smūgius patyrusią Odesą ir okupaciją bei apšaudymus patyrusį Chersoną.

Štai jums konkreti „rusakalbių gelbėjimo“ geografija. Ne televizijos studijos dekoracijos, ne propagandinės schemos – miestai, kuriuose žmonės gyveno, dirbo, augino vaikus ir didžiąja dalimi kalbėjo rusiškai.

Jų vartojama rusų kalba neapsaugojo nei nuo Rusijos sviedinių, nei nuo raketų, nei nuo okupacijos.

Rusakalbiam žmogui nereikia vertėjo, kad suprastų, kas sugriovė jo namus. Jam užtenka žinoti, kas atėjo su kariuomene.

Ir jeigu tas žmogus po viso šito nebenori „rusiško pasaulio“, kaltas ne jo tariamas nacionalizmas. Gal tiesiog chuilo „pasaulis“ pernelyg panašus į griuvėsius.

Koncentracijos stovyklas priskyrė Ukrainai. Kankinimus vykdė patys.

Apie Ukrainos planuotas koncentracijos stovyklas rusakalbiams negirdėjau. Girdėjau Kremliaus kaltinimus, tačiau kaltinimas nėra įrodymas.

Kur dokumentai, patvirtinantys tokią programą? Kur nepriklausomo tyrimo išvados? Vien Putino pareiškimas nepaverčia jo fantazijos tikrove.

Užtat rusakalbiai Mariupolio gynėjai, patekę į Rusijos nelaisvę, patyrė tikrą stovyklų ir kalėjimų siaubą. Apie Ukrainos belaisvių ir civilių kankinimus kalba ne tik išgyvenusieji.

JT tyrimo komisija nustatė plačiai paplitusį ir sistemingą Rusijos valdžios vykdytą kankinimą bei padarė išvadą, kad tai nusikaltimai žmoniškumui.

Todėl čia nereikia išgalvotų siaubo istorijų. Tikri žodžiai pakankamai baisūs: kankinimas, žeminimas, nežmoniškos laikymo sąlygos.

Žmones, kuriuos televizijoje neva „saugojo“, nelaisvėje laužė fiziškai ir psichologiškai.

Štai toks Kremliaus humanizmas: išgalvoti svetimus nusikaltimus, kad galėtum pateisinti savo. Tariamos ukrainietiškos stovyklos – propagandos kalbose.

Dokumentuota Rusijos kankinimų sistema – tarptautinių tyrėjų išvadose. Skirtumas gana aiškus net be televizijos komentatoriaus pagalbos.

25 žuvę civiliai – ir „gelbėjimas“ plataus masto karu

JT duomenimis, 2021 metais dėl konflikto užregistruoti 25 žuvę ir 85 sužeisti civiliai. Bendras metinis civilių aukų skaičius buvo mažiausias per visą iki tol vykusį konfliktą.

Tai duomenys abipus fronto, apimantys ir minų bei sprogmenų liekanų aukas, o ne vienai pusei automatiškai priskiriamas nužudytųjų sąrašas.

Kiekviena mirtis yra tragedija. Tačiau šie duomenys nesuteikia pagrindo pasakai, kad reikėjo pradėti plataus masto invaziją ir „gelbėti“ žmones naikinant jų miestus.

Jeigu aukų mažėja, o tu įvedi didžiulę kariuomenę ir išpleti karą, tai tu atvažiuoji ne gesinti gaisro. Tu atvažiuoji su benzovežiu ir paskui dar prašai medalio už priešgaisrinę apsaugą.

„Mūsų istorinės teritorijos“ – tikrasis imperijos apetitas

Kai Putinas Ukrainos žemes vadina savo istorinėmis teritorijomis, jis pats paaiškina, ko siekia. Jam reikia teisės spręsti už svetimą valstybę ir jos gyventojus.

Rusakalbių apsauga čia patogi iškaba, o už jos – labai senas imperinis įsitikinimas, kad kaimynas neturi teisės gyventi savarankiškai.

Istorija nėra nekilnojamojo turto registras, kuriame Kremliaus šeimininkas gali perrašyti milijonų žmonių ateitį. Jeigu kadaise turėtos teritorijos suteiktų teisę šiandien važiuoti su tankais, pusė pasaulio galėtų pradėti karą su kita puse.

Bet kažkodėl būtent Maskva reikalauja, kad jos imperinė nostalgija būtų pripažinta kaimynų pareiga paklusti.

Šitas pamokslas skirtas ir Vakarams

Visi Putino „nereikėjo“, „neturėjote“ ir „negalėjote“ siunčia aiškią žinutę: elkitės taip, kaip leidžia Kremlius, kitaip Kremlius paskelbs, kad patys buvote kalti.

Šiandien „nereikėjo“ padėti Ukrainai. Rytoj „nereikėjo“ stiprinti savo gynybos. Poryt „nereikėjo“ priimti Maskvai nepatogaus sprendimo.

Jeigu agresorius pats nusprendžia, kas jį „privertė“, bet koks tavo savarankiškas veiksmas gali tapti jo pasiteisinimu. Todėl Vakarų visuomenėms metas išlipti iš šiltos vonios.

Patogi viltis, kad viskas baigsis savaime, yra labai maloni iki tos dienos, kai paaiškėja, kad už ją sumokėta svetimomis gyvybėmis ir savo nepasirengimu.

Po tokių kalbų norisi paklausti, kas šitam Kremliaus pasakų patriarchui vis dar leidžia vaidinti taikos apaštalą. Tačiau viską nurašyti jo amžiui būtų pernelyg patogu.

Šitas melas turi paskirtį: atimti iš aukos teisę gintis, užpuolikui suteikti nuskriaustojo kaukę ir įtikinti žiūrovą, kad už kiekvieną Rusijos veiksmą atsakingas kažkas kitas.

Mes užpuolėme, nes mus privertė. Mes sugriovėme, nes reikėjo gelbėti. Mes kankinome, nes kovojome su blogiu.

Labai patogi atsakomybės sistema: nusikaltimą padarai pats, o sąskaitą išrašai tam, kurį nuskriaudei.

Atsakykite apie žmones, o ne apie propagandos personažus

Aš Ukrainoje kariavau daugiau nei dvejus metus. Man šitas karas nėra televizijos studijos dekoracija.

Todėl, kai vėl girdžiu apie rusakalbių gelbėjimą, klausiu apie rusakalbius SSO karius, Chersono ir Charkivo gynėjus, „Azovo“ savanorius bei Mariupolio gynėjus. Klausiu apie jų namus, jų miestus ir jų nelaisvę.

Kodėl jų vartojama rusų kalba neapsaugojo jų miestų? Kodėl chuilo „gelbėjimas“ atnešė tiek griuvėsių ir kančios?

Rusakalbiai Ukrainos gynėjai savo pasirinkimą parodė veiksmais: gynė Ukrainą nuo Rusijos. O Putinas savo „meilę“ rusakalbiams parodė jų miestų griuvėsiais.

Jeigu žmogų „gelbėji“ sunaikindamas jo namus, užimdamas jo miestą ir kankindamas jo gynėjus, tu esi okupantas – kad ir kiek kartų nuo tribūnos pakartotum žodį „taika“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Kasčiūnas. Nei Lenkija, nei Lietuva, nei Latvija neleis pažeisti savo sienų
  2. R. Armaitis. Rusijos proveržis į Pokrovską: Ukrainos gynybos iššūkiai
  3. R. Armaitis. Pokrovsko gynyba!
  4. R. Armaitis. Didžiulis strateginis proveržis Ukrainos aviacijoje ir oro gynybos srityje
  5. V. Zelenskis. Padarykime taip, kad šis ruduo taptų Rusijos agresijos pabaigos laiku
  6. R. Armaitis. Bepiločių sistemų pamoka iš Ukrainos: vieno vado sprendimas, pakeitęs karo eigą
  7. R. Armaitis. Pokrovsko sritis (ar viskas beviltiška)
  8. R. Armaitis. Kovai už teisę gyventi nereikia leidimo. Tik drąsos
  9. R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką
  10. R. Armaitis. JAV prezidentas grąžino europiečius į tikrovę
  11. R. Armaitis. JAV ir Rusijos derybos Saudo Arabijoje: galimas taikos planas ir politinės įtampos
  12. R. Armaitis. Abejotina strategija, o gal esame ant grandiozinių įvykių slenksčio…?
  13. R. Armaitis. Po šito taikos plano – mes, Latvija ir Estija busime sekantys meniu punktai!
  14. R. Armaitis. Priešas prie vartų, o mūsų „saugotojai“ miega saldžiai
  15. R. Armaitis. Karas – tai broliai, kurie grįžta namo…

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Naivus klausimas says:
    2 d. ago

    Kiek metų NATO artėjo prie? Kodėl reikėjo į ten vilkti Ukrainą, kai visi nors kiek rimtesni sakė, kad tuo atveju karas neišvengiamas? Tai iš kieno pusės ėjo grėsmė, nepaisant kitos pusės intetesų, saugumo?
    O dabar virkaujama “už ką”?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 d. ago

      Iš tikro . Kiek metų NATO “šliaute, šliaužė” prie tavo mylimiausios tėvynės ir prišliaužė. Daugiau kaip 1000 km. pailgėjo siena su NATO. Į Petrogradą galimą akmenį su “ragetke” nusviesti. Šiaurės laivynas, su atominiais povandeniniais laivas , kaip ant delno . Užsimerkęs gali pataikyti. Ir tai tavo dievinamo “didžiojo stratego” iš bunkerio politikos pasiekimai. Man patinka.

      Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        23 val ago

        Kvailio džiaugsmai.

        Atsakyti
    • m says:
      18 val ago

      Armaitis gerai parašė- ne rusų reikalas su kuo ukrainiečiams draugauti ir kaip gyventi. Rusai 1991 m. pripažino nepriklausomą Ukrainą- ir baigtas kriukis. Visi Putino veblenimai- tik garsinis fonas pakeliui į karo nusikaltėlio teismo suolą.
      Ne Ukraina ir ne Nato užpuolė Rusiją. O Rusija-Ukrainą. Čia faktas.

      Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        15 val ago

        Visi gyvename kaimynystėje ir, kažką darydamas, turi įvertinti, kaip tai atsilieps kaimynams. Jei elgesiesi atsakingai ir tau rūpi saugumas ir gerovė, kuri negali būti tik tau vienam. Taigi, jei tai, ką darai, kelia grėsmę tavo kaimynui(-ams), tai jau tampa nebe vien tik tavo reikalu.
        Priedo, Ukraina tai, ką darė, darė ne be lrmiamos agresyvių vakarų jėgų įtakos. Ukraina ilgai ir kryptingai buvo daroma priešiška Rusijai. O juk buvo įsipareigota, kad Ukraina bus neutrali.
        Prieš šaukiant “ne Rusijos reikalas”, siūlyčiau atsakyti į klausimą – o koks pvz. JAV reikakas kitame pasaulio gale bombinti šalis, žudyti jų vadovus. Kaup, ir, pvz., koks Izraelio reikalas.

        Atsakyti
  2. klaustukas says:
    12 val ago

    Man tai tikrai labai keistas tas karas. Vakarai puolė Rasiją begalę kartų ir ukrainiečiai visada buvo kartu. Drauge gynė laisvę ir nepriklausomybę . Kas atsitiko, kad ukrainiečiai perėjo į priešo pusę ? Kodėl ta išdavystė ? O gal ne ukrainiečiai valdžioje , bet gal koks šalom ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mitingas prieš masinę imigraciją, Vilnius, V. Kudirkos aikštė, 2026-10-03 d.
Lietuvoje

Prie Vyriausybės rūmų – protestas prieš masinę imigraciją ir kontrprotestas

2026 10 03
Trėmimo operacijos „Osen“ 75-mečio minėjimas Kauno Petrašiūnų kapinėse
Istorija

Kaune paminėtos trėmimo operacijos „Osen“ („Ruduo“) 75-osios metinės

2026 10 02
Selemonas Paltanavičius
Žmonės

Mirė gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius

2026 10 02
Energijos kaupikių parkas
Energetika

Anykščiuose atidarytas pirmasis „European Energy“ energijos kaupiklių parkas Baltijos šalyse

2026 10 02
Apžvalgos ratas
Gamta ir žmogus

Pradėjo suktis Kauno apžvalgos ratas

2026 10 02
Telefonas
Lietuvoje

„Sodrai“ tapatybę jau galima patvirtinti ir mobiliuoju parašu

2026 10 02
Būstas
Lietuvoje

Ministrė pristatė būsto prieinamumo padėtį ir galimus sprendimus

2026 10 02
Viešasis transportas
Lietuvoje

Kaunas ruošiasi atsisakyti popierinių viešojo transporto bilietų

2026 10 02
Autobusai
Lietuvoje

Neringos gyventojams – 50 proc. nuolaida vietinio susisiekimo autobusų bilietams

2026 10 02
Pinigai
Lietuvoje

Tyrimas: vos kas septintas gyventojas senatvėje tikisi išgyventi tik iš valstybinės pensijos

2026 10 02
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: artimiausi darbai – sprendimai nuo valstybės rezervų ir energetikos

2026 10 02
Statybų pradžia
Lietuvoje

Pradėta „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos statyba

2026 10 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Betgi apie Prie Vyriausybės rūmų – protestas prieš masinę imigraciją ir kontrprotestas
  • Dėmesio: apie V. Sinica. „Nėra kam dirbti“
  • +++ apie V. Sinica. „Nėra kam dirbti“
  • JP Sears apie Prie Vyriausybės rūmų – protestas prieš masinę imigraciją ir kontrprotestas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Maslobojevas. Lietuvybė masinės migracijos akivaizdoje
  • Grįžti mokytis po ilgos pertraukos: nuo ko pradėti ir kaip pasirinkti tinkamus kursus
  • Spalio 4-osios horoskopas: ne viską verta spręsti jėga
  • Daržovės, stiklainiai ir dovanos paštomatuose: kokios pakavimo klaidos gali pridaryti žalos?

Kiti Straipsniai

Sergejus Maslobojevas kalba 2026 m. spalio 3 d. mitinge prieš masinę migraciją

S. Maslobojevas. Lietuvybė masinės migracijos akivaizdoje

2026 10 03
Mitingas prieš masinę imigraciją, Vilnius, V. Kudirkos aikštė, 2026-10-03 d.

Prie Vyriausybės rūmų – protestas prieš masinę imigraciją ir kontrprotestas

2026 10 03
Darbo migrantas kurjeris Vilniuje tarp kitų atvykusių darbuotojų

V. Budnikas. Migracijos politika: pirma – tautos išlikimas

2026 10 03
Vytautas Sinica protesto prieš masinę imigraciją fone

V. Sinica. „Nėra kam dirbti“

2026 10 03
Selemonas Paltanavičius

Mirė gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius

2026 10 02
Smiltynės gaisravietės Kuršių nerijoje vaizdai praėjus trims dešimtmečiams po gaisro

Palydoviniai duomenys atskleidė, kaip skirtingai atsigauna Kuršių nerija ir Kinburno pusiasalis

2026 10 01
Jonas Vaiškūnas ir Rimantas Astrauskas su pristatomomis knygomis

Susitiks dangaus ženklai ir muzikos paveldas: Molėtuose – Jono Vaiškūno ir Rimanto Astrausko knygų pristatymas

2026 10 01
Atversta sena knyga su dangaus kūnų ir simbolinėmis diagramomis

Lietuviškai išleistas garsus Menlio P. Holo veikalas „Slaptasis visų amžių mokymas“

2026 09 30
Vartai pasienyje

Nauji vartai trijų sienų sandūroje padės užkardyti neteisėtą migraciją

2026 09 30
Prof. dr. Gediminas Navaitis sąmokslo teorijas simbolizuojančiame koliaže

G. Navaitis. Sąmokslo teorijų galios: kodėl jomis patikima?

2026 09 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Betgi apie Prie Vyriausybės rūmų – protestas prieš masinę imigraciją ir kontrprotestas
  • Dėmesio: apie V. Sinica. „Nėra kam dirbti“
  • +++ apie V. Sinica. „Nėra kam dirbti“
  • JP Sears apie Prie Vyriausybės rūmų – protestas prieš masinę imigraciją ir kontrprotestas
  • Kažin apie V. Sinica. „Nėra kam dirbti“
Kitas straipsnis
Selemonas Paltanavičius

Mirė gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai