Švedijos vyriausybė oficialiai paskelbė nemokamai perduosianti Ukrainai 16 JAS 39 Gripen C/D modifikacijos naikintuvų bei parduosianti iki 20 modernesnių Gripen E/F už 2,5 mlrd. eurų.
Tai vienas svarbiausių karinės pagalbos paketų per visą karą, suteikiantis Ukrainai kokybiškai naują aviacijos pajėgumą.
Ilga kelionė iki sprendimo
Kova dėl „Gripenų“ tęsėsi nuo 2024 m. sausio. Iš pradžių sandoris buvo siejamas su Švedijos stojimu į NATO (kurį blokavo Vengrija), vėliau – su JAV administracijų (tiek Bideno, tiek Trumpo) pozicija. 2025 m. spalį buvo pasirašytas memorandumas, tačiau galutiniam sprendimui trukdė Vengrija ir klausimas dėl įšaldytų Rusijos aktyvų. Galiausiai visi barjerai pašalinti.
Svarbus aspektas: 16 „Gripenų“ C/D – tai tiesioginė Švedijos dovana. O 20 E/F modelių pirkimas iš esmės finansuojamas Europos kredito Ukrainai lėšomis, kurios susijusios su įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimu. Taigi, Rusija netiesiogiai „apmoka“ už ginklus, kurie bus naudojami prieš ją pačią – paradoksas, puikiai iliustruojantis Kremliaus strateginių klaidų mastą.
Kodėl būtent „gripen“ yra idealus pasirinkimas Ukrainai?
„Gripen“ šeima išsiskiria optimaliu kainos, charakteristikų, eksploatacijos paprastumo ir ginkluotės suderinamumo santykiu. Palyginti su sunkesniais F-16 ar F-15, švediški naikintuvai:
• Pigiau eksploatuoti – reikalauja mažesnių priežiūros išteklių ir trumpesnių kilimo aikštelių (tinka Ukrainos sąlygoms).
• Aukštas kovinis efektyvumas – puikios manevringumo savybės, moderni avionika ir elektronika.
• Plačios ginkluotės galimybės – suderinami su NATO standartais.
Didžiausias proveržis – raketos „Meteor“. Iš pradžių manyta, kad C/D modifikacija jų negali nešti, tačiau klaida buvo ištaisyta: Ukrainos prezidento biuro pavaduotojas Pavlo Palisa patvirtino, kad pirmoji partija atvyks jau su „Meteor“ raketomis.
„Meteor“ – žaidimo keitėjas:
• Distancija: 120-200 km.
• Ypatinga „no escape zone“ (garantuoto neįmanomo išvengti zonos) – apie 60 km. Jei raketa paleidžiama šioje zonoje, priešo lėktuvas praktiškai neturi šansų išsisukti.
• Leidžia Ukrainos naikintuvams saugiu atstumu naikinti Rusijos taktinius bombonešius (Su-34, Su-35), kurie iš tolo mėto planuojamąsias aviacines bombas (KAB).
Šis pajėgumas tiesiogiai mažins KAB atakas prieš Ukrainos pozicijas ir civilių miestus prie fronto. Rusija praras vieną svarbiausių savo pranašumų – saugų bombų mėtymą iš toli.
Konkretūs pliusai Ukrainai
1. Oro dominavimo potencialas – pirmą kartą kare Ukraina gauna vakarietiškus naikintuvus su ilgalaikio oro mūšio raketomis, galinčiomis konkuruoti su Rusijos aviacija.
2. KAB grėsmės mažinimas – tiesioginis efektas fronto linijoje ir užnugaryje: mažiau žuvusių karių, mažiau sugriautų miestų.
3. Pereinamojo laikotarpio sprendimas – C/D modeliai atvyksta 2027 m. pradžioje (pagal Zelenskį – per 10 mėn.), o E/F – vėlesnė, dar modernesnė perspektyva.
4. Logistikos ir mokymo privalumai – „Gripen“ lengviau integruoti nei kai kuriuos kitus vakarietiškus modelius, ypač turint omenyje Švedijos ir kitų Šiaurės šalių paramą mokymams bei infrastruktūrai.
5. Moralinis ir geopolitinis efektas – rodo, kad Šiaurės ir Baltijos šalys (Švedija, Danija, Norvegija, Suomija, Lietuva, Latvija, Estija) yra vienos ryžtingiausių Rusijos sulaikymo ir Ukrainos palaikymo šalininkių. Jų indėlis dažnai viršija didžiųjų Vakarų valstybių indėlį proporcingai gyventojų skaičiui.
Platesnė geopolitinė prasmė
Šis sandoris dar kartą parodo, kad Europos parama Ukrainai nėra tik humanitarinė pagalba – tai investicija į savo pačių saugumą. Švedija, būdama neutralumo tradicijos šalis, dabar tapo vienu aktyviausių žaidėjų. O mechanizmas su įšaldytais Rusijos aktyvais sukuria precedentą: agresoriaus turtas gali būti panaudotas aukos gynybai.
Ukraina gauna ne tik lėktuvus. Ji gauna įrankį, kuris gali iš esmės pakeisti oro karo dinamiką 2027 m. ir vėliau. Kombinuojant „Gripenus“ su „Patriot“, NASAMS, „F-16“ ir būsimomis tiekimo partijomis, Ukrainos oro erdvės apsauga taps gerokai efektyvesnė.
P.S. Švedijos sprendimas – tai ne tik techninis pagalbos paketas, bet ir strateginis posūkis. Ukraina žengia dar vieną žingsnį link oro pranašumo atkūrimo, o „Meteor“ raketos su „Gripen“ platforma suteikia realų šansą neutralizuoti vieną skaudžiausių Rusijos taktikos elementų – masines KAB atakas.
Mažos, bet ryžtingos Šiaurės ir Baltijos šalys vėl įrodo, kad kokybė ir politinė valia dažnai svarbiau už kiekybę. Tai pavyzdys, kuriuo turėtų sekti ir kitos Europos valstybės.
