R. Armaitis. Abejotina strategija, o gal esame ant grandiozinių įvykių slenksčio…?

Manau dauguma pamanys, kad man susimaišė protas ir aš pats pradžioje apie save taip pamaniau, kad jau nesveikuoju, bet kaip ten bebūtų, pabandysiu detaliau…

Rusijos gynybos ministerija išplatino filmą, ir dar vieną, kur nufilmuotas strateginės aviacijos panaudojimas prieš islamo valstybės objektus. Lapkričio 17 d. džihadistai užfiksavo rusiškos sparnuotosios raketos panaudojimą. Tą patį parodė ir Rusijos gynybos ministerija savo filmuke, tuo pripažindama, kad sparnuotąsias raketas jie tikrai panaudojo. Atrodytų, kas čia tokio, kaip ir nieko, bet dabar apie viską detaliau.

Pirmam filmuke yra grafiškai pateiktos panaudotų Tu-95MS charakteristikos.

Jose labai aiškiai parašyta, kad bombonešis Tu-95MS yra skirtas naikinti ypatingai svarbius taikinius, panaudojant branduolinį ginklą. Tai galingas argumentas, tik klausimas: o kur islamo valstybėje yra tokie svarbūs taikiniai, prieš kuriuos reiktų panaudoti tokius svarius argumentus, kas yra tokio, ko nepajėgi sunaikinti atakos ir šturmo aviacija..? Su tokia ginkluote – aviacija naikinti džichadistus, tai tas pats, kas su šlepetėmis virusus gaudyti ir naikinti. Jei tai būtų mokymai, suprasčiau, bet tai realios jėgos demonstravimas, nors neaišku kodėl ir prieš ką.  Būtent tai mane ir privertė susimąstyti, supratau, kad kažkas čia ne taip.

Realiai tokia aviacija naudojama ne patrankų mėsai naikinti, o žymiai rimtesniems dalykams, kaip ir sparnuotosios raketos, tokių ginklų panaudojimas yra per daug brangus. Objektus, prieš kuriuos galima panaudoti tokius ginklus, turi tik karo Sirijoje užsakovai, bet tikrai ne islamo valstybė.

O kai kas nors tampa neaišku, aš visada pradedu kaip mozaiką naujai dėlioti paskutinius įvykius, manydamas, kad galbūt kažką praleidau, kitaip sakant, pradedu ieškoti atsakymų.

Eilinį kartą nutariau apžvelgti paskutinius teroristinius išpuolius detaliau, nors atrodo viską išsakiau savo dviejose apžvalginiuose komentaruose apie tai:

1. Teroristiniai išpuoliai, visuomenės saugumas, tikrovė ir iliuzijos
2. Teroristiniai išpuoliai, visuomenės saugumas, tikrovė ir iliuzijos (II dalis)

Ko aš nepaminėjau: kas įdėmiai stebėjo įvykius po G20 susitikimo, manau ėmė nujausti, kad NATO tapo neveiklus, tarsi paralyžiuotas.

Nuo pradžių: lapkričio 17 d. įvyksta Rusijos jėgos struktūrų pasitarimas dėl Rusijos  А321 lėktuvo susprogdinimo, nors Kremlius jau žinojo, kad tai ne techninis gedimas, o teroristinis išpuolis. Visas tas spektaklis, atseit „tai gal gedimas, galimai nesklandumai su varikliu, nerasta sprogstamosios medžiagos liekanų, vyksta tyrimas“, buvo skirtas tik vidaus ir išorės publikai linksminti. Rusija tikrai turi ir specialistus ir technines galimybes – įrangą, kuri labai greitai net molekuliniame lygmenyje nustatytų, kas tai buvo per sprogstamoji medžiaga. O sprogimo pėdsakai visada lieka ant lėktuvo detalių, ant keleivių daiktų, tai neišvengiama. Medžiagų, nepaliekančių pėdsakų praktiškai nėra, tiksliau jos yra, bet tai sudėtingi pramoniniai gaminiai, o tyrimas molekuliniame lygmenyje ir juos atranda, o toks tyrimas atliekamas labai greitai. Įrangą ir specialistus, kurie labai greitai net molekuliniame lygmenyje nustatytų, kas tai buvo per sprogstamoji medžiaga, turi net Lietuva. Apie tai savo straipsnyje aš neminėjau specialiai.

Melo pagrindinis tikslas – nepripažinti teroristinio išpuolio fakto iki G20 susitikimo, kad jame nebūtų iškeltas klausimas, dėl galimo atsako vykdytojams ir užsakovams.

Kad Rusija turi tokius specialistus ir įrangą, apie tai buvo oficialiai pasakyta jau lapkričio 16 diena. Tai kas trukdė atlikti tyrimą iškart po išpuolio bei viešai pasakyti, kad tai teroristinis išpuolis..? Nors jau lapkričio 17 d. Rusijos FSB vadovas patvirtina, kad tai buvo teroristinis aktas. Tiksliau, pasakoma, kad lapkričio 2 d. nurodymas, viską nustatyti ir išsiaiškinti atliktas, objektyvus paveikslas sukurtas, liko tik paskelbti, koks bus atsakas ir kam. O atsakas: surasti ir nubausti užsakovus ir vykdytojus, nežiūrint kas jie ir kur jie bebūtų, kas ir pasakoma oficialiai. Ir jau po kelių valandų prasidėjo veiksmas.

Bet tai dar nebuvo ta bausmė, kurią omenyje turėjo Putinas, tai buvo tik repeticija, nes  lapkričio 17 d. Putinas aiškiai pasakė, kad mes veiksime pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį, kuri numato teisę savigynai.

Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnis

Jokia šios Chartijos nuostata neriboja prigimtinės teisės imtis individualios ar kolektyvinės savigynos, jei įvykdomas Jungtinių Tautų narės ginkluotas užpuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima būtinų priemonių tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Valstybės narės nedelsdamos praneša Saugumo Tarybai apie priemones, kurių jos ėmėsi, įgyvendindamos šią savigynos teisę, ir kurios jokiu būdu nedaro įtakos Saugumo Tarybos įgaliojimams bei atsakomybei pagal šią Chartiją bet kuriuo metu imtis veiksmų, kurie, jos manymu, yra reikalingi tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti.

Kaip labai taikliai pasakė Kremliaus nemylimas Andrejus Piontkovskis,  Putinas tokiu būdu išsirašė licenciją karui, tiksliau kariniam smūgiui tai valstybei kuri, jo manymu, yra teroristinio akto užsakovė. Vadinasi, iš proto kraustausi ne aš vienas. O kas bus ta ar tos valstybės, labai aiškiai pasakė lapkričio 16 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris pasidalino žvalgybos duomenimis apie vadinamąją islamo valstybę su G20 kolegomis: pasirodo, teroristus finansuoja 40 šalių, tarp kurių yra ir kelios G20 narės. G20 sudėtyje yra dvi šalys, kurios finansuoja islamo valstybę, pirmoji – Saudo Arabija, antroji – Kataras. Ne veltui Putino susitikimas su Saudo Arabijos karaliumi buvo labai šaltas.

Toliau dar įdomiau, niekada per visą Rusijos istoriją, nebuvo skelbiamas 50 milijonų atlygis už pagalbą ar informaciją, padedančią atskleisti teroristinio išpuolio vykdytojus ir užsakovus.

O už tokią sumą tikrai atsiras tie, kas suteiks Kremliui ir visam civilizuotam pasauliui įtikinamus argumentus, kas yra teroristinio akto vykdytojai ir užsakovai.

O čia pats įdomiausias dalykas:

Nei Saudo Arabijos, nei  Kataro JAV nepalaikys. JAV energetiškai nuo šitų šalių jau tapo visiškai nepriklausoma. Kremlius yra tikrai įsitikinęs, kad JAV Saudo Arabijos ar Kataro neužstos. Nes JAV atsisakė pagelbėti net savo NATO sąjungininkei – Prancūzijai, įvertinant teroristinius išpuolius ir įvykdant NATO sutarties 5 straipsnį. Vokietija kaip NATO narė, pasielgė lygiai taip pat, Didžioji Britanija pratylėdama irgi. Nors Prancūzijos prezidentas įvardijo islamo valstybės išpuolį, kaip išpuolį prieš Prancūzijos valstybę, kuri yra NATO narė.

Pagal 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei jam pritaria visos valstybės – narės.

Kitaip sakant, Prancūzija labai aiškiai suprato, kad nepaisant žmonijos istorijoje didžiausio karinio bloko susitarimų, ji liko palikta savo sąjungininkų ant ledo. Štai kodėl Prancūzijos prezidentas pradėjo bičiulystę su Kremliumi, o Putinui tai tik į naudą, jis Prancūziją net įvardijo savo sąjungininke. Tarp Rusijos ir Prancūzijos karinių pajėgų jau derinami kariniai veiksmai, tiksliau, vyksta labai glaudaus bendradarbiavimo suderinimas.

Manau,kad artimiausiu metu Saudo Arabija ir Kataras, arba viena iš jų, bus įvardinti kaip tarptautinio terorizmo pagrindiniai rėmėjai ir vienu ar kitu būdu bus apkaltinti kaip teroristinio išpuolio prieš Rusiją  vykdytojais ir užsakovais. O turint omenyje Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį, apie kurį mes jau kalbėjome, kaltininkai būtinai turėtų sulaukti atsako, taikiniai gali būti šių šalių, arba vienos iš jų kariniai ir energetiniai objektai. O kas gali atsitikti, jei bus atakuoti šių šalių energetiniai objektai, manau jau pasakoti nereikia.

Štai kam mano manymu Artimuosiuose Rytuose reikalingi bombonešiai, skirti naikinti ypatingai svarbius taikinius.

Galiu tik pasikartoti, kad JAV, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos atsisakymas pagelbėti savo NATO sąjungininkei Prancūzijai aiškiai parodė, kad NATO yra paralyžiuota ir neveikli.

Nepretenduoju į visišką ir absoliučią tiesą, tai – tik mano įžvalgos. Beje, visa informacija, kuria aš rėmiausi darydamas vienokias ar kitokias išvadas, yra gauta iš viešai prieinamų atvirų šaltinių.