R. Armaitis. Rusijos proveržis į Pokrovską: Ukrainos gynybos iššūkiai

Pokrovskas Donetsko srities logistikos centras, tebėra vienas kritiškiausių Rusijos–Ukrainos karo frontų. Miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 60 000 žmonių, yra pagrindinis transporto mazgas, jungiantis kelius ir geležinkelius į rytinę Ukrainą, įskaitant Kramatorską ir Slovjanską. Jo kritimas atvertų rusams kelią į Donbaso „tvirtovės juostą“, leistų sutrikdyti ukrainiečių tiekimą ir pagreitinti puolimą į likusius Ukrainos kontroliuojamus rajonus.

Pokrovsko užėmimas būtų didžiausias rusų teritorinis laimėjimas nuo Avdijivkos kritimo 2024 m. pradžioje, o tai galėtų paveikti ne tik karo eigą, bet ir Ukrainos moralę bei Vakarų paramą. Rusija taikiniu laiko jį jau dvejus metus, investuodama didelius resursus, o Ukraina laiko jį „Donbaso vartais“, kur vyksta apie 30 % visų frontų kovų.

Dabartinė padėtis: intensyvūs mūšiai ir stabilizacijos pastangos

Lapkričio 3 d., rusų pajėgos tęsia infiltraciją į miesto griuvėsius, jie jau kontroliuoja apie 60 % teritorijos, įskaitant autobusų stotį ir pietinę dalį pietuose nuo geležinkelio.

Be to, rusai apsirengia civiliais, kas apsunkina ukrainiečių gynybą. Ši taktika sėja painiavą, nes ukrainiečiai negali atskirti civilių nuo karių. Rusijos gynybos ministerija skelbia apie „apsupimą“ ir ukrainiečių „pasidavimus“, bet Ukrainos vadai tai neigia, tvirtindami, kad nėra visiško apsupimo, o Ukrainos karinės žvalgybos specialiosios pajėgos atlieka kontratakas, įskaitant malūnsparnių desantus, kad stabilizuotų frontą ir nutrauktų rusų tiekimą.

Apie ką Ukrainos kariai daug kur reiškė pagarbą Ukrainos vyriausiai karinei žvalgybai ir rašė, kad „vykdyti tokias operacijas ir taktinius veiksmus šiuolaikinio mūšio lauko sąlygomis – tai beveik beprotybė, tam reikia turėti labai kietus kiaušus“. Bet tokie veiksmai nieko nereiškia globaliai, sąlyčio zonos nepakito ir liko tokiam pačiam lygyje.

Šiam momentui mūšiai vyksta Pokrovsko gatvėse, pramoninėje zonoje ir šiaurės rytų pakraščiuose, kur rusai (iki 300 karių mieste) sudaro spaudimą Myrnogrado logistikai.

Per naktį rusai paleido 5481 droną ir raketą, o Ukraina atsako tikslingais smūgiais į rusų logistiką. Situacija dinamiška: ukrainiečiai laiko šiaurinę dalį, bet rizikuoja patekti į „meškos spąstus“ kaip Bachmute, jei neatsitrauks laiku. Rusų ugnies kontrolė virš kelių verčia ukrainiečius naudoti alternatyvius maršrutus, o civilių įstrigimas mieste (apie 1200 žmonių) apsunkina operacijas, nes rusai naudoja juos kaip priedangą.

Ugnies santykiai: rusų pranašumas artilerijoje ir dronuose

Rusai viršija ugnimi: artilerijos santykis Pokrovske siekia 5–8:1, paleisdami tūkstančius sviedinių per parą, o ukrainiečiai taupo dėl šaudmenų trūkumo (Vakarų tiekimas kaip visada vėluoja). Dronų kiekybe rusai pirmauja 2–3:1, naudodami FPV atakoms ir tiekimo trukdymui.

Ukraina efektyvesnė kokybe, sukeldama iki 80 % rusų nuostolių dronais, bet lietus mažina jų efektyvumą du kartus. KAB (valdomos aviacinės bombos) panaudojamos 85–90 per parą Pokrovske (iš 170–180 visame Ukrainos fronte per parą), taikant į logistiką ir civilius. Ukraina naudoja ratinius ir vikšrinius žemės dronus tiekimui, bet rusų ugnies kontrolė virš kelių siekia 30 km spindulį į Ukrainos gilumą.

Gynybos linijų ir pasirengimo silpnybės

Ukrainos gynybos linijos nėra blogai įrengtos, bet jos tapo „poringos“ dėl nuolatinės infiltracijos, kuri užtemdo taktinį vaizdą ir verčia traukti atgal dronų operatorius bei antrąjį ešaloną, mažindama smūgius rusų pajėgoms miesto pakraščiuose.

Logistika sudėtinga, bet ne visiškai nutrūkusi – ukrainiečiai sėkmingai atmetė bandymus nutraukti tiekimą iš Rodynskės šiaurėje. Miesto urbanistinis reljefas ir oras taip pat trukdo dronų karui, suteikdamas pranašumo pėstininkų infiltracijai.

Rusai naudoja mažų grupių (10–40 karių) infiltraciją, ypač lietingą ar rūškaną orą, kai ukrainiečių dronai neveiksmingi – tada infiltracijų skaičius padvigubėja. Tai leidžia okupantams prasibrauti į miesto pakraščius ir netgi į centrą be sunkių ginkluotės, vengiant masinių mechanizuotų atakų.

Rusijos žmogiškieji ištekliai stiprėja dėl didelių premijų ir algų – jie verbuoja apie 30 000 rekrutų per mėnesį, kas leidžia palaikyti spaudimą visame 1000+ km fronte.

Ukrainos žmogiškųjų išteklių krizė

Pokrovsko fronte rusai viršija skaičiumi maždaug 8:1. Iš Ukrainos pusės mobilizacija stringa dėl didelių nuostolių (daugiau nei 250 000 dezertyravimo atvejų nuo 2022 m.), motyvacijos stokos ir politinių sprendimų, pvz., nenoras mažinti šaukimo amžių nuo 25 iki 18 metų, nors tai siūlė Vakarų partneriai.

Nepavyko užpildyti spragų net ir siūlant premijas 18–25 metų savanoriams, o panaikinus kelionių apribojimus 18–22 metų vyrams, apie 100 000 jų paliko šalį per du mėnesius, dar labiau išeikvojant rezervus. Tai verčia ukrainiečius gintis išsekusiomis pajėgomis, trauktis iš kai kurių pozicijų, kad išsaugotų gyvybes, ir maksimaliai didinti rusų nuostolius, o ne aktyviai kontratakuoti.

Kai kurios brigados (pvz., 155-oji) veikia tik 30 % pajėgumu, o dezertyravimas auga 20 % per metus, ypač tarp naujokų. Valdžia siūlo amnestiją grįžtantiems, bet problema gilėja, verčianti ir toliau gintis išsekusiomis pajėgomis.

Vadovybės komunikacija: tiesos nesakymas ar?..

Buvo nemažai diskusijų ir kaltinimų, kad Ukrainos vadovybė, įskaitant karo vadą Oleksandrą Syrskį, kuris kaltinamas sumažinus Pokrovsko fronto rimtumą, teigiant, kad situacija „kontroliuojama“ ar „dinamiška“, nors realybėje ji buvo kritiška.

Tačiau tai nėra tiesmukas „slėpimas“ – labiau propagandos karo elementas, kur abi pusės manipuliuoja informacija.

Remiantis naujausiomis ataskaitomis (iš lapkričio 2025 m.), Ukrainos pareigūnai pripažino rimtą situaciją, siųsdami specialiąsias pajėgas (pvz., GUR – Gynybos žvalgybos valdybą), bet neigė Rusijos teiginius apie visišką apsupimą ar masinį pasidavimą.

Pavyzdžiui: lapkričio 1–2 d. Syrskis viešai pareiškė, kad „nėra apsupimo“ Pokrovske, o pajėgos „laiko pozicijas“ ir atlieka kontratakas, nors tuo pat metu buvo išsiųstos Ukrainos karinės žvalgybos specialiosios pajėgos, kad „stabilizuotų frontą“ ir „išstumtų rusus“.

Tai rodo, kad vadovybė pripažino spaudimą, bet vengė panikos kėlimo visuomenėje, siekdama išlaikyti moralę ir Vakarų paramą.

Pokrovskas – ne tik miestas, o karo posūkio taškas: jo praradimas gali sulaužyti Ukrainos gynybą Donbase, bet kol kas specialiosios pajėgos ir kontratakos lėtina rusus, nepaisant didelių nuostolių, rusai praranda 20 karių už metrą. Problema – kompleksinė: nuo ugnies pranašumo iki vidinių krizių. Sprendimas priklauso nuo mobilizacijos, Vakarų pagalbos ir žiemos. Sekite ISW ar DW atnaujinimus – situacija keičiasi kas valandą.