Birželio 30 d. Seimas pradėjo svarstyti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais vietoj pavadinimo „Suvalkijos (Sūduvos)“ siūloma įteisinti vieną istoriškai autentišką regiono pavadinimą „Sūduva“. Tokiu būdu siekiama atspindėti vietos bendruomenės valią ir stiprinti krašto tapatybę.
Pasak Seimo Pirmininko Juozo Oleko, tai nėra vien techninis ar redakcinis pakeitimas – tai pagarbos istorinei atminčiai, krašto savimonei ir gyvam Lietuvos kultūros paveldui klausimas.
Ilgų diskusijų ir EKGT pastangų rezultatas
Įstatymo pataisos – tai ne staiga atsiradusi iniciatyva, o daugiau kaip du dešimtmečius brandinto proceso rezultatas. Klausimą dėl istorinio Sūduvos vardo grąžinimo į oficialiąją vartoseną nuosekliai kėlė Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba, veikianti prie Etninės kultūros globos tarybos (EKGT).
Ši regioninė taryba, vienijanti apie trisdešimt savivaldybių, kultūros, mokslo ir visuomeninių organizacijų atstovų, ne vienus metus siekė, kad oficialiai būtų vartojamas istoriškai autentiškas Sūduvos vardas. EKGT šiam siekiui pritarė dar 2022 metais ir kreipėsi į valstybės institucijas, ragindama atsisakyti kompromisinės formos „Suvalkija (Sūduva)“ bei įteisinti vienintelį oficialų regiono pavadinimą.
Siekiant platesnio visuomeninio ir politinio sutarimo, 2025 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seime EKGT kartu su Seimo laikinąja Sūduvos krašto bičiulių grupe surengė viešą diskusiją „Dėl Sūduvos vardo teisinio susigrąžinimo“. Joje istorikai, etnologai, kalbininkai, savivaldybių atstovai ir politikai aptarė istorinius, kultūrinius ir teisinius argumentus, pagrindžiančius Sūduvos vardo įtvirtinimą. Dabartinis įstatymo projektas yra tiesioginė šių daugelį metų vykusių diskusijų ir EKGT iniciatyvų tąsa.
Kodėl siekiama įtvirtinti Sūduvos vardą?
„Šiuo metu įstatyme vartojamas dvejopas pavadinimas „Suvalkija (Sūduva)“, tačiau Suvalkijos vardas yra vėlyvos administracinės kilmės, siejamas su XIX amžiaus Suvalkų gubernija. O Sūduva yra gilus, istoriškai autentiškas ir baltų genčių paveldą atspindintis šio krašto pavadinimas“, – Seimo posėdyje kalbėjo parlamento vadovas.
J. Olekas pabrėžė, kad būtent šį vardą savo sprendimu pasirinko ir pati krašto bendruomenė – Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba, siūlydama įstatyme vartoti vieną krašto tapatybę tiksliau išreiškiantį pavadinimą.
Pasak EKGT, kalbama ne apie naujo pavadinimo sukūrimą, bet apie istorinio krašto vardo grąžinimą į oficialiąją vartoseną. Sūduvos vardas minimas jau ankstyvuosiuose istoriniuose šaltiniuose ir siejamas su senąja baltų sūduvių gentimi, o Suvalkijos pavadinimas paplito tik XIX amžiuje, Rusijos imperijai įsteigus Suvalkų guberniją.
Pastaraisiais dešimtmečiais Sūduvos vardas vis plačiau vartojamas pačiame regione – bendruomenių, kultūros įstaigų, visuomeninių organizacijų ir įvairių renginių pavadinimuose. Šalininkų teigimu, tai rodo natūralų krašto žmonių pasirinkimą ir stiprėjančią istorinę savimonę.
Nuomonės išsiskiria
Vis dėlto dėl oficialaus regiono pavadinimo vieningos nuomonės nėra. Dalis kalbininkų ir istorikų yra atkreipę dėmesį, kad Suvalkijos vardas daugiau kaip šimtmetį plačiai vartojamas mokslo literatūroje, žemėlapiuose, administracinėje praktikoje ir kasdienėje kalboje, todėl jo atsisakymas gali kelti neaiškumų.
Kita vertus, EKGT ir Sūduvos krašto bendruomenių atstovai pabrėžia, kad istorinio pavadinimo grąžinimas padėtų atsisakyti carinės administracijos palikimo ir sustiprintų vieno seniausių Lietuvos etnografinių regionų kultūrinę tapatybę.
Istorinis krašto vardas
„Sūduvos reikšmė Lietuvos istorijai yra neabejotina. Šis vardas siejamas su ankstyvaisiais rašytiniais šaltiniais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, lietuvių kalbos ir kultūros stiprinimu, knygnešyste, tautiniu atgimimu ir valstybingumo atkūrimu.
Todėl įtvirtindami Sūduvos vardą įstatyme mes ne tik iš naujo kuriame tapatybę, o grąžiname jai tikslų, garbingą ir istoriškai pagrįstą vardą“, – pažymėjo Seimo Pirmininkas.
Sūduvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas Klaudijaus Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“. 1422 m. Melno taikos sutartimi Sūduvos kraštas galutinai buvo priskirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Vėliau šis kraštas tapo vienu svarbiausių lietuvių tautinio atgimimo, knygnešystės ir lietuviškos spaudos centrų, iš kurio kilo tokios iškilios asmenybės kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ir Jonas Jablonskis.
Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1687) balsavo 79 Seimo nariai, 10 susilaikė. Pritarus projektui po pateikimo, jis perduotas svarstyti pagrindiniu paskirtam Kultūros komitetui. Prie šio klausimo Seimas planuoja grįžti rudens sesijoje.
