Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas parlamentui pristatė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektą (Nr. XIIP-255), kuriuo siekiama nustatyti Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose Afganistane ir Kosove, ES ir NATO kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijose „Atalanta“ ir „Vandenyno skydas“ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. teisinį pagrindą.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, iki 2013 m. pabaigos Lietuvos Respublika kartu su sąjungininkais planuoja baigti savo veiklą Goro provincijoje ir perduoti Lietuvos vadovaujamos Provincijos atkūrimo grupės stovyklą Afganistano Vyriausybei.

„Baigus Provincijos atkūrimo grupės veiklą, Lietuvos Respublikos karių skaičius Afganistane mažės, todėl nutarimo projekte siūloma sumažinti maksimalų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, dalyvausiančių NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistane, skaičių iki 200“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Nutarimo projektu siūloma palikti tą patį maksimalų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, dalyvausiančių ES ir NATO karinėse kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijose „Atalanta” ir „Vandenyno skydas”, skaičių – iki 30 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų kiekvienoje operacijoje. Taip pat ketinama numatyti tą patį maksimalų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, dalyvausiančių NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove, skaičių – iki 5 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Lietuvos kariniai vienetai, dalyvaudami minėtose tarptautinėse operacijose, prisidėtų prie Lietuvos ir jos sąjungininkų ekonominio ir energetinio saugumo didinimo, prie NATO įsipareigojimų Afganistane vykdymo, užtikrinant stabilumą ir saugumą, padidintų savo matomumą tarptautinės bendruomenės veikloje ir reikšmę formuojant ir įgyvendinant ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką.

Seimui pritarus projektui po pateikimo bendru sutarimu, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, papildomu – Užsienio reikalų komitete. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 25 d.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS