Rugsėjo 4 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atveria mažai žinomus Kovo 11-osios signatarų tekstus ir kviečia iš naujo pažinti žmones, atkūrusius valstybę.
Bibliotekos Valstybingumo centras siūlo ieškoti atsakymų pačių signatarų rašytuose tekstuose. Tam skirtas seminarų ciklas „Kovo 11-osios signatarų skaitymai“, kviečiantis visuomenę pažinti Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarus per jų mintis, sumanymus ir autentiškus liudijimus.
Minint Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto 35-metį (2025 m.), pradėtas seminarų ciklas siekia priartinti signatarus prie šiandienos žmogaus ir atskleisti juos kaip įvairialypes asmenybes.
Dažnai visuomenės atmintyje jie išlieka kaip istorinės figūros, aktyviai tebeveikiantys visuomenės veikėjai ar politiniai simboliai, tačiau už šių vardų slypi labai skirtingi žmonės, patirtys ir pasaulėžiūros.
Daugelis žino, kad Kovo 11-osios signatarai atkūrė Lietuvos nepriklausomybę, tačiau mažiau žino, ką jie galvojo, dėl ko ginčijosi ir kokią Lietuvą įsivaizdavo.
Jų tekstai leidžia pamatyti ne istorinius simbolius, o tikrus žmones, kurių sumanymai ir kūrė valstybės ateitį. Tai primena, kad kiekvienas galime prisidėti prie valstybės kūrimo, įsitraukdami į diskusijas, dalydamiesi savo sumanymais ir prisiimdami atsakomybę už savo bendruomenę.
„Signatarų tekstai leidžia suprasti, kad valstybės istoriją kuria ne vien įvykiai, datos ar dokumentai. Pirmiausia ją kuria žmonės, jų idėjos, pasirinkimai ir apsisprendimai.
Todėl skaitydami šiuos tekstus geriau suprantame ne tik praeitį, viliuosi, kad jie padės apmąstyti ir kiekvieno iš mūsų vaidmenį valstybės kūrimo procese, mūsų indėlį į valstybės gerovės kūrimą“, – sako dr. Jolanta Budriūnienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė.
Istoriją leidžia išgirsti autentiški balsai
Svarbiausia „Kovo 11-osios signatarų skaitymų“ medžiaga yra autentiški šaltiniai – 1988–1992 metais signatarų rašyti straipsniai, interviu ir to meto spaudoje publikuoti tekstai. Jie leidžia pažvelgti į valstybės atkūrimo laikotarpį iš tuomečių procesų dalyvių perspektyvos.
Pasak seminarų ciklo sumanytojos Lauros Charbakaitės, nemaža dalis šių tekstų iki šiol lieka menkai žinomi plačiajai visuomenei.
„Aptariami skelbimai saugomi bibliotekų periodikos fonduose, regioninių ir respublikinių laikraščių rinkiniuose. Jie puikiai pažįstamos tyrėjams, tačiau retai pasiekia platesnę auditoriją. Norime, kad šie tekstai taptų ne tik istorikų tyrimų centru, bet ir visuomenės pokalbio apie valstybę, demokratiją ir laisvę dalimi“, – teigia ji.
Seminarų metu dalyviai kartu su dalyvaujančiu signataru, moderatoriais ir kitais svečiais analizuoja signatarų tekstus bei diskutuoja apie svarbias temas. Tokia forma leidžia ne tik geriau suprasti istorinius įvykius, bet ir išgirsti skirtingas jų interpretacijas.
Gyvas dialogas tarp istorijos ir šiandienos
„Kovo 11-osios signatarų skaitymai“ kuriami remiantis lietuvių sociologo ir intelektualo Vytauto Kavolio kultūros užsiėmimų metodika, todėl čia ypač svarbus aktyvus ir savanoriškas dalyvių įsitraukimas. Tai nėra tradicinis akademinis seminaras – dalyviai kviečiami klausti, diskutuoti ir ieškoti savų santykio su istorija būdų.
Pirmaisiais seminarų metais kryptingai buvo kalbinami tuometiniai jaunosios kartos signatarai – tie, kuriems Kovo 11-osios Akto pasirašymo metu dar nebuvo 40 metų. Tai buvo jauni, aktyvūs žmonės, drąsiai įsitraukę į visuomeninį ir politinį gyvenimą, tikėję Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės sumanymu.
Jau įvyko skaitymai su Kovo 11-osios Akto signatarais Eugenijumi Gentvilu, Laima Liucija Andrikiene, Egidijumi Bičkausku, Rasa Juknevičiene, Vytautu Petru Plečkaičiu ir Birute Valionyte.
Kiekvienas susitikimas buvo skirtas konkrečiai valstybės atkūrimo laikotarpio temai – nuo ekologinio judėjimo reikšmės Sąjūdžiui ir Lietuvos europinės integracijos iki krašto apsaugos kūrimo, demokratinės valstybės principų ar istorinės atminties puoselėjimo.
Šiemet seminarų ciklas žengia toliau
Greta pokalbių su skirtingų kartų signatarais atsigręžiama ir į jau išėjusių signatarų intelektinį palikimą. Taip plečiasi seminarų akiratis ir atsiveria platesnės galimybės pažinti visą Kovo 11-osios signatarų bendruomenę – jos patirčių, pasaulėžiūrų, profesinių kelių ir valstybės ateities vizijų įvairovę.
Jubiliejinių sukakčių proga bus prisiminti signatarų Balio Gajausko, Romualdos Hofertienės politinis palikimas. Žadama, kad per šiuos metus dar įvyks skaitymai bei gyvi susitikimai su Česlovu Okinčicu, Nijole Oželyte ir kitais.
Ciklo rengėjai kelia sau ambicingą tikslą – surengti kaip galima daugiau Kovo 11-osios signatarų skaitymus.
„Norime burti bendruomenę, kuriai Lietuvos istorija būtų ne vien praeities faktų rinkinys, o gyvas pokalbis apie valstybės kūrimą, demokratiją ir pilietinę atsakomybę. Signatarų tekstai tam suteikia išskirtinę galimybę“, – sako L. Charbakaitė.
Svarbu pažymėti, kad seminarai yra filmuojami, užfiksuoti pokalbiai tampa autentiškais istoriniais liudijimais ir neabejotinai bus naudingi valstybės istorijos procesų tyrėjams. Žadama, kad filmuoti pokalbiai bus perkelti į platformą ekultura ir pasiekiami visiems besidomintiems.
Seminarai rengiami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu. Juos moderuoja VU TSPMI docentas dr. Justinas Dementavičius.
Rengėjai tikisi, kad sumanymas prisidės prie gyvesnio ir gilesnio visuomenės santykio su valstybės istorija.
Artimiausias ciklo renginys vyks rugsėjo 4 d. su Kovo 11-osios Akto signataru, fizikos mokslų daktaru Petru Vaitiekūnu. P. Vaitiekūnas ėjo Lietuvos Respublikos ambasadoriaus pareigas Latvijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, 2006–2008 m. buvo užsienio reikalų ministras.
Norintys dalyvauti kviečiami registruotis: čia
Įvykusių seminarų įrašus galima rasti Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ kanalo paskyroje. Žinios apie būsimus susitikimus skelbiamos www.lnb.lt ir bibliotekos socialiniuose tinkluose.
