2026 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas slaptu balsavimu patvirtino Virginijų Jocį Etninės kultūros globos taryba (EKGT) pirmininku. Atitinkamas nutarimas įsigalios nuo jo oficialaus paskelbimo.
Už kandidato, kurį pateikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kandidatūrą balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 23, susilaikė 18.
Kalbėdamas iš Seimo tribūnos V. Jocys pabrėžė, kad naująją kadenciją sieja su pokyčių lūkesčiais: „Vilčių yra visokių, kad naujai kadencijai, su naujais tarybos nariais, yra galimybė dirbti su nauju matymu, proveržiu.“
Pasak jo, svarbiausi darbai turėtų būti grindžiami gilesne klausimų analize ir tvirtesne politine valia. V. Jocys taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę peržiūrėti Tarybos sudarymo principus – šiuo metu joje trūksta kai kurių ministerijų deleguotų atstovų, tarp jų – Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros ministerijų.
Tarp svarbiausių veiklos krypčių jis išskyrė: lituanistikos pagrindų įstatymo tobulinimą, istorinių vietovardžių išsaugojimą, etnografinių regionų tapatybės stiprinimą.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas ragino parlamentarus palaikyti kandidatą, pabrėždamas jo patirtį: „Tai žmogus, turintis patirties ir žinantis, kokius darbus reikia nuveikti, tikrai vertas mūsų pasitikėjimo.“
V. Jocys jau yra vadovavęs EKGT 2014–2017 metais. Šioje kadencijoje jis pakeis iki šiol Tarybai vadovavusią doc. dr. Dalią Urbanavičienę.
Šiuo metu jis dirba Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.
Virginijus Jocys (g. 1962 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdoje) – istorikas, etninės kultūros puoselėtojas, visuomenininkas.
Vilniaus universitete baigė istorijos studijas. Dirbo kultūros paveldo ir istorinių tyrimų srityje – Paminklų restauravimo institute, Trakų istoriniame nacionaliniame parke, Kultūros paveldo centre, leidykloje „Versmė“, Lietuvos kultūros tyrimų institute.
2014–2018 m. jau buvo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra kultūros organizacijų narys, folkloro ansamblio „Visi“ dalyvis.
Ypatingą dėmesį skiria Žemaitijos etninei kultūrai, yra Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas, dalyvauja regioninės etninės kultūros veikloje.
Prisidėjo prie Piliakalnių, Tautinio kostiumo, Etnografinių regionų metų programų rengimo, yra monografijų ir leidinių apie Lietuvos vietoves bei etninę kultūrą sudarytojas.
Apdovanotas Žemaičių šlovės žvaigžde, „Auksinės gilės“ premija ir kitais įvertinimais už kultūrinę veiklą.
***
Etninės kultūros globos taryba sudaroma Seimo nutarimu ir ją sudaro 21 narys. Pagal įstatymą kandidatas į pirmininko pareigas renkamas iš Tarybos narių ketverių metų kadencijai, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Vėliau išrinktą kandidatą Seimui tvirtinti teikia Seimo pirmininkas.
2026 m. sausio 12 d. vykusiame pirmame šios kadencijos Tarybos posėdyje V. Jocys buvo išrinktas kandidatu į pirmininko pareigas.
Etninės kultūros globos taryba – tai 2000 m. rugpjūčio 21 d. įsteigta Seimo ir Vyriausybės ekspertinė bei patariamoji institucija sudaryta iš mokslininkų, kultūros darbuotojų ir visuomenės veikėjų bendram tikslui – lietuvių etninės kultūros gyvybingumui užtikrinti.
EKGT teikia siūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros globos, puoselėjimo ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais. Taryba vertina teisės aktų projektus, formuoja strategines kryptis ir siekia, kad lietuvių etninė kultūra būtų išlaikoma gyva bei perduodama ateities kartoms.
Panašu, kad įsistojome į Lietuvos Etninės kultūros globos vėžes šiam laikotarpiui teisingas.
Gerb. Jonai Vaiškūnai, kol izraeliečių gentis (Israeli tribe in Tel Aviv) kovoja už teisę įspaust savo pėdas Tel Avive, neužmirškit, prašau, pasirūpint, kad šalia įspaustų gentes aestiorum pėdų Katedros aikštėje Vilniuj (Ist. par. į Lietuvą p.84), būtų pažymėta pėdų įspaudimo į plokštę 7.275 m. pr. Kr. (Ist. par. į Lietuvą p. 22) data. Ir neužmirškit, prašau, kad į tamstos vadovaujamą Organizacinį komitetą, proveržiui, būtų įtrauktas dar ir Lietuvos Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas gerb. Virginijus Jocys.
Lauktina, kad dabar jam vienodai rūpės visų regionų kaip lietuvių etninė kultūra.
>P. Skutas
Na, jei atsisakytų Virginijus Jocys, tai į komitetą vietoje jo derėtų įtraukti LAISVĖS KARIO Kaune monumento statytoją Santakoje gerb. Visvaldą Matijošaitį.
>Rimgaudas
Bijočiauau, kad tokiu atveju ta plokštė gali būti įrengta ne Vilniuje, o Kaune. Kaip atsitiko su paminklais vysk. M. Valančiui ir Vyčiui.
>P. Skutas
Spręstų, taigi, ne vienas Visvaldas Matijošaitis, o visas komitetas. Taip kad bijotis visa ką valdančio Matijošaičio kad Vilniuje, o ne Kaune, imtųs jis kast į grindinį plokštę su 7.275 m. pr. Kr. Vilniaus žyme, nereikia bijoti. Kaip prigimtinis kaunietis, be to, žinau, jog net pinigais, jeigu to reiktų, už įkasimo į grindinį darbus galėtų jis sumokėt asmeniškai. Va tep!
>Rimgaudas
Matyt, reikės, kad Katedra tam neprieštarautų, reikės iš savivaldybės gauti technines sąlygas įrenginio projektui, jį tvirtinti joje. Visa tai ne komiteto galioje. Todėl reikalą užklampinti galimybių Vilniuje yra. Va tokiu atveju gal prabiltų Kauno valdžia…
Kadangi ta dziegoriaus plokštė (gal reikėtų joje pavaizduoti ir po Katedra rasto archeologinio jo fragmento) trauktų turistus, o tai yra Go Vilnius interesai, todėl gal komitete būtų suinteresuotas dalyvauti ir jų atstovas. Manau, kad jis sugebėtų rasti bendrą kalbą su savivaldybe.
Ta tiek – tų kilusių minčių.
>P. Skutas
Prie ko čia Katedra? Juk šnekama apie esamą Katedros aikštėj vieną iš plokščių. O aikštė yra valstybės, bet ne Katedros nuosavybė: per ją netgi kareiviai su ratine technika švenčių metu pražygiuoja. Va tep!
>P. Skutas
P. S. Dziegorių Katedros aikštėj statyti nereikia: patį dziegorių po presbiterija buvusį galima išvysti knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 22 – ame puslapyje. Jį, padarius iš impregnuoto popieriaus, žiniai turistų galima būt “priklijuot” prie varpinės bokšto. O Staugiantį Vilką kitoj pusėj bokšto galima būt priklijuot arba tiesiog išraižyt pačiame tinke irgi. Prosit!
Katedros aikštė galbūt laikoma, kaip jos šventorius, tai viena. Antra, ji ar jos dalis gali būti valstybės atiduota Katedrai valdyti panaudos pagrindu, t.y. su visomis teisėmis, išskyrus teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybės teise. Be to, dziegorius Katedros aplinkai gali būti nepriimtinas kaip pagoniškas reliktas.
Dziegorių reikia taip, kad būtų aišku, kaip jis parodo, kad dabar nuo jo įrengimo yra 9.301 metai. Jam gerai tiktų ir erdvė prie karaliaus Mindaugo paminklo.
Tai toke būtų pasamprotavimai.