Spalio 16 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Vandos Kravčionok pristatytas Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833), kuriomis siūloma lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti nedarbo diena.
„2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra paskelbta 13 valstybės švenčių, dalis jų švenčiamos sekmadieniais.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 29 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje ketinama grįžti gruodžio 6 d.
Vėlinių ir kai kurių kitų tradicinių švenčių pripažinimo nedaro arba atmintinomis dienomis jau daugelį metų siekia Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo funkcijas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais Etninės kultūros globos taryba (EKGT).
EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė primena, kad EKGT jau nuo 2010 m. siekia, kad Vėlinėms (lapkričio 2 d.) būtų suteiktas švenčių dienos statusas. Seimo nariai, atsižvelgę į šį EKGT siūlymą, ne kartą buvo pateikę Seimui svarstyti šį klausimą, tačiau jis nuolat sulaukdavo pasipriešinimo iš Vyriausybės.
2010 m. EKGT siūlymui paskelbti laisvadieniais Vėlines (lapkričio 2) ir Kūčias palaikyti buvo paskelbta ir visuomeninė peticiją „Dėl vėlinių ir kūčių paskelbimo švenčių dienomis“ internete. Šia peticija tuomet pasirašė 34 949 žmonės. Kūčios tuomet buvo pripažintos nedarbo diena, o Vėlinės – ne.
„Vėlinės lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi mirusiųjų pagerbimo diena, švenčiama lapkričio 2 d. /…/ Vėlinių negali pakeisti atneštinį pavadinimą įgavusi Visų šventųjų šventė, švenčiama lapkričio 1 d. Istorinių šaltinių duomenimis, mūsų protėviai švęsdavę Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių. Ir šiais laikais žmonės kapus lanko ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją, dažnas vyksta į atkampiausias Lietuvos vietas pagerbti savo artimųjų kapų ir susitikti su giminėmis“ – rašoma 2010 m. paskelbtoje peticijoje.
Kai kuriose Europos šalyse (pvz. Belgijoje ir Liuksemburge) lapkričio 2 d. jau yra paskelbta laisvadieniu.
EKGT ekspertų nuomone, Vėlinių paskelbimas nedarbo diena sudarytų palankesnes sąlygas Lietuvos žmonėms toliau puoselėti mūsų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir užtikrinti Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją.
Susiję straipsniai:
- Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais
- Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas
- Siūloma įteisinti Vėlines, kaip šventę
- Lietuvos jaunimo Ramuva kviečia į Vėlines Dvarciškiuose
- J. Šorys. Vėlinės ir Kūčios – akistata su protėviais
- Vėlinės
- Seimas 2017 m. paskelbė Piliakalnių metais, o 2018 m. – Vydūno metais
- Seimas patvirtino Etninės kultūros globos tarybą
- Seimas patvirtino naują Etninės kultūros globos tarybą
- Vilniuje atšvęsta Arklių diena – senamiestyje sušokti karšti „kumeliuko“ šokiai
- Vėlinės Karmazinų pilkapyne (video)
- EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug
- Seimas priėmė labai prieštaringai vertinamą Lietuvos kultūros tarybos įstatymą
- D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus
- Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
- Seimas nepritarė Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos naikinimui (video)
- Seime keltas Lietuvos vietovardžių išsaugojimo klausimas (nuotraukos, video)
- Etninės kultūros globos tarybos pirmininke paskirta D. Urbanavičienė (video)
- Seimas po svarstymo pritarė 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais projektui
- Raginama pripažinti Vėlinių ir Kūčių šventes
- Konferencijoje aptarti etninės kultūros ir žiniasklaidos saveikos klausimai
- Seime vyks diskusija „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“
- EKGT siūlo Seimui sprendžiant asmenvardžių rašybos klausimą vadovautis Latvijos pavyzdžiu
- Etninės kultūros globos taryba linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių
- Romuva pagerbs protėvių vėles
- Etninės kultūros globos taryba susirūpino Lietuvos savitumo pristatymu viešosiose erdvėse
- Tradicijas puoselėjančios seniūnijos kviečiamos dalyvauti konkurse
- Seime bus aptarta etninės kultūros politika (tiesiogonė translacija)
- Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui
- Spalio 24 d. vyks konferencija, skirta etnokultūrinio judėjimo ir žygeivystės 50-mečiui (tiesioginė transliacija)
Šis žingsnis būtų labai reikšmingas gaivinant ir stiprinant senąsias tradicijas. Vėlinės svarbiausia lietuvių praktikuojama šventė po Kūčių-Kalėdų ir Velykų. Tačiau galima tikėtis ir nekorektiškų užsipuolimų prieš LVŽS, Karbauskį ir kitus etnokultūros gerbėjus. Tai jau tapo įprasta.
Esu etnokultūrininkė, už tradicijas, jų palaikymą, tačiau lankstumas ir šiuolaikiškumas taip pat pageidautinas. Tie patys senjorai, turėdami laiko, gali apvažiuoti kapus ir visą lapkričio pirmąją dekadą, aš savo šeimos mirusius prisimenu labai dažnai visus metus, todėl aplankysiu savaitę prieš ar savaitę po, uždegsiu mažas žvakeles(ne trilitriniuose stiklainiuose koplyčias) pasimelsiu,o tom dienom grūstis, keliuose dūminti automobilius, susikurti problemas dėl apibraižytų automobilių – neprasidėsiu. Visa laimė, kad kažkiek pinigų grįš į biudžetą mokesčių nuo žvakių, gėlių, degalų pardavėjų…