Aštuoni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projektas Lietuvai yra reikalingas, daugiau kaip pusė tikisi teigiamo projekto poveikio šalies turizmui ir susisiekimui su Europa, dvigubai padaugėjo manančių, kad padidės Lietuvos saugumas ir pagerės karinis mobilumas, rodo naujausias tyrimas.
Sociologinių tyrimų bendrovės „Spinter Research“ atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad per metus padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad „Rail Baltica“ projektas yra reikalingas Lietuvai – taip teigė 79 proc. apklaustųjų. Palyginimui, atliekant apklausą prieš metus projektą kaip reikalingą įvardijo 77 proc. apklaustųjų. Skeptiškai projekto atžvilgiu nusiteikusių gyventojų, kaip ir pernai, tėra 6 proc.
Svarba turizmui ir saugumui
Dauguma (58 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad projektas pagyvins turizmo sektorių, dėl jo pagerės susisiekimas su Europa. Pusė (50 proc.) apklausoje dalyvavusių gyventojų mano, kad įgyvendinus projektą pagerės ir padidės krovinių gabenimas per Lietuvą. Dėl geresnės krovinių gabenimo veiklos teigiamai nusiteikusių gyventojų skaičius paaugo 4 proc. punktais.
Per metus dukart padaugėjo manančių, kad „Rail Baltica“ pagerins karinį mobilumą ir Lietuvos saugumą. Šiuo metu taip mano kas penktas šalies gyventojas (21 proc.), kai prieš metus tokių buvo tik kas dešimtas.
„Atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai įžvelgia judumo ir karinio mobilumo stiprinimo svarbą, strateginę naudą. Gyventojai vertina „Rail Baltica“ ekonominį ir infrastruktūrinį potencialą bei domisi, kokios svarbos ir masto šis projektas yra. Moderni infrastruktūra atveria naujas galimybes daugelio verslo sektorių plėtrai – nuo turizmo iki prekybos skatinimo, efektyvesnio krovinių logistikos organizavimo.
Projektas yra būtinas stiprinant Lietuvos vaidmenį regioninėje bei Europos transporto sistemoje“, – apžvelgdamas apklausos rezultatus teigė „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinančios įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Patogesnis susisiekimas
Daugumos (77 proc.) respondentų nuomone, „Rail Baltica“ padės užtikrinti greitesnį ir patogesnį nei dabar regioninį bei tarptautinį susisiekimą traukiniais, o 49 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad įgyvendinus projektą jie patys dažniau naudotųsi geležinkelių transportu.
Padaugėjo respondentų (taip mano 40 proc. apklaustųjų) iš visų „Rail Baltica“ teikiamų naudų kaip svarbiausią naudą išskiriančių ekonominę. 24 proc. vertino socialinę naudą, 54 proc. šalies gyventojų projekto naudą tikisi pajusti asmeniškai.
Trys iš keturių (76 proc.) apklaustųjų mano, kad „Rail Baltica“ prisideda prie Lietuvos, kaip modernios valstybės, įvaizdžio gerinimo.
Apklausa taip pat atskleidė, kad didelį dėmesį gyventojai skiria ir projekto vykdymo procesui – statybų darbams, jų grafikui ir terminams.
Žmonės apie tą geležinkelį mažai ką žino, tai iš ko jie gali spręsti, ar jis reikalingas. To klausti, tai visiškas metodologinis tyrėjų nesigaudymas.
Tuos bėgius reikėjo susiaurinti jau prieš 30 metų. Tam, kad traukiniai važiuotų greičiau, nėra jokio reikalo tiesti bėgius kitoj vietoj, nugriaunant šimtus sodybų ir suniokojant dar vieną plotą ir taip sumažėjusios Lietuvos. O rusiškus bėgius paliksim kam – rusų kariuomenei ?
Tas greitasis 249 km/val geležinkelis reikalingas tik keleiviniam, turistiniam susisiekimui tarp pačių Baltijos šalių (jų sostinių) iki Helsinkio bei pačioje Lietuvoje nuo Vilniaus per Lietuvą jau esamu pylimu iki pajūrio (nuo Šiaulių iki Klaipėdos greitąją europinę vėžę galima nusitiesti ir už privačias investicijas). Į Vakarus ar iš jų – vien per Lenkiją traukiniu yra apie 1000 km. kelio ir greitis joje 160 km/val, todėl susisiekimas tarp Vakarų ir Baltijos šalių didžia dalimi vystytinas oru. Dabar per derlingiausios žemės plotus užsimota kuo toliau nuo pajūrio ir sostinės, taigi ne šalies interesais, tiesti geležinkelį užbetonuojant ilgiausiais tiltais ir vedukais didžiausius žemės plotus. Ir tai vykdoma, kai klimatas karštėja ir žalumos išsaugojimas tampa strateginiu šalies interesu.