Visuomenė gali susipažinti su konkretizuotais europinės geležinkelio „Rail Baltica“ infrastruktūros sprendiniais Panevėžio regione. Europinės vėžės geležinkelio trasą numačius patraukti arčiau siaurojo geležinkelio, pavyks išpildyti teritorijų planavimo metu iškeltą sąlygą – išsaugoti visus 23 sodų bendrijos „Šilas“ teritorijoje esančius statinius.
Panevėžio miesto, rajono ir šalia esančių vietovių gyventojai, bendruomenės, susijusios organizacijos bei verslo atstovai kviečiami susipažinti su konkretizuotais „Rail Baltica“ Panevėžio mazgo sprendiniais – iki rugsėjo 17 d. laukiama argumentuotų pasiūlymų rengiamam Panevėžio mazgo infrastruktūros vystymo planui.
„Mūsų siekis visuomet buvo atitikti gyventojų interesus ir strateginės reikšmės „Rail Baltica“ projekto tikslus. Sveikintina tai, kad pavyko rasti optimalų sprendimą vietos bendruomenei bei sparčiajai geležinkelio vėžei – rasti sprendiniai leis išsaugoti visus 23 sodų bendrijos „Šilas“ teritorijoje esančius statinius. Jau anksčiau suplanuota tarptautinė Panevėžio keleivinė stotis, krovinių terminalas ir infrastruktūros priežiūros depas kurs neabejotiną naudą regionui. Tikimės, kad patobulinti, visuomenės lūkesčius atliepiantys sprendiniai leis projektui sparčiau judėti į priekį“, – sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis, Kultūros paveldo departamentu, Kultūros ministerija ir „LTG Infra“ sutarta, kad Panevėžio geležinkelio mazgo įrengimui specialiajame plane detalizuojama geležinkelio trasa būtų paslinkta į rytinę pusę, panaudojant siaurojo geležinkelio teritoriją.
Pasak projekto plėtotojų, „Rail Baltica“ turės reikšmingos įtakos regionams apibus europinio geležinkelio trasos.
„Geležinkelio naudojimosi laikotarpiu naujos darbo vietos bus kuriamos infrastruktūros valdymo ir priežiūros, stočių ir terminalų valdymo srityse, visų tipų keleivių bei krovinių valdymo sferose. Numatomi ir kiti augimo veiksniai: turizmo, verslo, miesto plėtros. Konstruktyvus dialogas su visuomene gali padėti išspręsti kylančias problemas ir pasiekti kuo didesnės ilgalaikės naudos Panevėžio regionui“, – teigė „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
2023 m. spalį Susisiekimo ministerija patvirtino alternatyvą, kur turėtų būti plėtojama „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūra Panevėžyje – tarptautinę keleivių stotį numatoma statyti vakarinėje dalyje, šalia esamo transporto mazgo – aplinkkelio.
Šalia Gustonių numatyta rajono poreikius atliepianti regioninė keleivinė stotis, netoli suplanuota krovininė stotis, infrastruktūros priežiūros depas, krovinių terminalai, krovos ir karinės technikos aikštelės.
Vienas iš pagrindinių projekto „Rail Baltica“ tikslų – integruoti Baltijos šalių sostines į Europos geležinkelių tinklą. Siekiant kuo didesnio visuomenės įsitraukimo ir informavimo buvo numatyti ne tik procedūriniai, bet ir papildomi susitikimai su Panevėžio miesto, rajono savivaldybėmis bei bendruomenėmis tam, kad būtų atsakyta į visus kylančius klausimus.
Lietuvos teritorijoje iš viso numatytos trys „Rail Balticos“ tarptautinės keleivinės stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Planuojama, kad nutiesus europinio standarto „Rail Baltica“ geležinkelį keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu. Tuomet kelionė traukiniu iš Panevėžio į Kauną truks apie 37 minutes, pasiekti Rygą būtų galima per 55 minutes.
