Tyrimas: gyventojai įvertino „Rail Baltica“

Paprašyti įvertinti, kokių naudų tikisi iš įgyvendinamo tarptautinio projekto „Rail Baltica“, gyventojai įvardino ne tik geresnį regioninį ir tarptautinį susisiekimą, bet ir daugiau privalumų, tarp jų – ir didesnį valstybės prestižą.

Tokius rezultatus atskleidė trečius metus iš eilės atliekama Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa.

Praėjusių metų pabaigoje paprašyti įvertinti „Rail Baltica“ projektą, net 77 proc. Lietuvos gyventojų išreiškė įsitikinimą, jog naujas tarptautinis geležinkelis užtikrins greitesnį ir patogesnį regioninį bei tarptautinį susisiekimą.

Lyginant su 2020 m. apklausos duomenimis matyti, kad ši teigiama visuomenės pozicija tik didėja, nes tais metais tokią nuomonę turėjo 75 proc. respondentų.

„Panašu, kad ruošiantis visiškai naujo europinio geležinkelio statyboms gyventojai vis aktyviau  domisi atsiversiančiomis keliavimo galimybėmis ir labiau įvertina naudas, kurias „Rail Baltica“ projektas suteiks kiekvienam asmeniškai ir visai valstybei bendrai.

Tyrimas rodo, kad net du trečdaliai apklaustųjų (65 proc., lyginant su 2020 m. pakilo nuo 60 proc.) žino „Rail Baltica“ projektą. Džiugina tai, jog gyventojai europinį geležinkelį mato ne tik kaip susisiekimo priemonę, padėsiančią patogiau bei žaliau keliauti, bet ir kaip itin reikšmingą bei prestižinį projektą, gerinantį visos valstybės įvaizdį“, – pranešime sako „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Beveik 80 proc. gyventojų mano, jog „Rail Baltica“ projektas prisidės prie Lietuvos, kaip modernios valstybės įvaizdžio gerinimo. 2020-aisiais tokią naudą įžvelgė 67 proc. respondentų.

Paprašyti įvertinti pagrindines „Rail Baltica“ naudas, daugiausiai gyventojų įvardino, kad naujas geležinkelis pagerins susisiekimą su Europą bei pagyvins turizmo sektorių. 2021-aisiais tai, kaip pagrindinį „Rail Baltica“ privalumą tai įvardijo 56 proc. tyrimo respondentų. Palyginimui – dar 2019 m. tokius lūkesčius turėjo 44 proc., o 2020-aisiais – 52 proc. respondentų.

Kas antras apklausoje dalyvavęs respondentas tiki, jog geležinkelis padidins krovinių srautus per Lietuvą, trečdaliai atrodo svarbu, jog „Rail Baltica“ sukurs naujų darbo vietų bei skatins šalies ekonomikos augimą. 29 proc. apklausoje dalyvavusiųjų svarbu, kad tai bus saugi transporto priemonė, nuimsiantį apkrovimą nuo magistralinių kelių, o kas penktam gyventojui aktualu, jog tai ekologiškas ir draugiškas aplinkai transportas.

„Pastaruoju metu jaučiame vis didesnį susidomėjimą „Rail Baltica“ projektu. Siejame tai su tuo, kad vykdoma vis daugiau plačiajai visuomenei matomų darbų, skelbiami statybos darbų konkursai, galiausiai – drąsiai galime pasakyti, kad „Rail Baltica“ jau kuria vertę.

Pavyzdžiui, 2021 m., baigus Kauno geležinkelio mazgo rekonstrukciją ir pritaikymą „Rail Baltica“ poreikiams, prie Europos geležinkelio sistemos buvo prijungtas Kauno intermodalinis terminalas. Šiandien jau turime nuolatinį srautą krovinių – po 2 traukinius kas savaitę, kurie kursuoja tarp Kauno intermodalinio terminalo ir GVT terminalo Tilburge (Nyderlandai)“, – sako Arenijus Jackus.

Šalies gyventojų sociologinį tyrimą dėl „Rail Baltica“ projekto 2021 metų lapkritį atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų, atrinktų kvotinės atrankos metodu.

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Naujoji geležinkelio linija bus 1435 mm pločio ir apima maršrutą Talinas–Pernu–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybinė siena bei jungtį Kaunas–Vilnius.