Susisiekimo ministerija priėmė sprendimą europinę „Rail Baltica“ geležinkelio keleivinio traukinio atšaką tiesti per Panevėžį – tarptautinė keleivinė stotis bus pastatyta vakarinėje miesto dalyje, šalia didžiųjų prekybos centrų.
„Sveikinu tokį valstybišką, neabejotinai – strateginės svarbos ministerijos sprendimą. Objektyvi analizė, faktų ir argumentų vertinimas ir jais grįstas pasirinkimas turės didžiulės įtakos ne tik Panevėžio miesto, bet ir viso regiono vystymuisi. Būtent šis projektas ir dėmesys regiono poreikiams yra veiksmais grįstos regioninės politikos pavyzdys. Esu tikras, kad ir mes, ir Panevėžio rajono savivaldybė veikdami drauge padarysime viską, kad „Rail Baltica“ atneštų maksimalias naudas verslo aplinkai, gyventojams ir svečiams, o Panevėžio regionas taptų svarbia transeuropinės traukinių vėžės dalimi“, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Vakarinėje miesto dalyje įrengus tarptautinę keleivinę stotį čia bus sudarytos sąlygos kurtis smulkiam ir vidutiniam verslui, paslaugų centrams, prekybos vietoms, apgyvendinimo įstaigoms, biurams ir kitoms paslaugoms, kurios kuriasi šalia lankytojų srautų. Šalia tarptautinės keleivinės geležinkelio stoties planuojama projektuoti viešąsias erdves, laukimo zonas, papildomas rekreacines vietas ir pan. Tarptautinė stotis prisidės prie unikalių ir reikšmingų erdvių, kultūrinių objektų plėtros, prie bendro miesto ir regiono vystymosi, augimo.
Tarptautine vėže keliaus ne tik šalies gyventojai, bet ir užsienio turistai, todėl šalia geležinkelio stoties planuojama įrengti autobusų terminalą, numatomos kitos ir turistams, ir gyventojams svarbios investicijos.
„Rail Baltica“ – didžiausias šio amžiaus geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Keleivinis traukinys naująja vėže skrietų 249 km/val. greičiu, krovininio greitis siektų 120 km/val. Pagal numatytą projektą daugiau nei 400 km iš Panevėžio į Taliną greitasis traukinys įveiktų per 2 val. 39 min, o kelionė į Varšuvą užtruktų apie 4 val.
„Rail Balticos“ geležinkelio tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatyta 2030-aisiais. Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Lietuvos teritorijoje iš viso yra numatytos trys „Rail Baltica“ tarptautinės keleivinės stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.
– Visi geležinkeliai turėjo būti perdaryti į europinius (siauresnius) jau šiandien.
– Kas trukdė?
Keistas, tiksliau sakant nelietuviškas, nevalstybinis Ministerijos sprendimas atrodo. Beje, tai, kad būtent šis sprendimas naudingesnis už kitus galimus, viešai neargumentuota. Nors, pvz., akivaizdu, kad tą transeuropinės vėžės “Rail Baltitica” maršrutą per Lietuvą tikslingiausia vesti per Šiaulius ir taip turėti labai reikalingą greitojo susisiekimo su pajūriu geležinkelį nuo Vilniaus iki Šiaulių, kuris būtų naudingas ne vien Panevėžiui, kaip dabar nuspręsta, bet beveik visos Lietuvos gyventojams. Dabar atrodo, kaip kažkieno svetimo kelias per Lietuvos žemę, o ne valstybę su Vilniumi ir Klaipėda, yra vedamas – daromasi. Panevėžiui galima turėti europinės vėžės mažesnio greičio atšaką kroviniams, kurią būtų galima Lietuvai nusitiesti savo lėšomis, pritraukiant ir privačią investiciją. Juk Miltinio teatro, kurio važiuotų žiūrėti tarptautinė publika, Panevėžyje nebėra. Kelia įtarimą kai viskas sprendžiama užsikniaubus partiškai – ne viešai. Tad kokių interesų jėgoms dirba ministras tokiais sprendimais lieka paslaptimi.
Dr. Ričardas Kalytis. Mes be Vilniaus nenurimsim!
– pozicija.org/dr-ricardas-kalytis-mes-be-vilniaus-nenurimsim/
Tai ne tas tekstas, kurį kažkur esu skaičiusi praeitais ar užpraeitais metais (apie to meto Smetonos galimybes), bet gal šis Autorius žino apie jį? Buvo įtikinamas, dalykiškas.
Apie Smetonos valstybės valdymą viską pasako 1938 m. Lenkijos ultimatumo priėmimas. Kai akivaizdu, kad be jokių svarstymų suvereni valstybė privalėjo jį gindama atstatyti Lenkijai šautuvą. Juolab, kad Lietuva santykiuose su Lenkija de jure buvo karo padėtyje. Kieno valia, jeigu ne Lenkijos, yra judėjimo “Mes be Vilniaus nenurimsime” uždraudimas, priėmus Lenkijos ultimatumą Be to, Smetona be jokio karo Vilnių su teritorija galėjo atsiimti 1939 m. rugsėjo 18-20 dienomis, įvesdamas lenkams išbėgus Lietuvos kariuomenę ir pats Prezidentas atsisėsdamas Vilniuje kaip sostinėje. To nepadarymas – dar viena Smetonos lenkystė Lietuvos valdyme. Šitai privaloma žinoti ir suprasti kiekvienam Lietuvoje nuo jaunumės.
Visokie Smetonos teisinimai šiuo atvejais yra tik plepalų prie alaus bokalo, moterėlių lygio logikos verti.