Šiandien, balandžio 20 d., Čiūdų kaime (Jonavos raj.) įkasus statybos darbus žymintį simbolinį kelio ženklą, oficialiai pradėtos „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros statybos Latvijos sienos link – pradedami tiesti privažiuojamieji keliai.
„Šiandien prasideda statybos darbai būsimame „Rail Baltica“ geležinkelio ruože tarp Kauno ir Latvijos. Artimiausiais mėnesiais pradėsime ir paties geležinkelio statybas. Tai reikšmingas įvykis Lietuvos geležinkelių infrastruktūros istorijoje ir svarbus žingsnis link patogesnės logistikos verslui ir ekologiško transporto įgyvendinant Žaliojo kurso politiką.
Sukurta infrastruktūra leis gyventojams daug greičiau ir paprasčiau judėti tarp kaimyninių valstybių ir susisiekti su kitomis Europos šalimis. Be to, projektas ypatingai svarbus karinio mobilumo užtikrinimui“, – sakė už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.
Įkastas specialus kelio ženklas pažymėjo darbų pradžią, kurių metu „Rail Baltica“ geležinkelio ruože Šveicarija – Žeimiai (Jonavos raj.) bus nutiesti vietinės reikšmės privažiuojamieji bei aptarnavimo automobilių keliai.
„Mūsų kaip rangovo tikslas – kokybiškai ir greitai įgyvendinti suplanuotus darbus. Didžiuojamės davę startą pradėdami „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statybai Latvijos sienos link“, – sako darbus atliksiančios „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys.
Konkursą laimėjusi bendrovė „Eurovia Lietuva“ prie būsimo geležinkelio iš viso pastatys 16 naujų vietinės reikšmės privažiuojamųjų automobilių kelių, kuriais gyventojai , pastačius geležinkelį, galės patekti į savo sklypus bei 2 aptarnavimo kelius, kurie bus skirti geležinkelio linijos priežiūrai atlikti. Bendras naujų vietinės reikšmės kelių ilgis sudarys apie 18,3 km.
Ten, kur geležinkelio infrastruktūros elementų priežiūrai nėra galimybės įrengti atskirų kelių, nuo privažiuojamųjų kelių bus įrengiamos nuovažos. Pagal sutartį rangovas taip pat turės įrengti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti melioracijos statinių rekonstrukciją, pajungti siurblinę.
Sutartyje numatyta, kad darbai bus atlikti iki 2023 n. birželio nuo darbų pradžios, sutarties vertė – 6,6 mln. eurų be PVM.
Taip pat šiemet numatoma pradėti geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos statybas. Tai bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos valstybėse, kuris drieksis daugiau kaip 1,5 km.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica” trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Baltica” geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Iš informacijos išeitų, kad “Rail Baltica” už ES lėšas tiesiama visų pirma logistikos verslui, o ne susisiekimui (kelionių galimybėms) tarp Baltijos šalių ir Vakarų sostinių, kaip buvo numatyta pagal pradinę idėją. Tai keistas pasikeitimas. Pirma, kadangi logistikai kiek jos sukuriama ar vartojama Baltijos šalyse dabar esančių geležinkelių pakanka, be to, pagrindinė logistikos tranzito kryptis yra į Klaipėdą ir Vilnių, tačiau kažkodėl “Rail Baltica” link Latvijos sienos tiesiama nuo Kauno per Panevėžį, t.y. maršrutu kuo toliau nuo Lietuvos pagrindinių Vilniaus ir Klaipėdos uosto krovininių terminalų. Antra, logistika nėra pirmos svarbos būtinybė šalyse lyginant su kelionių galimybių stygiumi tarp Baltijos šalių, dabar jų galima sakyti apskritai nėra būtent dėl tinkamo greičio geležinkelių stokos. Beje, vargu ar galima manyti, kad šiuo vėžės maršrutu nuo Kauno būtų pasitarnaujama geresniam kariniam mobilumui užtikrinti. Juk šiam tikslui užtikrinti vėžės maršrutą tikslinga vesti netoli Rūdiškių ir Pabradės karinių poligonų. Beje, akivaizdu, kad šis maršrutas per Vilnių pritrauktų ir šimtus kartų didesnį turistų skaičių, be to, greitojo geležinkelio maršrutas per Vilnių, tai ir valstybė, jos sostinės prestižo reikalas. Taigi tiek kelionių, tiek karinio mobilumo galimybėms “Rail Baltica” maršrutui nepalyginamai tinkamesnė vieta yra Vilnius negu Kaunas. 249 km/val greičio geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno Lietuvai yra įsirengtinas savo lėšomis, kad pajamos už keliones juo pildytų vien Lietuvos biudžetą, o ne lygiomis dalimis su Latvija ir Estija.
Tokiu atveju ES lėšų naudojimą “Rail Baltica” tiesimui nuo Kauno iki Latvijos sienos, kaip ir išlaidoms dėl maršrutų iki Lenkijos sienos yra būtina nutraukti ir suderinus su ES, Latvija, Estija jas skirti 249 km/val geležinkelio maršruto nuo Šeštokų per Alytų, Varėną, Vilnių tiesimo darbams. Priešingu atveju 6,6 mln. taps kaip lėšos išleistos be naudos, tarkim, kaip tie 365 mln. tiesiant vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Žinoma dėl maršruto ėjimo vietų dar geriau būtų, jeigu Lenkija sutiktų “Rail Baltica” linija sujungti Augustavą su Druskininkais (nuo Druskininkų per Varėną iki Vilniaus geležinkelio pylimas yra, todėl atkristų žemių išpirkimas, beje, pylimas taip pat yra ir nuo Šeštokų per Alytų iki Varėnos).
Ministerija privalo imtis atitinkamų sprendimų, kad visgi „Rail Baltica“ būtų tiesiama ne logistikai dėl kurios gabenimo Baltijos šalyse problemų nėra, o – kelionėms, turizmui, Baltijos šalių žmonių deramam susisiekimui, taipogi tikram, o ne įsivaizduojamam kariniam manievringumui užtikrinti, taip nutraukiant ES lėšų švaistymą, svetimų interesų, jų straregijų galimus realizavimusi šalyje.
Tiesiog “patriotinio” vilnietiško mąstymo pavyzdys! Tai čia dėl tokių vilnietiškų “patriotinių” jausmų naujas geležinkelis nors šiek-tiek ja pritrauktas arčiau jų mylimo Vilniaus – nors per Panevėžį? Tik labai neobjektyvus gali norėti statomą TARPTAUTINĮ “šiaurės ekspresą” suvingiuoti pro EU ir Lietuvos pakraštį (beveik pasienį) – taip prailginant susisiekimą nuo Berlyno iki Helsinkio per maždaug 100-150 kilometrų. Be to – net ir Vilniaus patriotams reikės krovinių terminalo dėl perkrovų ir keleivių persėdimų į Vilnių ir į Klaipėdą. Taip jau susitvėrė Lietuvos teritorija – Kaunas ir Kėdainiai, o ne mylimas Vilnius – LIETUVOS VIDURYJE. Tai kur ką krausime pastatytame(?) terminale Vilniuje daugiau, nei Kaune Vilniaus kryptyje ir Šiauliuose arba Panevėžyje – Klaipėdos kryptyje? Gal gerai būtų buvę perkrovos iš Vilniaus į Baltarusiją… Bet to – nelieka šiuo metu ir gal šimtmečiams į priekį. O dar planuojama NAUJA perkrova ir nauja kryptis iš Kauno į Klaipėdą?! – ..tai dar vieno “lietuviško kvailio” “dosni” mintis… Kaip nyku, ponai planuotojai…
Norėta kažką lietuviškai atsakyti, bet, matyt, šlubuojant su klausimu susijusioms geografinėms, apskritai jo išmanymo žinioms ir kompiuterinio vertimo į lietuvių kalbą logikai, nieko neišėjo….
Tai su literatūra ne kas? Nekalbu net kad su geografija…
Tai kur yra ta Latvijos sienos vieta, link kurios ta vėžė tiesiama? Informacijoje nepranešama. Rašoma kaip kažkas netikro. Kokia prasmė vėžę tiesti link Latvijos sienos, kai ji link Lietuvos savo vėžės netiesia, tas pats yra ir su Lenkija – Lietuva tiesia “Rail Baltica” nuo Kauno link jos sienos, kai Lenkija nieko panašaus link Lietuvos nedaro. Tai kažkas panašaus į finansavimo lėšų įforminimo veiksmus, o ne kažką naudingo darius. Beje, kaip, regis, jau yra įvykę nutiesiant netinkamą vėžę už 365 mln. 2015 metais nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
Vėžė nutiesta netinkamai, pinigai jos darbams išleisti, o atsakomybės iš ministerijos teisingumo vykdymo organai nepareikalauja. Tai bent gyvenimėlis – demokratijoje…
Nepamirškime, jog tai susiję su NT, su pakeliui esančių ūkių nuosavybės išpirkimu. Taip pat prisiminkime, jog strateginėse vietose bei pasieniuose esančių plotų savininkai nebūtinai Lietuvos piliečiai, kad jas pamėgę įv. ofšorinės kilmės įmonės ir jų savininkai…
Va tai ir ESMINIS KLAUSIMAS. Argi DABAR TURIMŲ LTG žemių-sklypų-juostų-vėžių pločiai per siauri dar 2 (siauresnėms!) europinėms vėžėms? Plotis pakankamas – ŽEMĖS JUOSTOS JAU PRIKLAUSO Lietuvos Geležinkeliams – ir šiuo metu yra nenaudojamos ir APLEISTOS! Gal tik per miestus reikėtų platinti ir pertvarkyti LTG turimas žemes ir – DAUGIAUSIAI KUR – reikiamas žemes perimti iš pačios valstybės šiek-tiek naudojamų sklypų-juostų. Ar ne keista – kaip suvingiuotas geležinkelis prie Lenkijos sienos – IR KAIP DABAR PROJEKTUOTOJAMS atrodo per daug vingiuojantis geležinkelis per Šiaulius?! Jei būtų naujas ruožas per Panevėžį – juk atstumas nuo Jonavos iki Rygos Centrinės geležinkelio stoties NEBŪTŲ ILGESNIS NET NEI 10-20 km per visą ilgį. Juk ne mūsų reikalas nurodyti latviams kad jie tiestų geležinkelį 10-20 km ryčiau nuo Rygos ir iš ten – darytų atšaką į Rygos centrą?! Juk – keista – kokie “PLANUOTOJAI! Kaip ten estų atstovas juos pavadino?… Kieno čia interesai tiesti NAUJAS LTG juostas per Panevėžį? Ar nereikėtų aiškintis?
Keista ta EU Europos “sąjunga”, jei skiria dideles lėšas ir nekontroliuoja jų panaudojimo… Ne vienos Lietuvos reikalas yra susisiekimas ir krovinių vežimas tarp Ispanijos, Italijos, Niderlandų (o dabar ir iš Ukrainos!) per Suvalkus – iki Helsinkio! Kažkokia keista ta UE valdžia ir jos pasyvumas …nuolaidžiavimas Europos provincialams …paprasčiausiems “kvai-liams”, kaip pavadino estų atstovas…
Estijos prezidentas 2013 metais lankydamasis Lietuvoje su vizitu aiškiai pasakė, kad greitojo “Rail Baltica” ekonominė ir politinė prasmė Baltijoms šalims yra pirmiausiai tiesioginiu maršrutu sujungti Vilnių- Rygą-Taliną, t.y. nesiimti pirmiau tiesti vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
Vėliau, Baltijoms šalims svarstant Vilniuje vėžės maršruto klausimą ir premjerui Butkevičiui toliau laikantis pozicijos, kad Vilniui pakaks tik atšakos nuo Kauno, po šio svarstymo Estijos susisiekimo ministrui dėl tokios jo pozicijos viešai pareiškus, kad Lietuvos valdžioje yra kvailų, estų ministrui teko atsistatydinti. Ši Butkevičiaus laikų “kvailystė”, matyt, jau tada buvo “aukšto intereso” įtvirtinta, kad viešai nėra judinama iki šiol. Beje, tą “kvailybę” pratylėjo ir premjeriaudamas Skvernelis, ar ne dėl to dabar pavadinto – “Vardan Lietuvos”… Tyli dėl jos lyg burną vandens prisigėrę – Nausėda, Šimonytė, Skuodis, tyli ir nepriklausomiausia save laikanti LRT, – laisva demokratinės šalies žurnalistika apskritai…
Tai gi ne premjerai ir ne ministrai planuoja! Argi nėra teritorijų planavimų specialistų, susisiekimų keliais, geležinkeliais planuotojų, kartografų ar kažko panašaus? Čia kažkas jau suabejojo – ar tikrai Rail Baltika pro Vilnių pailgėtų 100 o gal 200 kilometrų! Turbūt ir aukščiausiai išsilavinę premjerai tuo netikėtų, jei jie už Vilnių (taigi – prieš Lietuvos vidurio teritorijas!)? Argi nereikia SPECIALISTŲ, MĄSTANČIŲ OBJEKTYVIAI IR NE VIEN APIE Vilniaus priemiesčių sodus.. Jei turime tik tokius kartografus ir susisiekimo planuotojus – tai kokios valstybinės struktūros sukurtos pas mus? Našlaičių priežiūros specialisčių ir dar visai atskirai – vaikų priežiūros komisijų? Argi teritorijų planavimas – ne svarbiau?
Kaip matyt iš tekstų, paties kompiuterio logika dar primityvoka. Žino tik, kad yra teritorija, jos vidurys, pakraštys, kilometrai ir pan. Tai, kad yra valstybė, jos sostinė, jūrų uostas, jam dar neegzistuoja… Jam nėra žinoma ir kad iš Augustavo važiuojant tiesiai į Vilnių (per Druskininkus ar Lazdijus) yra apie 180 km., kai – per Elką (Lenkija), Šeštokus, Kazlų Rūdą, Kauną, apie 330 km arba kad geležinkelio maršrutus projektuotojams jų užduotyse apsprendžia ministrai, valdžioje esantys politikai. Žodžiu, kaip galima spręsti iš logikos, naudojatės dar primityviausia technine priemone. Bendravimui Alkas.lt būtų laikas modernesnę turėti. O gal čia ir yra tas – “Kaunas yra Kaunas”…
Provincija. Ir vėl Jūs apie savo Vilnių ir artimiausius jam Lenkijos miestelius. Lietuva – ne Vilniaus priemiestis ir ribojasi ne tik su slaviška Lenkija ir Baltarusija. Ir nereikia čia abejonių dėl mano “kompiuterių” ir “logikos”. Kokia jūsų logika – patys turėtute matyt: Rail Baltika tiesiama susisiekimui su visomis Baltijos šalimis ir galutinai – su Suomija. Kažkoks Vilnius? Romai, Madridui, Istambului važiuojant į Laplandiją atostogoms, kažkoks Vilnius? Koks Jūsų mąstymas, vilnieti… tebūnie aš naisietis ir ruklietis. Kas iš mūsų provincialas?
Savo žiniomis ir Lietuvos pažinimu atrodote kaip iš kokios priplėkusios Pakaunės palėpės miesčionis besąs. Sau lygių – (pasispaudymui) gal dar Delfi portale galėtumėte surasti, bet ir ten jau vargubau…, taigi beliktų – turgaus bobelių supratimo lygis, o atostogos -Istambule…
Apskritai, gal nesišlietumete kaip šlapias lapas prie subinės arba kaip – istorinė Lenkija prie Lietuvos…
Atbulas tu kažkoks? Ar tikrai nesveikas tas tavo “protavimas”, ar provokuoji?
Jeigu pačiam suvereni Lietuva su valstybės sostine Vilniumi ir jos jūros vartais – Klaipėda – “atbulumas” yra, tai taip, – “atbulas” esu. Smetoniškai slepiamai lenkystei, Vilnius mūsų, bet ne mūsų, – ne…
O kas blogai su jūros vartais? Būtų blogai tik su Kionigsbergu, nes ten – beveik 100% ruskių-rusakalbių. Klaipėdos visame krašte jų daugiausiai 30% ir nėr nė vieno kaimo(?) Klaipėdos krašte, kur ruskių būtų dauguma. Va kas kita – Vilniaus krašte – VA TEN JAU MUMS, JEI MES LIETUVIAI – nemalonu ir liūdna. Argi neaišku, kad lenkiškiems interesams mes aukojame ne tik 3 raides abėcėlėje? Argi neaišku, kad Mažeikių nafta – Lenkijos VALSTYBĖS(!!!) valdoma? Argi neaišku, kad tokie, kaip Skvernelis jau yra pasiūlę Lietuvos seime įvesti Lenkijos seimo atstovybę (tipo – ir mūsų – Varšuvoje) – IR – TURBŪT – tai būtų KONTROLĖ? Tai ar mes lietuviai esame, jei tos PRIKLAUSOMYBĖS norime? Ar tai nepanašu į tą grėsmę – HIBRIDIĖS VEIKLOS? Gal geriau be tokios “veiklos”? Tegu tie lenkai su savo kaimais ir Solečnikas – jungiasi prie Baltarusijos arba tampa Lenkijos anklavu? Kas nori būti lenku? Jūs??? Gal nesupratote mano abejonių? Ar nenorite suprasti?