Praėjusią savaitę baigiamojo susirinkimo metu Panevėžio miesto, rajono ir šalia esančių vietovių gyventojams, bendruomenėms, suinteresuotoms organizacijoms bei verslo atstovams pristatyti projekto „Rail Baltica“ Panevėžio mazgo inžinerinės infrastruktūros vystymo plano konkretizuoti sprendiniai.

Specialiojo plano konkretizuotų sprendinių viešinimo laikotarpiu ir baigiamojo susirinkimo metu buvo gauta 50 visuomenės klausimų ir pasiūlymų – gyventojai turėjo galimybę gauti konsultacijas, susijusias su į specialiojo plano teritoriją patenkančio ar su juo besiribojančio turto klausimais. Į dalį visuomenės pasiūlymų jau pateikti atsakymai, o į likusius bus atsakyta individualiai per 10 darbo dienų.

Suderintą Panevėžio mazgo specialųjį planą dar šiemet numatyta teikti tvirtinti Vyriausybei ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kurios, planuojama, truks iki 2027 m. pabaigos.

Vienas svarbiausių pokyčių Panevėžio mazgo teritorijoje – išsaugoti visi 23 sodų bendrijos „Šilas“ teritorijoje esantys gyvenamieji statiniai. „Susisiekimo ministerijai bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu, Kultūros ministerija ir LTG grupe, sutarėme, kad naujoji geležinkelio trasa būtų paslinkta į rytinę pusę, įveiklinant seniai nebenaudojamą ir apleistą siaurojo geležinkelio teritoriją.

Tai – puikus institucijų bendravimo, sutarimo ir tikslingo projekto vystymo pavyzdys“, – sakė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Svarstytos trys galimybės

Planuojant Panevėžio mazgo infrastruktūrą buvo svarstomos trys galimos alternatyvos. Atlikus daugiakriterinę socioekonominę kaštų ir naudos analizę bei strateginių pasekmių aplinkai vertinimą, buvo pasirinkta didžiausią socialinę ir ekonominę naudą duodanti pirmoji alternatyva.

„Tarp privalumų – didesni keliautojų srautai, į miesto susisiekimo sistemą integruota tarptautinė stotis, potencialas teritorinei ir funkcinei plėtrai tarptautinės geležinkelio stoties prieigose, atskirti keleivių ir krovinių gabenimo geležinkelio keliai, išnaudojamas esamas infrastruktūros koridorius mieste. Praplėtus infrastruktūrą Panevėžio mieste išaugs viso regiono potencialas ir tarptautiniam matomumui, turizmui, verslo augimui, naujų darbo vietų sukūrimui“, – teigė projekto plėtotojo „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.

Palaikymą tarptautinę „Rail Baltica“ stotį Panevėžyje numatančiai pirmajai alternatyvai jau anksčiau išreiškė Panevėžio miesto verslo taryba ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacija. Jų vertinimu, „Rail Baltica“ Panevėžio mazgas sukurs reikšmingą pridėtinę vertę miesto ir regiono vystymuisi, plėtrai, o viešojo, privataus, nevyriausybinio ir kitų sektorių organizacijos pajus didelę teigiamą naudą sprendžiant darbuotojų ar naujų talentų pritraukimo bei išlaikymo klausimus regione.

Lietuvos teritorijoje iš viso numatytos trys „Rail Balticos“ tarptautinės keleivinės stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.