Romuva Lokmanthan simpoziume: dvasinės bendrystės tiltas tarp Lietuvos ir Indijos

Lapkričio pabaigoje pietų Indijos mieste Haiderabade įvyko išskirtinis Lokmanthan 2024 simpoziumas – didžiausias Indijos kultūrinės vienybės renginys, skirtas švęsti ir stiprinti indiškąją tapatybę.

Jame dalyvavo daugiau nei 1500 delegatų iš visų Indijos valstijų ir 13 užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvos senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai. Šis renginys tapo išskirtiniu forumu, kuriame buvo nagrinėjamos senosios tradicijos, jų reikšmė šiuolaikiniam pasauliui ir ryšys tarp skirtingų pasaulio kultūrų.

Lokmanthan simpoziumas – unikali kultūrinė erdvė

Lokmanthan simpoziumas, pirmą kartą surengtas 2016 m., yra ne tik renginys, bet ir judėjimas, siekiantis sugrąžinti Indijos civilizacijai jos autentišką balsą ir skatinti naują pasakojimą apie tautinę vienybę per įvairovę.

Simpoziumas pabrėžia vietinius papročius, liaudies išmintį ir įvairių Indijos regionų kultūrinį paveldą. Jo tikslas – įveikti kolonijinio mąstymo padarinius ir stiprinti Indijos savitą tapatybę globalios modernybės akivaizdoje.

2024 m. simpoziumo tema – „LokAvalokan“ tai kvietimas gilintis į papročius ir jų reikšmę šiandienos pasaulyje. Anksčiau Lokmanthan simpoziumuose buvo nagrinėjamos temos „Bharat Bodh“ (Indijos suvokimas) ir „LokParampaara“ (liaudies tradicijos), kurios pabrėžė civilizacijos tapatybės atkūrimo ir liaudies išminties išsaugojimo svarbą.

„Bharat Bodh“, verčiama kaip „Indijos suvokimas“ arba „Indijos prasmė“, yra sąvoka, siekianti atskleisti gilų Indijos civilizacijos ir kultūros supratimą, pabrėžiant jos unikalią tapatybę ir istorinius principus. Pagrindinis „Bharat Bodh“ tikslas – atkurti Indijos kultūrinę ir dvasinę esmę globalios modernybės akivaizdoje, pabrėžiant jos pasaulinę svarbą kaip unikalios civilizacijos, turinčios gilų indėlį į žmonijos pažangą. Ši tema buvo nagrinėta Lokmanthan simpoziume kaip priemonė siekiant įveikti kolonializmo padarinius ir kurti naują pasakojimą apie Indiją kaip civilizaciją, kuriai yra būdingi ir svarbūs šie principai:

1. Civilizacinė tapatybė – supratimas, kad Indija (Bharat) yra ne tik valstybė, bet ir civilizacija su giliomis filosofinėmis ir kultūrinėmis šaknimis.
2. Dekolonizacija – siekis atsigauti nuo kolonijinio mąstymo palikimo ir susigrąžinti autentišką savo kultūros suvokimą.
3. Vienybė įvairovėje – kuometa Indiją suvokiama kaip unikali tauta, kurioje skirtingos kultūros ir religijos ne tik sugyvena, bet ir praturtina vieną kitą.

„LokParampaara“, verčiama kaip „liaudies tradicijos“ arba „vietinės tradicijos“, yra tema, orientuota į vietos bendruomenių išmintį, gyvenimo būdą, papročius ir tradicijas, kurios formavo Indijos visuomenę per tūkstančius metų.

Ši tema pabrėžia, kad liaudies papročiai yra neatsiejama Indijos civilizacijos dalis, kuri turi būti ne tik išsaugota, bet ir įtraukta į šiuolaikinį gyvenimą, siekiant išlaikyti kultūrinę ir ekologinę pusiausvyrą. „LokParampaara“ telkia dėmesį ties šiais klausimais:

1. Liaudies išmintis ir gyvenimo būdas – nagrinėjamos vietinės praktikos, tokios kaip žemdirbystė, gydymo būdai, amatais pagrįsta ekonomika, sritimis kurios išsivystė per kartų patirtį.
2. Menas ir folkloras – tyrinėjama, kaip liaudies muzika, šokiai, pasakojimai ir tradiciniai amatai atspindi bendruomenės pasaulėžiūrą.
3. Dvasinė patirtis – tiriami vietiniai tikėjimai, apeigos bei religines praktikos, kurios išreiškia darnaus ryšio su gamta ir bendruomeniškumo palaikymą.

Romuva – senosios baltų kultūros ambasadorė

Lietuvos senovės baltų religinę bendrija Romuvą Lokmanthan 2024 simpoziume atstovavo Krivė Inija Trinkūnienė ir Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“. Romuvos delegacija aktyviai įsitraukė į renginio programą: „Kūlgrinda“ koncertavo renginio atidarymo iškilmėse, atliko tradicinę Ugnies apeigą, o I. Trinkūnienė skaitė paskaitą apie Lietuvą ir Romuvą, pabrėždama senovės baltų tradicijos svarbą Lietuvos kultūros paveldui.

Simpoziumo metu Romuvos delegacija susitiko su Tautinės savanorių sąjungos (RSS) vadovu dr. Mohanu Bhagvatu (मोहन भगवत), kuriam įteikė leidinį pristatantį Romuvos dvasinį judėjimą. Šis susitikimas tapo reikšmingu žingsniu, stiprinant kultūrinius ryšius tarp Lietuvos ir Indijos.

Indijos prezidentė pabrėžė Romuvos svarbą senosios tradicijos tęstinumui

Simpoziume sveikinimo kalbą tarusi Indijos prezidentė Draupadi Murmu (ᱫᱨᱚᱣᱯᱚᱫᱤ ᱢᱩᱨᱢᱩ) savo kalboje atkreipė dėmesį į senųjų tradicijų reikšmę, pabrėždama jų vaidmenį vienijant tautą ir stiprinant kultūrinę tapatybę.

Prezidentė išskyrė Romuvos svarbą senosios tradicijos tęstinumui, kalbėdama apie būtinybę giliau pažinti ir puoselėti prigimtines religijas bei jų dvasinį paveldą.

Šis prezidentės paminėjimas tapo reikšmingu Romuvos tarptautinio pripažinimo ženklu ir paskata tolesnei bendradarbiavimo plėtrai su skirtingų prigimtinių religijų atstovais Indijoje.

Milžiniška Lokmanthan simpoziumo įvairovė ir mastas

Per keturias simpoziumo dienas buvo surengta daugiau nei 220 meno renginių, pristatyta 150 meno ir amatų rūšių, veikė 87 paviljonai bei parodos, kuriuos sukūrė daugiau nei 1500 menininkų ir amatininkų.

Simpoziumas pritraukė net 225 tūkstančius lankytojų. Ši programa ne tik pristatė Indijos tradicinį meną, bet ir įtraukė svečius iš užsienio, tarp jų Armėnijos saulės pagerbimo ritualus bei jezidų bendruomenės pasakojimus apie jų papročius ir sudėtingą padėtį savo šalyse.

Lok tradicijos: tautos išmintis ir tapatybės pagrindas

Lokmanthan simpoziumas pabrėžė Lok tradicijų – tai yra – liaudies išminties ir papročių – svarbą. Lok tradicijos yra neatsiejamos nuo Indijos kultūrinio ir dvasinio gyvenimo, nes jos per kartas perduoda sukauptą kolektyvinę išmintį, padedančią išlaikyti darną su gamta ir bendruomene.

Šios tradicijos skatina vienybės per įvairovę idėją, kuri yra pagrindinis Lokmanthan simpoziumo tikslas ir užduotis.

Romuvos vaidmuo tarptautinėje arenoje

Šiūmetis Lokmanthan 2024 simpoziumas tapo svarbiu žingsniu, stiprinant Romuvos tarptautinį matomumą ir atkreipiant dėmesį į jos pripažinimo klausimą Lietuvoje.

Lokmanthan simpoziumas jungia skirtingų pasaulio šalių kultūras ir tradicijas, pabrėždamas senosios išminties svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Romuvos dalyvavimas šiame simpoziume dar kartą atskleidė gilias sąsajas tarp baltų ir indų kultūrų bei sustiprino Lietuvos ir Indijos kultūrinius ryšius.

Šis renginys parodė, kad senosios tradicijos gali tapti ne tik kultūrinio paveldo dalimi, bet ir svarbiu  dialogo ir bendradarbiavimo įrankiu šiuolaikiniame globaliame pasaulyje.

Senovės baltų religinė bendrija Romuva jau daugiau nei du dešimtmečius aktyviai dalyvauja tarptautiniuose renginiuose, pristatydama Lietuvos senąją kultūrą ir tradicijas.