Lapkričio pabaigoje pietų Indijos mieste Haiderabade įvyko išskirtinis Lokmanthan 2024 simpoziumas – didžiausias Indijos kultūrinės vienybės renginys, skirtas švęsti ir stiprinti indiškąją tapatybę.
Jame dalyvavo daugiau nei 1500 delegatų iš visų Indijos valstijų ir 13 užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvos senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai. Šis renginys tapo išskirtiniu forumu, kuriame buvo nagrinėjamos senosios tradicijos, jų reikšmė šiuolaikiniam pasauliui ir ryšys tarp skirtingų pasaulio kultūrų.
Lokmanthan simpoziumas – unikali kultūrinė erdvė
Lokmanthan simpoziumas, pirmą kartą surengtas 2016 m., yra ne tik renginys, bet ir judėjimas, siekiantis sugrąžinti Indijos civilizacijai jos autentišką balsą ir skatinti naują pasakojimą apie tautinę vienybę per įvairovę.
Simpoziumas pabrėžia vietinius papročius, liaudies išmintį ir įvairių Indijos regionų kultūrinį paveldą. Jo tikslas – įveikti kolonijinio mąstymo padarinius ir stiprinti Indijos savitą tapatybę globalios modernybės akivaizdoje.
2024 m. simpoziumo tema – „LokAvalokan“ tai kvietimas gilintis į papročius ir jų reikšmę šiandienos pasaulyje. Anksčiau Lokmanthan simpoziumuose buvo nagrinėjamos temos „Bharat Bodh“ (Indijos suvokimas) ir „LokParampaara“ (liaudies tradicijos), kurios pabrėžė civilizacijos tapatybės atkūrimo ir liaudies išminties išsaugojimo svarbą.
„Bharat Bodh“, verčiama kaip „Indijos suvokimas“ arba „Indijos prasmė“, yra sąvoka, siekianti atskleisti gilų Indijos civilizacijos ir kultūros supratimą, pabrėžiant jos unikalią tapatybę ir istorinius principus. Pagrindinis „Bharat Bodh“ tikslas – atkurti Indijos kultūrinę ir dvasinę esmę globalios modernybės akivaizdoje, pabrėžiant jos pasaulinę svarbą kaip unikalios civilizacijos, turinčios gilų indėlį į žmonijos pažangą. Ši tema buvo nagrinėta Lokmanthan simpoziume kaip priemonė siekiant įveikti kolonializmo padarinius ir kurti naują pasakojimą apie Indiją kaip civilizaciją, kuriai yra būdingi ir svarbūs šie principai:
1. Civilizacinė tapatybė – supratimas, kad Indija (Bharat) yra ne tik valstybė, bet ir civilizacija su giliomis filosofinėmis ir kultūrinėmis šaknimis.
2. Dekolonizacija – siekis atsigauti nuo kolonijinio mąstymo palikimo ir susigrąžinti autentišką savo kultūros suvokimą.
3. Vienybė įvairovėje – kuometa Indiją suvokiama kaip unikali tauta, kurioje skirtingos kultūros ir religijos ne tik sugyvena, bet ir praturtina vieną kitą.
„LokParampaara“, verčiama kaip „liaudies tradicijos“ arba „vietinės tradicijos“, yra tema, orientuota į vietos bendruomenių išmintį, gyvenimo būdą, papročius ir tradicijas, kurios formavo Indijos visuomenę per tūkstančius metų.
Ši tema pabrėžia, kad liaudies papročiai yra neatsiejama Indijos civilizacijos dalis, kuri turi būti ne tik išsaugota, bet ir įtraukta į šiuolaikinį gyvenimą, siekiant išlaikyti kultūrinę ir ekologinę pusiausvyrą. „LokParampaara“ telkia dėmesį ties šiais klausimais:
1. Liaudies išmintis ir gyvenimo būdas – nagrinėjamos vietinės praktikos, tokios kaip žemdirbystė, gydymo būdai, amatais pagrįsta ekonomika, sritimis kurios išsivystė per kartų patirtį.
2. Menas ir folkloras – tyrinėjama, kaip liaudies muzika, šokiai, pasakojimai ir tradiciniai amatai atspindi bendruomenės pasaulėžiūrą.
3. Dvasinė patirtis – tiriami vietiniai tikėjimai, apeigos bei religines praktikos, kurios išreiškia darnaus ryšio su gamta ir bendruomeniškumo palaikymą.
Romuva – senosios baltų kultūros ambasadorė
Lietuvos senovės baltų religinę bendrija Romuvą Lokmanthan 2024 simpoziume atstovavo Krivė Inija Trinkūnienė ir Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“. Romuvos delegacija aktyviai įsitraukė į renginio programą: „Kūlgrinda“ koncertavo renginio atidarymo iškilmėse, atliko tradicinę Ugnies apeigą, o I. Trinkūnienė skaitė paskaitą apie Lietuvą ir Romuvą, pabrėždama senovės baltų tradicijos svarbą Lietuvos kultūros paveldui.
Simpoziumo metu Romuvos delegacija susitiko su Tautinės savanorių sąjungos (RSS) vadovu dr. Mohanu Bhagvatu (मोहन भगवत), kuriam įteikė leidinį pristatantį Romuvos dvasinį judėjimą. Šis susitikimas tapo reikšmingu žingsniu, stiprinant kultūrinius ryšius tarp Lietuvos ir Indijos.
Indijos prezidentė pabrėžė Romuvos svarbą senosios tradicijos tęstinumui
Simpoziume sveikinimo kalbą tarusi Indijos prezidentė Draupadi Murmu (ᱫᱨᱚᱣᱯᱚᱫᱤ ᱢᱩᱨᱢᱩ) savo kalboje atkreipė dėmesį į senųjų tradicijų reikšmę, pabrėždama jų vaidmenį vienijant tautą ir stiprinant kultūrinę tapatybę.
Prezidentė išskyrė Romuvos svarbą senosios tradicijos tęstinumui, kalbėdama apie būtinybę giliau pažinti ir puoselėti prigimtines religijas bei jų dvasinį paveldą.
Šis prezidentės paminėjimas tapo reikšmingu Romuvos tarptautinio pripažinimo ženklu ir paskata tolesnei bendradarbiavimo plėtrai su skirtingų prigimtinių religijų atstovais Indijoje.
Milžiniška Lokmanthan simpoziumo įvairovė ir mastas
Per keturias simpoziumo dienas buvo surengta daugiau nei 220 meno renginių, pristatyta 150 meno ir amatų rūšių, veikė 87 paviljonai bei parodos, kuriuos sukūrė daugiau nei 1500 menininkų ir amatininkų.
Simpoziumas pritraukė net 225 tūkstančius lankytojų. Ši programa ne tik pristatė Indijos tradicinį meną, bet ir įtraukė svečius iš užsienio, tarp jų Armėnijos saulės pagerbimo ritualus bei jezidų bendruomenės pasakojimus apie jų papročius ir sudėtingą padėtį savo šalyse.
Lok tradicijos: tautos išmintis ir tapatybės pagrindas
Lokmanthan simpoziumas pabrėžė Lok tradicijų – tai yra – liaudies išminties ir papročių – svarbą. Lok tradicijos yra neatsiejamos nuo Indijos kultūrinio ir dvasinio gyvenimo, nes jos per kartas perduoda sukauptą kolektyvinę išmintį, padedančią išlaikyti darną su gamta ir bendruomene.
Šios tradicijos skatina vienybės per įvairovę idėją, kuri yra pagrindinis Lokmanthan simpoziumo tikslas ir užduotis.
Romuvos vaidmuo tarptautinėje arenoje
Šiūmetis Lokmanthan 2024 simpoziumas tapo svarbiu žingsniu, stiprinant Romuvos tarptautinį matomumą ir atkreipiant dėmesį į jos pripažinimo klausimą Lietuvoje.
Lokmanthan simpoziumas jungia skirtingų pasaulio šalių kultūras ir tradicijas, pabrėždamas senosios išminties svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Romuvos dalyvavimas šiame simpoziume dar kartą atskleidė gilias sąsajas tarp baltų ir indų kultūrų bei sustiprino Lietuvos ir Indijos kultūrinius ryšius.
Šis renginys parodė, kad senosios tradicijos gali tapti ne tik kultūrinio paveldo dalimi, bet ir svarbiu dialogo ir bendradarbiavimo įrankiu šiuolaikiniame globaliame pasaulyje.
Senovės baltų religinė bendrija Romuva jau daugiau nei du dešimtmečius aktyviai dalyvauja tarptautiniuose renginiuose, pristatydama Lietuvos senąją kultūrą ir tradicijas.
Mūsų ryšiai su Indijos kultūra yra žinomi nuo seno. Pavyzdžiui, etnologas dr. Jonas Balys (1909 – 2011) taip rašo: “Vienas dalykas yra tikrai nuostabus: lietuviai turi keletą pasakų, kurių nežino jokia tauta, o joms panašių netikėtai randame Indijoje..Kaip tas giminingumas paaiškinti?. Šiuokart noriu pakalbėti apie vieną ir visiems gerai žinomą “Eglės pasaką”.. Yra kita, esme panaši į ją, pasaka “Krokodilų karalius”, kur žmogus turėjo pažadėti jiems savo dukterį”. Įžymus keliautojas Antanas Poška, ne vienerius metus praleidęs Indijoje ir ne kartą susitikęs su pačiu Gandžiu, yra perdavęs tokius pastarojo žodžius: “Taip, aš esu skaitęs daug apie Lietuvą. Tai mūsų indų giminė, sugrįžusi į Šiaurę, herojiškai iškariavusi sau laisvę iš dviejų milžinų kaimynų”. Ryšių su Indija tęsimui, paskaitas Kauno Technologijos universitete šiandien skaito humanitarinių mokslų dr. Runa Chakroborty Paunksnis”. Apie tuos ir ne tik apie tuos mūsų ryšius su Indija galima pasiskaityti knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) 88 – 90 puslapiuose. Smagu todėl, kad Simpoziume sveikinimo žodį tarusi Indijos prezidentė Draupadi Murmu išskyrė Romuvos svarbą senosios tradicijos tęstinumui, kalbėdama apie būtinybę geriau pažinti ir puoselėti prigimtines religijas bei jų dvasinį paveldą. Tebūnie darna.
Tikėkimės, kad Romuva ir Dievturyba padės sustiprinti ir Lietuvos bei Latvijos dvasinę bendrystę.
> dar
Nepolitinės knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 31 p. yra nuotrauka “Jelgava. Latvija”, kur, plevenant Latvijos valstybinės vėliavai, švenčiamas baltų vienybės dienos paminėjimas. Dėkoju.
Ačiū už nuorodą, bet gaila, kad baltų vienybės diena dažniausiai apsiriboja tos dienos paminėjimui…Net dėl latviškų tv kanalų retransliavimo Lietuvoje ir lietuviškų tv kanalų Latvjoje mūsų valdžios nesusitaria, gal noro nėra? O štai su lenkiškų tv kanalų retransliacija ,berods už Lietuvos biudžeto pinigus, problemų nėra- prisijungi kambarinę antena ir žiūri per TVP Vilno, kaip armija krajova 1944 m, “išvadavo Vilnių nuo vokiečių okupantų” , o jos kareiviai virš Gedimino pilies iškėlė Lenkijos vėliavą 🙁
Motina Teresė Kalkutoj įveikė visą tą jovalą, vadinamą induizmu…Kai skurdas tiesiog gatvėse voliojasi, o turčiai nežino, kaip dar save palinksminti – kurioj pusėj jūs?