Kovo 23 d., šeštadienį, 11 val. Kaune, žinomo etnotapytojo Virginijaus Kašinsko dailės studijoje (Draugystės g. 19, 4 įėjimas, II aukštas) vyks antrasis renginių rato „Krivio Jauniaus skaitymai“ renginys skirtas Jono Trinkūno 85 metų gimties ir 10 metų mirties metinėms – „Krivio Jauniaus pajauta: Romuvos tikėjimo tiesos“. Pranešimus skaitys ir įžvalgomis dalinsis Senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė Inija Trinkūnienė, Romuvos vaidilė, etnomuzikologė Doc. dr. Dalia Urbonavičienė, etnotapytojas Virginijus Kašinskas.
2024-ųjų vasario 28 d. Kriviui Jauniui – Jonui Trinkūnui būtų suėję 85-eri. Pažymint šiuos metus Senovės baltų religinė bendrija Romuva ir įsuko senajai lietuvių pasaulėjautai ir religijai skirtą 8-ių paskaitų-skaitymų ratą, kuris buvo pradėtas Krivio Jauniaus Gimimo dieną – vasario 28-ąją renginiu „Jonas Trinkūnas – Krivis Jaunius prie Romuvos ištakų“ Lietuvos nacionaliniame kultūros centre.
„Rengiame aštuonis skaitymus įvairiuose Lietuvos miestuose. Tuose renginiuose dalinsimės Romuvos istorija, prisiminimais, pasakosime apie kalendorines ir šeimos šventes, nagrinėsime Romuvos tikėjimo tiesas, skaitysimeištraukas iš Krivio Jauniaus knygų. Kviečiame ateiti ir pabendrauti kartu su bendraminčiais, pasidalinti prisiminimais ir patyrimais“, – sako Krivio Jauniaus veiklos tęsėja Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vadovė – Krivė Inija
Trinkūnienė.
„Vaidilė, doc. dr. Dalia Urbanavičienė pristatys Romuvos tikėjimo tiesas, žiūrėsime dokumentinius filmus,nuotraukas, dalinsimės prisiminimais, skaitysime Krivio Jauniaus dienoraščių ir knygų ištraukas. Būsime erdvėje, apsupti dailininko, Romuvos garbės vaidilos Virginijaus Kašinsko paveikslų, sužinosime jų istorijas, – rašoma Romuvos išplatintame kvietime į šį renginį.
Jonas Trinkūnas – prie Romuvos ištakų
Pirmoji sueiga „Jonas Trinkūnas – Krivis Jaunius prie Romuvos ištakų“ surengtą vasario 28 d. Nacionaliniame kultūros centre buvo pradėta Krivės Inijos Trinkūnienės atliekama ugnies apeiga.
Liepsnojanti vaško žvakė keliavo ratu iš rankų į rankas dalindama šviesos spindulius ir sugerdama į save romuvių mintis, kol atkeliavusi įkūrė ugnis ant stalo stovinčiame aukure.
Vaidilė Nijolė Balčiūnienė skaitė Jono Trinkūno knygų ištraukas, pasakojo apie Rasos šventės būtovę, kuomet 1967-aisiais Jonas Trinkūnas kartu su ja ir kitais bendražygiais surengė pirmąją Rasos šventę Kernavėje, sukėlusią galingą dainuojančios revoliucijos bangą, apie kitas Rasos šventes ir jų nebeužtvenkiamą virsmą, linksmas ir liūdnas patirtis ir ypač linksmą įkvepiančią istoriją apie nesėkmingus tarybų valdžios bandymus įvairiais būdais uždrausti ir sunaikinti šventę, apie Krivio Jauniaus drąsą, išmintį ir atkaklumą, tvirtas vertybes bei nepalaužiamą dvasią.
Vaidila Valdas Pūkas rodė dokumentinius filmus, nuotraukas, tarė gražius žodžius Krivio Jauniaus šviesiam atminimui ir papasakojo apie su bendražygiais vykdytus tarpukario romuvų istorinius tyrinėjimus bei naujų romuvų kūrimąsi tais Rasos šventės išjudintais laikais.
Krivė I. Trinkūnienė dalinosi savo prisiminimais, skaitė niekur negirdėtas Krivio Jauniaus eiles ir jautrias jo dienoraščių ištraukas. Renginio dalyvių dėmesį prikaustė ne tik pasakojimai apie sukrečiančius Krivio išgyvenimus, bet ir jo įspūdinga žodinės raiškos dovana. Besiklausantys skaitymų jauto Krivio Jauniaus dvasią, kiekvienas žodis, sakinys skambėjo tarsi iš pačio Krivio lūpų, tarsi kalbama jo balsu su begale jo taip mėgstamų mažybinių žodelių.
Atsisveikindami ir pagerbdami Krivį Jaunių Joną Trinkūną renginio dalyviai sugiedojo Romuvos giesmę ,,Šaly kelio jovaras stovėjo”.
Jonas Trinkūnas – tautos dvasinių versmių iškėlėjas iš tautosakinio į senojo baltų tikėjimo lygmenį
Jonas Trinkūnas gimė 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje. 1967 m. jis su bendražygiais surengė pirmąją Rasos šventę Kernavėje, sukėlusią galingą dainuojančios revoliucijos bangą.
Tik po trejeto metų atsikvošėję KGB agentai bandė ištrinti iš tautos atminties Kernavės Rasas, tačiau jau visuose Lietuvos kampeliuose suskambo folklorinių ir etnografinių ansamblių balsai, nušvito Rasos švenčių ugnys, Vėlinių liepsnelės, ėmė rastis kiti tautos gyvasčiai svarbūs ženklai.
J. Trinkūnas buvo vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų Ramuvos kūrėjų. Tautosakos tyrimai, žygiai per Lietuvos kaimus su šimtais studentų, užrašinėjančių gyvąją tautos kultūrą, jos dainas, giesmes ir papročius, pažadino iš sovietmečio letargo miego širdis ir sielas tų, kurie save iki šiol vadina ramuviais ir žygeiviais.
Nuo 1969 iki 1973 m. J. Trinkūnas dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto filologijos katedros aspirantu ir dėstytoju.
1973 metais J. Trinkūnas už politinę tautinę veiklą iš Universiteto buvo pašalintas. Iki pat 1988 metų jam buvo uždrausta bet kokia tiriamoji mokslinė veikla ir darbas pagal specialybę.
Tuomet bemaž dviem dešimtmečiams jis pasišventė gyvosios lietuvių tautos tradicijos studijoms. Keliaudamas iš kaimo į kaimą ir talkindamas kaimo žmonėms įvairiausiuose darbuose jis nuolat įsiklausydavo į žmonių dainas, giesmes, padavimus, papročius ir tikėjimus.
Tai buvo nepakartojami, ypatingi universitetai, kurie iš Ramuvos tautosakininko išugdė tvirtą Romuvos tikėjimo išpažinėją tautosakinėje liaudies atmintyje atradusį gyvybe trykštančias tautos dvasines versmes ir iškėlusį jas į senojo baltų tikėjimo dvasinių ženklų lygmenį.
Kilus Sąjūdžiui Jonas Trinkūnas vėl grįžo į universitetą, dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentu. 1990–1993 m. ėjo Kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjo pareigas. Nuo 1994 m. dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Sociologijos skyriaus moksliniu darbuotoju, Vilniaus Pedagoginiame Universitete dėstė etninę kultūrą.
1992 m. kartu su pasekėjais J. Trinkūnas įregistravo Romuvos religinę bendruomenę, kuri vėliau aprėpė visosLietuvos bendruomenes ir tapo Senojo baltų tikėjimo religine bendrija, dažniausiai vadinama tiesiog Lietuvos Romuva. 1998 metais Vilniuje sušauktame Pasaulio etninių religijų kongrese (WCER) J. Trinkūnas buvo išrinktas šios organizacijos pirmininku.
2002 m. ant Gedimino kapo kalno Vilniuje, J. Trinkūnas buvo įšvęstas į Romuvos Krivius ir gavo protėvių tikėjimo atgimimą simbolizuojantį dvasinį vardą Jaunius.
1997 m. J. Trinkūnas kartu su bendražygiu Venantu Mačiekumi už Ramuvos kultūrinio sąjūdžio veiklos organizavimą buvo apdovanoti Valstybine Jono Basanavičiaus premija. 2013 m. Valdovo Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Paskaitų- skaitymų kalendorius Kriviui Jauniui atminti (2024 m.)
2024 02 28 d. Jonas Trinkūnas – Krivis Jaunius prie Romuvos ištakų
Vilnius, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Mažoji salė.
Pranešėjai: Inija Trinkūnienė, Nijolė Balčiūnienė.
2024 03 23 d. Krivio Jauniaus Pajauta: Romuvos tikėjimo tiesos
Kaunas, Virginijaus Kašinsko dailės studija.
Pranešėjai: Inija Trinkūnienė , Dalia Urbonavičienė, Virginijus Kašinskas
2004 03 27 d. Seminaras „Pagarba religijos laisvei: religinių mažumų padėties ir patirčių analizė“.
Vilnius, Lietuvos Respublikos Seimas.
2024 04 28 d. Krivio Jauniaus Išminties pamokos
Molėtai, Senovinė dangaus šviesulių stebykla.
Pranešėjai: Jonas Vaiškūnas, Dainius Razauskas.
2024 05 18 d. Palaiminimo apeigos Romuvoje
Panevėžys.
Pranešėjai: Inija Trinkūnienė, Laimutis Vasilevičius.
2024 06 04 d, Jungtuvių apeigos Romuvoje
Vilnius, Krivio Jauniaus alkas.
Pranešėja: Inija Trinkūnienė
2024 08 15 d. Žolinė. Deivės Žemynos šventė
Dvarciškiai, Švenčionių r.
Pranešėja: Nijolė Laurinkienė.
2024 09 21 d. Romuvos Švenčių kalendorius.
Seredžius, Beržytės šventvietė.
Pranešėjai: Nijolė Balčiūnienė, Valdas Pukas.
2024 10 19 d. Konferencija „Baltų religija šiandien. Krivio Jauniaus palikimas“
Vilnius, Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
2024 10 24 d. Laidotuvių apeigos.
Vilnius, Krivio Jauniaus alkas.
Pranešėjas: Gediminas Žilys.
Paskaitų ciklas „Mes – Romuva. Krivio Jauniaus skaitymai“ priklauso projektui, kuris yra MARIO programos dalis, ir yra remiamas Europos Sąjungos, bendradarbiaujant su Mažumų teisių grupe (Minority Rights Group) ir PILnet.
