Kovo 27 d., 13 val. Vilniuje, Seimo II-uose rūmuose (Spaudos konferencijų salėje, įėjimas per II ir III rūmus.) Senovės baltų religinė bendrija Romuva rengia seminarą „Pagarba religijos laisvei: religinių mažumų padėties ir patirčių analizė“.
Religinių bendrijų padėtį šiuolaikinėje Lietuvoje aptars prof. dr. Milda Ališauskienė. Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė apžvelgs Romuvos bendruomenės istoriją ir dabartį. Seimo narys Arūnas Valinskas kalbės apie religijos ir politikos santykį. Apie religinių mažumų teisių ir laisvių reikalus pasisakys įvairių religinių bendrijų atstovai.
Renginio darbotvarkė:
- Prof. dr. Milda Ališauskienė. Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje;
- Romuvos krivė Inija Trinkūnienė. Romuva: bendruomenės istorija ir dabartis;
- Kitų religinių bendrijų atstovų pranešimai/pasisakymai apie religinių mažumų teisių ir laisvių problemas;
- Seimo narys Arūnas Valinskas: „Religija ir politika praktikoje“.
- Apvalaus stalo pokalbis, bendro pareiškimo priėmimas.
„Labai kviečiame dalyvauti, pasidalinti savo patirtimi, įžvalgomis. Taip pat pasiūlymais, kaip bendromis pastangomis galėtume pakeisti kai kurias įstatymais nustatytas diskriminacines nuostatas religinių mažumų atžvilgiu“, – rašoma Romuvos išplatintame pranešime apie renginį.
Norintys dalyvauti seminare, turėtų užsirašyti ČIA iki kovo 26 d. 12 val..
Seminaras „Pagarba religijos laisvei: religinių mažumų padėties ir patirčių analizė“ priklauso projektui, kuris yra MARIO programos dalis, ir yra remiamas Europos Sąjungos, bendradarbiaujant su Mažumų teisių grupe (Minority Rights Group) ir PILnet.
Seminare papriekaištauta, kad Romuva turi turėti rašytinę tradiciją, o ji turi tiktai vieną knygą. “Daugiau knygų reikia,” – pasakė prof. dr. Milda Ališauskienė. Tai, kad yra daugiau rašytinių šaltinių, rodo Rusijos Mokslų Akademijos nario V. Toporovo (1928 – 2005) straipsnyje “Zametki o baltijskoj mifologii” išsakyta mintis, kad “galima padaryti didele tikimybe paremtą prielaidą, jog Okopirms funkcija buvo visiškai ta pati, kaip ir Dievo – Dievs rytų baltų tradicijoje”. V. Toporovo mintys baltams yra vertingos dar ir tuo, kad aiškina Baltų tikėjimą kaip religijos rūšį, kuri lydėjo ir tebelydi juos tūkstančius metų: kitos religijos atsirado baltų tikėjimo pagrindu. “Todėl, – rašo dr. Dainius Razauskas , – religija Romuvos bendruomenėse nėra rekonstrukcija ar mėgdžiojimas, nes tai – natūrali senos religijos tąsa, giliai įsišaknijusi baltų sąmonėje”. Apie baltų religiją ir ne tik apie ją galima dar pasiskaityti knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla, 2023). Teiginys, taigi, jog Romuva turi tiktai vieną rašytinį šaltinį yra gerokai pasenęs.
Į Seminare pateiktą klausimą “Koks buvo pagonių tikėjimas?”, a. a. Nepriklausomybės akto signataras A. V. Patackas knygoje “Vydija” rašo, kad “baltų tikėjimo išskirtinumas yra tas, jog sąlyčio su krikščionybe metu pas baltus buvo ir pasiliko VIENO, promonoteistinio, Dievo atmintis, kai kitos Europos tautos tą vienį buvo praradusios”. Kultūrologė Rasa Ambraziejienė, gi, knygoje “Rasties versmė” apie pagonių baltų tikėjimą rašo, kad “tai, kas visiems buvo žinoma tūkstantmečiais, kiekvienas turi atrasti sau asmeniškai . Vienatinis Dievas yra seniausias Visatos Dievas ir jis primena save kiekvienoje Žemės snaigėje, kiekvienoje Galaktikoje”.