Spalio 26 d., ketvirtadienį, 14.45 val. Vilniuje, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dr. Meilės Lukšienės vardo bibliotekoje (T. Ševčenkos 31; I a.), bus atidaryta garsaus filosofo doc. dr. Krescencijaus Stoškaus mokslo darbų paroda, skirta jo 85 metų sukakčiai paminėti.
Po parodos atidarymo 15 –15:30 val., 222 auditorijoje, vyks apvalaus stalo pokalbis: „Vertybės kultūros politikoje gyvenimo įgūdžių kontekste“, kurioje dalyvaus Krescencijus Stoškus, doc. dr. Arvydas Juozaitis, prof. dr. Gintautas Mažeikis.
Norintys dalyvauti kviečiami užsirašyti į renginį: https://bit.ly/45vHdS4
Lietuvių meno ir kultūros filosofas, etikas, humanitarinių mokslų daktaras Krescencijus Antanas Stõškus gimė 1938 09 18 Vadžgiryje (Raseinių apskr.). 1946–1949 m. mokėsi Vadžgirio ir Bliūdžių pradžios mokyklose, 1949–1956 m. Vadžgirio vidurinėje mokykloje. 1956–1961 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos ir filologijos fakultete.
1961–1963 m. dirbo Krikštonių vidurinės mokyklos mokytoju, 1963–1964 m. Laurų (Vilniaus r.) sanatorijos vaikų namų auklėtoju. 1964–1965 m. VU Istorijos ir filologijos fakulteto Filosofijos katedros dėstytojas.
1965–1968 m. studijavo VU Filosofijos katedros aspirantūroje. 1972 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.
1968–1971 m. VU asistentas, 1971–1975 m. vyr. dėstytojas, 1975–1977 m. einantis docento pareigas, 1977–1981 m. docentas. 1981–1983 m. VU vyr. mokslinis darbuotojas, nuo 1983 m. VU Filosofijos katedros docentas. 1984–1997 m. valstybės konsultantas kultūrai. Nuo 1995 dėstė Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 – Vilniaus pedagoginis universitetas).
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, jis aktyviai prisidėjo prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universitetų atkūrimo, 1990 m. buvo vienas iš Lietuvos kultūros kongreso rengėjų.
1993–1998 m. jis dirbo prezidento A. M. Brazausko kultūros, švietimo ir mokslo konsultacinės grupės nariu, 1994–1997 m. – Ministro Pirmininko Adolfo Šleževičiaus patarėju kultūros klausimais. K. Stoškus 1996–1999 m. taip pat dalyvavo darbo grupėje, rengusioje Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektą.
1992–2003 buvo Lietuvos etinės kultūros draugijos Ethos prezidentas. Nuo 2001 V. Mykolaičio-Putino kultūros paramos fondo valdybos pirmininkas, nuo 2002 Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas. 2003–2004 m. ėjo Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas.
K. Stoškus taip pat yra Lietuvos bioetikos komiteto narys, žurnalo „Liaudies kultūra“ redakcinės kolegijos narys.
Nagrinėja meno, kultūros filosofijos, politikos, etikos, semiotikos, komunikacijos teorijos klausimus. Meno filosofijoje tyrinėja estetiškumo, meno suprantamumo ir kritikos problemas. Su įvairiomis mokslo įstaigomis ir organizacijomis rengia mokslines konferencijas, forumus, seminarus.
Svarbiausi veikalai: Etiketas ir žmonių bendravimas (1981), Represuojamo proto kritika (2009), Rezignacija, arba Mirties filosofijos iššūkis modernybei (2011).
Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių ir studijų.
Su kitais autoriais parengė ir sudarė tęstinius teminius leidinius Estetinė kultūra: Menas ir laisvalaikio kultūra (1981), Menas ir pažinimas (1983), Meno kritika (1986), Menas ir estetinis auklėjimas (1989) ir kt.
Tik tikrai lygiateisių žmonių bendruomenėje kiekvienas asmuo gali pagrįstai tikėtis ir laukti, kad jų lygiateisiškumas būtų užtikrintas ir jų tarpusavio bendravime, ir bendradarbiavime, ir bendrabūvyje... \(Krescencijus Stoškus, 2021, Mirštant etiketui, gimsta neapykantos kalba).