Rugpjūčio 10 d., Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusiame iškilmingame Lituanistinės mokyklos dienos renginyje, Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys lituanistinio švietimo užsienyje puoselėtojams įteikė garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ apdovanojimus.

Lituanistinės mokyklos dienos šventė
„Garbė būti su Jumis Lituanistinės mokyklos dienos šventėje. Šiandien švenčiame tai, kas mus jungia visame pasaulyje – meilę Lietuvai, jos kalbai, istorijai ir kultūrai.
Esate ne tik mokytojai, bet ir Lietuvos dvasios saugotojai, perduodantys lietuvišką žodį ir mūsų tapatybę iš kartos į kartą. Jūs savo veikla auginate Lietuvos ateities kartas, kurios, tikiu, didžiuosis savo šaknimis ir garsins Lietuvos vardą pasaulyje“, – sakė ministras K. Budrys.
Vasario 16-osios gimnazijai, šiais metais mininčiai 75-erių veiklos metų sukaktį, už ilgametę lietuvybės puoselėjimo misiją, aukštą ugdymo kokybę, už aktyvų vaidmenį telkiant bendruomenę ir glaudžių ryšių su Lietuva palaikymą, skirtas aukščiausias garbės ženklo apdovanojimas – Aukso Vytis.
Garbės ženklo medalius ministras įteikė į Lietuvą atvykusioms laimėtojoms
Ilgametei JAV lietuvių bendruomenės narei, Vašingtono K. Donelaičio mokyklos mokytojai ir buvusiai vadovei Angelei Bailei (Bailey) (JAV); aktyviai JAV lietuvių bendruomenei narei, lituanistinės mokyklos Naujajame Džersyje „Lietuvėlė“ steigėjai.
JAV LB Švietimo tarybos lietuvių kalbos mokymų suaugusiesiems koordinatorei ir projekto „Edukacijos JAV lituanistinėms mokykloms“ vadovei Auksei Moto (Motto) (JAV); Barselonos lituanistinės mokyklos steigėjai, vadovei, lituanistinio švietimo Ispanijos Katalonijos regione puoselėtojai Solveigai Stankevičiūtei (Ispanija).
Garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliai
Jie skirti Toronto Maironio lituanistinės mokyklos mokytojai, Hamiltono Vyskupo Valančiaus lituanistinės mokyklos vadovei ir mokytojai, buvusiai Kanados lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkei švietimui Vidai Angelei Stanevičius (Kanada).
Ilgametei Toronto Maironio lietuvių mokyklos ir aukštesniųjų lituanistinių mokymų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, Kanados lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ redakcijos padėjėjai ir straipsnių autorei, kultūros renginių ir literatūros švenčių rengėjai Rimai Žemaitytei-De Julis (De Iuliis) (Kanada).
Taip pat lituanistinės mokyklos Tbilisyje steigėjai, ilgametei mokytojai ir vertėjai Lidijai Giorgobiani (Sakartvelas).
Rugpjūčio 10-ąją Lituanistinės mokyklos diena Seimas paskelbė 2024 m. pavasarį, tad šiemet ji minima antrą kartą. Iškilmingo renginio Prezidentūroje globėja – pirmoji ponia Diana Nausėdienė, savo veikloje daug dėmesio skirianti lituanistinio švietimo užsienyje plėtrai.


























Tai puikus apdovanojimas visiems, kas tęsia Lietuvos gyvenimą savimi.
Lituanistinės mokyklos gerai, bet kada valdžia ir gerbiama prezidentienė atsisuks į lietuviškas mokyklas Vilniaus krašte. Tarkim Visagine lietuviškos mokyklos ir darželiai perpildyti, o rusiškos pustuštės, daaugiau lietuviškų mokyklų ir darželių nesteigiama (apie tai buvo Seimo nario, ruso pagal tautybę ruso, interviu “Delfyje). O kiek mokyklų dar trūksta Vilniaus rajone ir Vilniaus mieste. Neseniai buvo rašyta, kaip Lietuvos karininko vaikui buvo pasiūlyta mokytis rusiškoje mokykloje, nes lietuviškoje nėra vietos. Tas pats metų metais tęsiasi Vilniaus rajone. Kiek metų Rastinėnų kaimo gyventojai (Vilniaus rajone), negali turėti darželio ir mokyklos lietuvių kalba. Iškalbingai atrodo ir keisti dalykai Mickūnų miestelyje Vilniaus rajone. Yra gimnazija, kuri sovietmečiu talpino 600 mokinių, dabar ten lenkiškai mokosi apie 170, o lietuviams statys naują mokyklą. Kaip šitaip galima elgtis, reikia ir lėšas taupyti. Kas gali paaiškinti kodėl tęsiasi tokia velniava. Prašyčiau “Alko” apie tokius dalykus informuoti ir prezidentienę. Juk Lituanistinėse mokyklos tesimoko apie 5-7 procentus lietuviškai kalbančių asmenų vaikų, o mes nematome, kas darosi čia pata šalia Vilniaus.
Ar autochtonai lietuviai dabartinėje Gudijoje jau pamiršti? Kas yra daroma, kad Gudijoje vėl būtų atnaujintas mokymas lietuvių kalba Gervėčių, Brėslaujos apylinkėse, Pelesoje ir kitur? Ar Lietuvos valdžiai rūpi tik į Lietuvą atvykusių gudų reikalai?