VDU iškilmingai suteiks Garbės profesoriaus vardą L. Mažyliui

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vyks iškilmingas Senato posėdis, kuriame prof. Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos.

Šis įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą. Šventiniame renginyje, VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28), dalyvaus bei šventinę kalbą sakys VDU Tarybos pirmininkas prezidentas Valdas Adamkus.

Pasak profesoriaus Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atsiradimas žmonėms siejasi su džiaugsmingumu, tuo tarpu regalijų suteikimas kelia labiau rimties, pagarbos kupinas emocijas. „Taip, išties tai yra labai svarbus momentas – Liudo Mažylio asmuo atsiduria šalia kitų universiteto Garbės profesorių, kurių nuopelnai Lietuvai ir pasauliui yra be galo svarbūs. Tas lyginamasis kontekstas, kuomet net baugu įvardinti šiuos iškilius žmones, jų nuopelnus bei tyrinėjamas sritis, nuteikia labai įpareigojančiai ir pagarbiai, sukelia pačias rimčiausias emocijas“, – mintimis dalijasi profesorius. Nutarimas suteikti L. Mažyliui VDU Garbės profesoriaus vardą buvo priimtas dar praėjusių metų birželio mėnesį VDU Senato posėdžio metu.

Lietuvos šimtmečio ir VDU istorijos sąšaukos

Vytauto Didžiojo universiteto papročiai pradžia sutapo su Lietuvos valstybingumo gimimu. 1918 m., vasario 16 d., paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą. 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune, suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas.

Profesoriaus L. Mažylio teigimu, 1922 m., vasario 16 dieną, įkurtas Lietuvos universitetas tuometinėje šalyje, atliko itin svarbų vaidmenį, nes rengti specialistus įvairioms visuomenės gyvenimo sritims Lietuvoje, buvo tikrai nemažas iššūkis. „Vasario 16-oji – tai diena, kuomet minime valstybingumo ir intelektualumo sinergiją, nes universitetas neįmanomas be valstybės, o valstybės raida neįmanoma be universiteto. Vasario 16-osios sąsaja tarp Lietuvos valstybės ir Vytauto Didžiojo universiteto yra ir labai simboliška, ir užpildyta realiu turiniu. Juos sieja ir data, ir suvokimas: valstybės raida neįmanoma be akademinės minties proveržių. Tai turime suvokti, tikiu, kad visi ir suvokiame: akademinė bendruomenė, valstybės institucijos ir visa Lietuva“, – pasakoja profesorius L. Mažylis.

Visa šiandieninio demokratiško ir laisvo Vytauto Didžiojo universiteto istorija siejasi su Lietuvos valstybės šimtmečio istorija – Vasario 16-oji, tarpukaris, sovietinės okupacijos įtaka ir universiteto reorganizavimas. Nepaisant visų įvykių, VDU akademinis paprotys ne tik išliko, bet ir toliau ilgus dešimtmečius iki valstybingumo atkūrimo vystėsi išeivijoje. Nenuostabu, kad Lietuvai vaduojantis ir papūtus laisvesniems Sąjūdžio vėjams, 1989 m., būtent išeivijos atstovai ženkliai prisidėjo prie VDU atsikūrimo. Išeivijos idėjos yra tai, kas jungia dabar VDU garsinantį artes liberales (liet. laisvųjų menų) principą ir tarpukario patriotiškumą. Prezidentas V. Adamkus kaip pavyzdį pateikia VDU atkūrimą 1989 m., kai dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir universiteto atgaivinimas atrodė daugiau utopinė idėja, negu realybė, tačiau aktyviai bendraudami Lietuvos ir išeivijos mokslininkai susitarė bendromis pastangomis to siekti.

„Prisimenu atkūrimo laikotarpį, kada lietuvių išeivijos mokslo elitas, jausdamas tarptautinės politikos pulsą ir kad Lietuva yra ant išsivadavimo slenksčio, pirmiausiai atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo sistemą ir ėmėsi humanitarinės misijos atkurti vienintelį tarpukario Lietuvoje veikusį Vytauto Didžiojo universitetą. Didžiuojuosi tuo, kad turėjau galimybę aktyviai dalyvauti šiame atkūrimo darbe, kuris buvo išskirtinis atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – pasakoja VDU Atkuriamojo Senato narys V. Adamkus.

Šimtmečio proga – palinkėjimas ieškoti bendrų raidos taškų

Pasak prof. Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atradimas, tarsi Lietuvos valstybingumo, tapatybės susigrąžinimas, suteikė daug gerų emocijų šalies piliečiams. „Esminis momentas čia yra pats akto dingimas: lietuvių tauta dėl to tarsi išgyveno, patyrė vos ne nepilnavertiškumą be savo valstybės paso. Tarsi tas praradimas vertė jaustis kaltais, abejoti, jog galbūt istorijos „bangose“ padarėme ką ne taip, nors ir žinojome, kad tai yra susieta su XX amžiaus įvykiais. Visas šis nusivylimas užsipildo džiugesiu, kuomet aktas atsiranda, ir tuomet kyla kiekybės ir kokybės klausimas – kiek visgi daug teigiamų emocijų patyrėme per šį trumpą laiką nuo praeitų metų kovo 29 dienos“, – pasakoja prof. L. Mažylis.

Paklaustas, ko palinkėtų Lietuvai ir jos piliečiams, pradedant naują Nepriklausomybės šimtmetį, profesorius akcentuoja dinamiškumą ir atsakomybę kasdieniniame ir valstybiniame lygmenyje. „Mėgstu pabrėžti, kad pagarbus bei taikus požiūris į istoriją gali vesti į itin šviesią ateitį. To ir palinkėčiau kiekvienam piliečiui – suvokiant, kad istorija yra rekonstruojama, ieškoti vienijančių, prie bendro tikslo vedančių valstybės ir jos raidos taškų, – teigia profesorius. – Gal aš ir linkęs būti optimistu, bet po Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto atsiradimo aš regiu išmanios pilietiškos visuomenės, atsparios dviprasmybėms, daigus. Išminties, kaip tautai, šaliai ir pasaulio piliečiams aš linkiu ir artimesnei, ir tolimesnei ateičiai“.

Šiuo metu profesorius iki vasario pradžios lanko lietuvių bendruomenes Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kalbėdamas apie Lietuvos šimtmetį, L. Mažylis akcentuoja šalies piliečių tinklą visame pasaulyje. „Amerikos lietuvių bendruomenė fiziškai, finansiškai, diplomatiniais ir kitais būdais prisidėjo prie politinių procesų pagreitinimo Lietuvoje, kad šalies nepriklausomybę skelbiantis Vasario 16-osios aktas būtų ne tik priimtas, bet ir 1918 metų pabaigoje jau pradėtas įgyvendinti, – teigia VDU profesorius. – Man teko ir tenka susidurti su įvairaus amžiaus pasaulio lietuviais, kuriems bandoma klijuoti „emigrantų“ etiketė – nesutikčiau su tuo, nes jie yra mūsų tautos dalis, apie Lietuvą ir jos istoriją, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, mąstanti tokiomis pat kategorijomis, todėl reikia branginti šią mūsų visuomenės dalį, tol, kol jo bent dalis širdies yra gimtojoje šalyje“.

Renginio svečiams – lietuvių kompozitorių muzika ir žemėlapių paroda

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas renginys, kur savo šventines kalbas sakys VDU garbės daktaras, prezidentas V. Adamkus ir prof. L. Mažylis, yra atviras visai visuomenei. Po iškilmingo regalijų įteikimo, 14 val., didžiojoje salėje, prasidės VDU Kamerinio orkestro ir VDU Akademinio choro „Vivere Cantus“ šventinis koncertas, kurio metu bus atliekami G. Kuprevičiaus, M. K. Čiurlionio, Z .Bružaitės, T. Makačino, V. Kudirkos, J. Naujalio ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Solistai – VDU Muzikos akademijos absolventai, Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvo nariai: sopranas Ingrida Kažemėkaitė ir baritonas Andrius Apšega. Diriguos VDU Kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius.

Renginio metu, VDU didžiosios salės 2 a. fojė, veiks „Senųjų Lietuvos žemėlapių“ paroda. 2004 m., vasarą, 50-osios Europos lietuviškųjų studijų savaitės Hiutenfelde (Vokietija) metu, dr. Jonas Norkaitis Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo savo sukauptą didelę apie 300 metų senumo žemėlapių kolekciją. Senieji žemėlapiai atspindi istorinius įvykius, tautų ir valstybių raidą; pasak parodos rengėjų, praskleidus istorinės užmaršties skraistę čia galima rasti fizinės geografinės ir prasmingos visuomeninio pobūdžio informacijos. Tai svarbus šaltinis ne tik istorikui profesionalui, bet ir įdomi, praeitį liudijanti medžiaga kiekvienam visuomenės piliečiui, besidominčiam savo valstybės praeitimi. Po iškilmingo Senato posėdžio paroda bus perkelta į VDU istorijos menę S. ir S. Lozoraičių muziejuje (K. Donelaičio g. 58) ir kovo 1-15 d., bus atvira lankytojams.