Ketvirtadienis, 2 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

K. Stoškus. Kalėdos pandeminės izoliacijos vienatvėje

Krescencijus Stoškus, www.alkas.lt
2020 12 18 06:00
16
Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.

Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.

Krescencijus Stoškus atsako į laikraščio „Statyba“ vyr. redaktoriaus dr. Juozo Šalčiaus klausimą: Kaip šie sunkūs visuomenei laikai pakeis nusistovėjusius šventinius papročius?

Kalėdos – yra viena iš didžiausių, labiausiai susimbolintų ir apeigomis žinomų krikščioniškų švenčių, kuriai pažymėti net pasauliečiai šiandien ruošiasi beveik du mėnesius. Jos traukia ne tik tikinčiuosius, bet ir verslininkus, dizainerius, architektus, masinių reginių mėgėjus, naujienų medžiotojus. Kitos tokio turiningumo ir iškilmingumo šventės neturime. Jos pagrindas visada buvo žmogiškojo Dievo ir krikščionybės pradžios

garbinimas. Jis reikalavo ne tik bendrų apeigų bažnyčiose, bet ir šeimų valgymo namuose prie bendro stalo. Ne mažiau bendrumo reikalavo ir mūsų krašte su Kalėdomis tvirtai susiję papročiai. Čia gana ilgai išliko labai patrauklus žmonių savitarpiško atsiteisimo paprotys, primenantis kitų šalių apsivalymo (apsiplovimo, apsišvarinimo) iškilmes.

Metų pabaigoje šis paprotys reikalavo prisiminti ir atstatyti sugadintus tarpusavio santykius, atsilyginti, atsidėkoti, atsiprašyti, grąžinti skolas. Galimas daiktas su šiuo papročiu yra susijęs ir dabar ypatingai sureikšmintas dovanų apsikeitimo įprotis. O šiandien kai kurie dvasininkai net pačiame kalėdiniame susitikime mato meilę kaip savitarpiško dovanojimo aktą.

Šiemetinės Kalėdos neįprastos. Nesuvaldytos koronaviruso pandemijos siautuliu gamta metė iššūkį Kalėdų bendruomeniškumui. Visais laikais ir visuose kraštuose bendros nelaimės sutelkdavo žmones bendram rūpesčiui. Priversdavo juos remtis tarpusavio pagalba, dėmesiu, parama. Skatino tartis, derinti veiksmus, telktis ir t.t.

Šiandien tokiam susitelkimui ir šventiniam atsiteisimui mažai beliko galimybių. Savo neatsakingumu, lengvabūdiškumu ir abejingumu mes prašvilpėme savo Kalėdas.

Valdžios žmonės, daugiau galvodami apie rinkimus, kariavo tarpusavyje. Neatsižvelgdami į gamtos spaudimą, jie tik ragino gyventojus atsiskirti, atsiriboti, užsidaryti, izoliuotis nutraukti įprastus ryšius. O nemaža visuomenės dalis išsisukinėjo, vaizdavo laisvą elgesį, tariamą laisvę. Kai kas net protestavo prieš bet kokius ribojimus.

Kitaip sakant, savo vaikišku trumparegiškumu talkino pandemijos plitimui. O gamtai nerūpi nei mūsų giminystės, artimumo ryšiai, nei kultūros taisyklės. Sunku pasakyti, kiek šiemet pavyks sueiti saviškiams, kad parodytų vieni kitiems savo išsiilgimą, pasidalintų savo nuogąstavimais, praėjusių metų prisiminimais, šių metų, paskutinių mėnesių ir dienų įspūdžiais bei atliktų išsaugotą ar atkurtą Kūčių ir Kalėdų apeigą.

Šios Kalėdos nebus įprastos visiems. Net tiems, kurie mėgins vaidinti savo abejingumą, vaikišką laisvę, naivią drąsą ar laisvamanystę. Visi kalbės ir galvos apie šalies gyvenimo tikrovę, kurios centre – virusas. Nebus įmanoma apeiti artimųjų, pažįstamų ir žinomų žmonių sveikatos būklės, nutylėti užkrėusių, persirgusių ir netikėtai mirusių. Netrūks kaltinimų netikusiems valdžios sprendimams.

Dažnai bus sunku išvengti net ir kivirčų… Ne vien dėl kultūros stygiaus. Bet pirmiausia dėl to, kad šiandien vis sunkiau darosi tarpusavyje susikalbėti. Ypač po ilgesnio nesimatymo ir išaugusių patirties bei žinių skirtumų.

Todėl į šį klausimą vargu ar įmanoma atsakyti. Juolab, kad Kalėdų papročiuose yra daug skirtingų ir ne vienu metu susidariusių bruožų. Vieni grynai religiniai, neatskiriami nuo krikščionybės istorijos, kiti paprotiniai, bendruomeniniai, buitiniai. Vieni ilgaamžiai, savaip užgrūdinti, atlaikę tūkstantmečių išmėginimus.

Pavyzdžiui, pagrindiniai krikščionybės papročiai sulaukė 2000, o kai kurioms iš jų (Senojo Testamento) jau 3000 metų. Kiti papročiai šimtmetiniai. Kalėdinės eglutės atėjo į vokiečių namus 16 a., o lietuvių namuose jos pasirodė tik apie 19 a. vidurį. Treti iš jų dar visai nauji, todėl sunkiai atskiriami nuo eilinės mados, pvz., atvirukų siuntinėjimo, dirbtinių kalėdinių eglių.

Reikia manyti, kad ilgaamžiai papročiai nesunkiai atlaikys šiuos gamtos išbandymus. O madas šie sunkumai paveiks gal net į gerąją pusę.

Bet dabar daugiausia rūpesčių kelia žmonių izoliacijos sukelti sunkumai. Nedaug yra žmonių, kurie pajėgia su jais susitaikyti ir išvengti vienišumo (atstumtumo, paliktumo, nereikalingumo) kančios. Bet laikini sunkumai praverrčia ir visiems kitiems. Net išpaikintus žmones jie pamoko būti su savimi pačiais, o kai ką ir užgrūdina.

Bet šiuolaikinė civilizacija mus yra apdovanojusi didžiule viešųjų ryšių priemonių įvairove, apipynusia visą Žemės rutulį ir galinčia pasiekti kiekvieną žmogų. Tokiomis sąlygomis visai vienišų žmonių lyg ir negalėtų išlikti. Juk visi yra prie ko nors prisijungę. Bet kai visuomenė yra susvetimėjusi, nei televizija, nei mobilusis telefonas atskirties, vienišumo įveikti neįstengia.

Jie tik padeda išryškėti gerokai kitokiam, t.y. socialinio palaikymo (patvirtinimo, parėmimo) troškuliui, kai žmogų apima nepasitikėjimas savo žmogiška verte. O kad tas troškulys būtų nuslopintas, būtinas aktyvus fizinis įsitraukimas.

Tačiau nemaža žmonių, išėjusių iš uždaro gyvenimo, jau neįstengia partneriškai (bičiuliškai, draugiškai) bendrauti. Jiems stinga ne pašnekovų, galinčių išreikšti savo mintis, o kantrių klausytojų, kuriems būtų galima išsipasakoti. Ir vis apie save, kad pakiltų jų žmogiškoji vertė.

Tada jie šneka nesustabdomai ir mažai tegirdėdami tuos, kurių ieškojo. Ypač apgailėtinai tie žmonės atrodo, kai viešam kalbėjimui gauna mikrofonus. Tada jie užmiršta ne tik pašnekovą, bet ir visos šalies auditoriją.

Yra pagrindo tikėtis, kad po priverstinės izoliacijos žmonių bendravimo kultūra gerokai pagerės ne tik kalėdinėse šventėse.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Stoškus. Globalinis šokas: reakcija ir lūkesčiai
  2. K. Stoškus. Darsyk apie skurdą
  3. K. Stoškus. Kaip iš naujo keltis gyvenimui
  4. K. Stoškus: Ko tikėtis ir laukti?
  5. A. Veryga. Ar aukosimės vardan tų, kurie gaus galimybę išgyventi, ar rinksimės natūralią atranką? (video)
  6. S. Gorodeckis. Bakteriologinė gynyba ar puolimas?
  7. J. Dapšauskas. Politinio lipimo per galvas korona: nuo R.Šimašiaus, G.Landsbergio iki D.Grybauskaitės
  8. G. Navaitis. Informacinio karo ginklas – koronavirusas
  9. E. Dzežulskis-Duonys. Įkalinti namuose – tikrai?
  10. A. Kulikauskas. Logika ir tikrovės rodiklis, kaip kam sekasi suvaldyti koronavirusą
  11. J. Dapšauskas. Ar Lietuva pirmoji švelnins karantino priemones?
  12. J. Staniškytė: Būtina auginti kultūros „advokatų“ lauką
  13. M. Puidokas. Koronaviruso panikos pamokos Lietuvai: kodėl nukentėjo sunkiai sergantys?
  14. R. Karbauskis. Tragikomedija „130 kvailumo atspalvių arba nuo vilko ant meškos“
  15. A. Juozaitis. Smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymas – ekonominės griūties pradžia
  16. A.L. Bytautas. Nuotolinio mokymo laikotarpiu svarbiausia išlikti žmogiškiems
  17. Ką istorija žino apie epidemijas?
  18. „Žmogus orkestras“ – mūsų vaidmenys karantino laikotarpiu
  19. Kaunas ruošiasi „saldžioms“ Kalėdoms
  20. Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje šį vakarą sužibs Kalėdų eglės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Balsas-tyruose says:
    2 metai ago

    ” Dievo ir krikščionybės pradžios garbinimas ” Vojej. Dievo nebuvo ? Atsirado judošiai – atsirado Dievas ? Tas, kas dabar vyksta, nėra šėtono sudievinimo logiška seka ?

    Atsakyti
  2. jutas says:
    2 metai ago

    Visata vystosi pagal savo dėsnius, ko mes savo puikybėje (t.y., krikščionybėje) ir žinias niekindami nebepajėgiame suprasti. Viską gožia verslininkų fanfaros. Mūsų vaikams vis labiau reikalingi specialiųjų poreikių pedagogai. Nuo mažens kimšdami vaikams pramanus, mes tikimės daug ką suprantančius išauginti. Nuo kritinio mąstymo ugdymo reikia pradėti.

    Atsakyti
    • Balsas-tyruose says:
      2 metai ago

      ” Mūsų vaikams vis labiau reikalingi specialiųjų poreikių pedagogai.” Kaip paaiškintumėte tai, kad Arėjai dešimtis tūkstančių maldų, astronomijos, matematikos, žemdirbystės žinias perduodavo iš kartos į kartą be rašto – viskas gyvu žodžiu ? Kodėl jiems nereikėjo specialiųjų poreikių pedagogų ? Beje, kodėl viskas, kas susieja su Arėjais – uždrausta ?

      Atsakyti
  3. Balsas-tyruose says:
    2 metai ago

    ” Nuo kritinio mąstymo ugdymo reikia pradėti.” Kritinis mąstymas pasmerktas. Valdžia reikalauja ne mąstyti – tikėti .

    Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Kalėdas pasaulio tautos, įskaitant lietuvius, šventė prieš tūkstančius metų iki krikščionybės sugalvojimo.

    Atsakyti
  5. Balsas-tyruose says:
    2 metai ago

    Klausausi Vokietijos žinių. Esu apšalęs kokia isterija kuriama: Tipo, visi klykia ir pešasi, trokšta šventos adatos. Valdžia sako: Kantrybės – turėsim tik išrinktiesiems, kiti turės palaukti išganymo. Ramina – nepanikuokit – visi būsit GMO, tik palaukit. Kandu sau į pirštą, ar tai tikrai ne sapnas. Juk tokios beprotybės nebuvo net viduramžiais…., na, nebent, kai ėjo vaduoti šventosios žemės. ( Sava buvo už nieką) Bet tada tai darė, nes buvo jaunų vyrų perteklius, kurie kėlė nerimą Romos valdžiai ir jų pakalikams. . Senukai ir ligoniai juk nesikėsina valdžios turtus atimti ? Kas vyksta ?

    Atsakyti
  6. Siūlo palyginti: says:
    1 metai ago

    Galbūt bus įdomu palyginti kalbas, kurias Kalėdų proga parašo vokiečių ir lietuvių pirmųjų asmenų kalbų rašytojai
    Vokietijos prezidento kalėdinis sveikinimas
    – aidas.lt/lt/politika/article/26770-01-07-vokietijos-prezidentas-mes-esame-viena-salis

    Atsakyti
  7. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    Šiek tiek apie Kalėdų šventimą labai seniai pasaulyje. Labai atsiprašau (!), bet versti su gūglu nemoku: citatos iš howitworksdaily interneto svetainės, Scott Dutfield, 25/12/2020.

    Ancient Egyptian festivals-1520 BCE. Ancient Egyptians celebrate the birth of Horus, the son of the gods Isis and Osiris, during a festival on 25 December. This is the first record of this date being celebrated. Festivities involve large banquets, the burning of lamps and decorating homes with green palm leaves.

    Roman Saturnalia-497 BCE. In early winter the Romans celebrate the Saturnalia festival, honouring Saturn, the god of agriculture. Feasts take place, and livestock is slaughtered before the winter and eaten. These celebrations continue from the end of December through to the beginning of January. (Image credit: Marco Massimo/ Pixabay).

    Celebrating the 25th-336 CE. This is the earliest official record of 25 December being a celebration of Jesus’s birth. For the first three centuries of the millennium his birthday isn’t celebrated, and Easter is seen as the holier day by the early Christians. KODĖL PRAĖJUS NET 300 METŲ PO KRISTAUS GIMIMO BUVO PRADĖTA ŠVĘSTI JO GIMIMO DIENĄ? Jei jis būtent toks… buvo, kodėl reikėjo laukti net 300 metų, kad prisiminti? PIRMIEJI RAŠYTINIAI ŠALTINIAI KADA APIE JĮ PASIRODĖ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 metai ago

      Na, gal žmonėms nelabai patraukli buvo naujoji religija, jie nenoriai burdavosi aplink naujuosius ,,žynius” – kunigus. Okupantas atėjo, visus suvarė, liepė jų atneštam Dievui melstis. Ankstesnės apeigos paskelbtos nusikalstamomis, o naujų jie nežino. Susirenka, išklausi pabarimus ir gąsdinimus ir išsiskirsto? Laikas ėjo, niekas nesikeitė, tada nusprendė, jog reikia ,,duonos ir žaidimų”. Reikia kažkokio scenarijaus. Kadangi ne taip lengva kažką naujo – prasmingo, patrauklaus sugalvoti, pasinaudota anksčiau vietos žmonių švęstomis šventėmis ir jų datomis – reikėjo tik suteikti ,,teisingą” pavidalą – naujus vardus, naują rūbą veikėjams, sugalvoti naują jų istoriją, priežastį švęsti, suteikti kuo daugiau prašmatnumo apeigoms.
      Toks kūrimas, režisūra, taisymai galėjo kad ir 10, ir daugiau žmonių kartų trukti. Laisvamaniai vadina naujas apeigas tiesiog spektakliais žmonėms, o ypač vergams, baudžiauninkams – po ilgo sunkaus darbymečio žmonės pamaldų, švenčių metu atsigaudavo, jų nuotaika pagerėdavo, nebebuvo tokie priešiški jiems primestoms naujoms apeigoms, jų turiniui.
      Maždaug taip?

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        1 metai ago

        🙂

        Atsakyti
    • Matėt, girdėjote? says:
      1 metai ago

      Oleka toks vienas, velnioniškai vienas liko – jį jo varlytė paliko.
      Anksčiau jiedu visur visada karu būdavo, o šiandien mačiau jį atsegta marškinių apykakle, o jos nebuvo!
      Labai užjaučiu jį.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        1 metai ago

        Ar dėl to bulvės vėl gali pabrangti?

        Atsakyti
        • Bet tikrai! says:
          1 metai ago

          Matot, ką reiškia nesilaikyti darbo ir poilsio tvarkos? 23 val. visi privalome ramiai ir tyliai šnarpšti!
          Tik nedrausmingi, nemiegantys net ir po pusiaunakčio, nemat4, jog bulvės jau seniai ir ne sykį pabrango!
          Bet gal tai ir yra priežastis – gal iš tiesų ištikimoji jo varlytė blaškosi, pigesnių bulvių jam ieškodama?

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            1 metai ago

            Varlių šlauneles sumesti į indą su česnakais. Pridėti prieskonių ir be gailesčio marinuoti. Po to iškepti ant grotelių. Atkimšti nebrangų FR vyno butelį, tiks kad ir už 150 eurų.

          • Ak šitaip? says:
            1 metai ago

            Apskųsiu Šakalienei. Va, tep!

  8. Visai užmiršau says:
    1 metai ago

    ir pati dar nežiūrėjau, tik permečiau akimis komentarus. – Vaje.
    Nežinau, katras rodys:
    – youtube.com/watch?app=desktop&v=5rzl6Yfus1M
    ar
    – m.youtube.com/watch?v=5rzl6Yfus1M

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kalėdiniu Siauruku keliavo apie 10 tūkst. žmonių

2023 01 14
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
fivestaruc.com nuotr.

Gripas, peršalimas ar COVID-19 – kaip juos atskirti?

2022 12 29
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.

I. Vėgėlė. Silpstanti valdžia – pabaigos pradžia?

2022 12 26
Augintiniai per šventes

Kaip apsaugoti gyvūnus nuo šventinių pavojų?

2022 12 24
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

2022 12 24
a antis | pixabay.com nuotr.

Kaip gerai iškepti Kalėdų stalo pažibą?

2022 12 22

Kalėdinių sveikinimų ir palinkėjimų eglė 2022

2022 12 22
Šventė Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentūroje surengta šventinė popietė

2022 12 21
Dreamstime.com

Įprastai silkei – netikėtas skonis

2022 12 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.
Gamta ir ekologija

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.
Žmonės

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Petras apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Petras apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Gediminas Martišius apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?
  • „Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)
  • Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.
  • Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kalėdiniu Siauruku keliavo apie 10 tūkst. žmonių

by Ditė Česėkaitė
2023 01 14
0
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Antrąjį Lietuvos Kalėdinio siauruko metą pas Kalėdų senelį keliavo beveik10 tūkst. šalies bei užsienio gyventojų. Šiais metais Kalėdinė šventė vyko...

Skaityti toliau

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

by Ditė Česėkaitė
2023 01 06
5
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Po Trijų karalių yra įprasta nupuošti per šventes mus džiuginusius kalėdinius medelius, tad Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pataria, kaip elgtis...

Skaityti toliau

Gripas, peršalimas ar COVID-19 – kaip juos atskirti?

by daiva
2022 12 29
0
fivestaruc.com nuotr.

Žiema – laikotarpis, kai įprastai padaugėja susirgimų virusinėmis ligomis – COVID-19, peršalimu ir gripu. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Petras apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Petras apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Gediminas Martišius apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

Kitas straipsnis
Paskelbti primityviosios tapybos varžytuvių laimėtojai (video)

Paskelbti primityviosios tapybos varžytuvių laimėtojai (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai