Birželio 16 d. 10–14 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje vyks savaitraščio „Šiandien“ rengiama Lietuvos visuomenės veikėjų konferenciją-diskusiją „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“.
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio ,,Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje yra įtvirtinta: ,,Valstybinė kalba – lietuvių kalba“ – taip lietuvių kalbai suteikiamas valstybinės kalbos statusas. Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia visiems šalies piliečiams teisę turėti savo nuomonę, draudžia persekioti už kritiką.
Konferencijoje kviečiami dalyvauti Lietuvos visuomenės, politikos, švietimo, verslo veikėjai, visuomeninių organizacijų atstovai.
Apie dalyvavimą iki šių metų birželio 14 dienos prašoma pranešti elektroniniais paštais: info@siandien.info, laikrastissiandien@gmail.com.
1. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
2. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
3. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
4. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
5. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
6. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
7. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
8. Valdas Vasiliauskas konferencijojee-diskusijoje „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Valdas Vasiliauskas konferencijojee-diskusijoje „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
9. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
10. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
11. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
12. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
13. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
14. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
15. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
16. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
17. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
18. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
19. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
20. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
21. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
22. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
23. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
24. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
26. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
27. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
28. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
29. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
30. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
31. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
32. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
33. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
34. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
35. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
36. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
37. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
38. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
39. Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
KONFERENCIJOS „APGINSIME LAISVĄ ŽODĮ IR KALBĄ – APGINSIME VALSTYBĘ“
DIENOTVARKĖ
2023 m. birželio 16 d.
Moderatorius – Gintautas KNIUKŠTA, savaitraščio ŠIANDIEN vyr. redaktorius
| 9:30 –10:00 | DALYVIŲ REGISTRACIJA |
| 10:00 – 10:10 | Sveikinimo žodis. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Audrius RUDYS |
| 10:10 – 10:30 | Kodėl visuomenei būtina ginti tiesos sakymą? Gintautas KNIUKŠTA, savaitraščio ŠIANDIEN vyr. redaktorius |
| 10:30 – 10:50 | Paskutinis laikraštis – paskutiniam lietuviui? Valdas VASILIAUSKAS, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, teatro kritikas |
| 10:50 – 11:10 | Valstybės moralinė krizė. Krescencijus STOŠKUS, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras |
| 11:10 – 11:30 | Ginti pažeistas žmogaus teises – konstitucinė pareiga. Vytautas BUDNIKAS, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, žurnalistas, rašytojas |
| 11:30 – 12:00 | DISKUSIJA. |
| 12:00 – 12:20 | KAVOS PETRAUKA |
| 12:20 – 12:40 | Valstybinė kalba – devyni teiginiai ir pasaka. Audrys ANTANAITIS, žurnalistas, kalbininkas, buvęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas |
| 12:40 – 13:00 | Ar nepasiklystame tarp politikos ir gramatikos? Dr. Stasys TUMĖNAS, kalbininkas, Seimo narys |
| 13:00 – 13:20 | Pašaukti budėti: sunaikinsime kalbą – sunaikinsime valstybę. Saulius KRUOPIS, tapytojas, Nidos menininkų asociacijos „Tiltas“ pirmininkas |
| 13:20 – 13:50 | DISKUSIJA. Dalyvauja Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas VAIŠKŪNAS ir žurnalistas, kalbininkas, buvęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS.
|
| 13:50 – 14:00 | Konferencijos apibendrinimas.
|
Vilniaus rajone – trys valstybinės kalbos
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/vilniaus-rajone—trys-valstybines-kalbos/
Žmonės bendrauja įvairiomis kalbomis. Tik – ką tai turi bendro su VALSTYBE, kurioje jie gyvena, kurios piliečiai yra, ir kuo čia dėtas teismas? Ar jis nebeturi kuo užsiimti?
„Daugiakalbystę įteisinantis projektas jau net yra paruoštas. Jei jis būtų priimtas, kokioje nors Šalčininkų savivaldybės administracijoje, ligoninėje ar teisėsaugos struktūrose dirbantis lietuvis privalėtų išmokti lenkiškai, nes kitaip negalėtų dirbti. Kitaip tariant, ne visoje Lietuvoje lietuviai būtų pilnateisiai piliečiai. ”
Gal ir tikrai laikas skubiai šį seimelį poilsio paleisti? Nusiplūkė, Lietuvos naudai besidarbuodamas?
Vilniaus rajone – trys valstybinės kalbos
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/vilniaus-rajone—trys-valstybines-kalbos/
Žmonės bendrauja įvairiomis kalbomis. Tik – ką tai turi bendro su VALSTYBE, kurioje jie gyvena, kurios piliečiai yra, ir kuo čia dėtas teismas? Ar jis nebeturi kuo užsiimti?
„Daugiakalbystę įteisinantis projektas jau net yra paruoštas. Jei jis būtų priimtas, kokioje nors Šalčininkų savivaldybės administracijoje, ligoninėje ar teisėsaugos struktūrose dirbantis lietuvis privalėtų išmokti lenkiškai, nes kitaip negalėtų dirbti. Kitaip tariant, ne visoje Lietuvoje lietuviai būtų pilnateisiai piliečiai. ”
Gal ir tikrai laikas skubiai šį seimelį poilsio paleisti? Nusiplūkė, Lietuvos naudai besidarbuodamas?
Šiandienos (birž.18 d.) žiniose pranešė:
Pradinukų tartis ir kalba kasmet blogėja – neištaria dalies garsų, sunkiai dėlioja sakinius .
Ar tai ne svetimų k. mokymo nuo kūdikystės padarinys? Kai dar nepadėtas stiprus vienos kalbos garsyno pamatas, aplinkiniai (namie ar darželyje) žaidžia vaikelio ateitimi, anglų kalbos mokydami?
Žinoma, galimos ir kitos priežastys, paveikiančios vaisiaus bei kūdikėlio smegenų ir nervų sveikatą, ir tai paveikia jo gebą kalbėti ir mąstyti (besilaukiančios mamytės sveikata ir gyvensena; tėvelių rūkymas, kvaišalai, alkoholis, vartojami iki nėštumo ir jo metu; maistas; nėščiosios gyvenamosios bei darbo aplinkos, darbo, santykių su aplinkiniais ir kt. poveikis nėštumui).
Gali būti, kad gamtos nustatytą kūdikėlio raidą trikdo ir tai, kad jo aplinka nepastovi, kad ne mamytė (kurią jis dar įsčiose dieną ir naktį jausti įprato) vis kartu, vis šalia kūdikėlio; kad daromi bandymai, kaitaliojant mamadienius su tėvadieniais, o vėliau, lopšelyje/darželyje, ir į visai svetimas rankas patenka.
Apie tarties lavinimą. Labai svarbu kuo anksčiau pradėti masažuoti kūdikėlio pirštukų galiukus. Jam pradėjus guguoti, mamuoti, babuoti (~4 mėn.) naudinga veidu pakibus virš gulinčio kūdikio veiduko, negailint tam laiko, lėtai vis kartoti jam jau prieinamus lengviausiai tariamus garsus, – kad matytų, kaip mamytės lūpos juda. Vėliau sudurti juos į dvigarsius ir kartoti. Tokiu pat tokiu būdu kantriai skatinti vėluojančio guguoti kalbėjimo pradžią. Negailint laiko tokiems kasdieniams „pasiplepėjimams” su vaikeliu, metų sulaukęs jis jau bus toks šnekutis, tokias ilgas prakalbas skels… Žinoma, iš jos mums bus suprantami tik ma-ma, te-te, ba-ba, niam-niam ir pan., o visa kita – gal iš marsiečių kalbos bus išmokęs… Bet svarbu, kad jo liežuvis ir lūpytės uoliai darbuojasi. Vėliau pereinama prie 2-skiemenių žodžių tarties, sujungiant du dvigarsius (pradžiai du vienodus, vėliau du skirtingus). Kai jau išmoks laisvai tarti nemažai 2-skiemenių žodžių, pradėti jungti juos į frazes. Tarp 3 bei 5 metų vaikelis jau gebės ir ilgesnį, ne tik buityje naudojamą sakinį laisvai sudaryti ir ištarti, ir pats žodžių poras į sakinį jungti.