Nuovargis – natūrali būsena, dažniausiai atsirandanti po sunkaus darbo, išgyvenimų ar kitų sudėtingų gyvenimo įvykių. Įprastai po jų pailsėjus, jėgos yra atgaunamos ir viskas grįžta į savo vėžes. Visgi, gyvenant sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame dėl skubėjimo poilsiui lieka vis mažiau laiko, ši būklė tampa itin opia problema. Vis daugiau žmonių susiduria su lėtinio nuovargio sindromu, kurio požymiai, anot Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Anželikos Lukaševič, kartais yra labai apgaulingi, todėl nėra lengva jį nustatyti, ypač pačiam sau.

„Su šiuo sindromu, kuris gali pasireikšti po bet kokios fizinės ar protinės veiklos, susiduria apie 2 proc. pasaulio žmonių. Jis būdingas bet kokiame amžiuje, tačiau pastebėta, kad dažniau kamuoja 20–40 metų amžiaus žmones, ypač moteris“, – pažymi šeimos gydytoja.

Kas padeda atpažinti lėtinį nuovargį?

Natūralu, kad kiekvienas žmogus žino, ką reiškia būti pavargusiam, tačiau kaip atskirti, kada ši būklė užsitęsė per ilgai? Pasak A. Lukaševič, lėtinį nuovargį galima įtarti tuomet, kai tokia būsena tampa pastovia ar nuolat pasikartojanti, ji nėra susijusi su jokia lėtine liga, nepraeina net gerai pailsėjus ir trunka ilgiau nei 6 mėnesius.

„Žmones, kuriems pasireiškia šis sutrikimas, dažnai vargina galvos, raumenų ar sąnarių skausmai, trumpalaikės atminties susilpnėjimas. Taip pat neretai jie gali skųstis ir atsiradusiais miego sutrikimais, juos gali varginti padidėjęs nuovargis po fizinio krūvio, kuris anksčiau buvo gerai toleruojamas“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Kūno išsekimas gali nulemti ir imuniteto susilpnėjimą, todėl žmogus tampa mažiau atsparus infekcijoms, dažniau serga peršalimo ligomis arba jį vargina gerklės skausmas. Be to, reikėtų nepamiršti, kad lėtinis nuovargis yra susijęs ne tik su fizine, bet ir su psichine sveikata, todėl gali pasireikšti nepaaiškinamas bendras silpnumas, padidėjęs dirglumas, apatija, išsiblaškymas, koncentracijos stoka ar net depresija – visi šie požymiai paprastai neturi jokios akivaizdžios priežasties.

Lėtinis nuovargis – sudėtingai nustatoma liga

Akivaizdu, kad susidūrus su lėtinio nuovargio sindromu, žmogaus gyvenimo kokybė stipriai pablogėja – tampa sunkiau atlikti įprastas kasdienines užduotis, pasirūpinti savimi ar išlaikyti socialinius santykius. Dėl šios priežasties, jei minėti požymia tęsiasi ilgą laiką ir jų nepavyksta išspręsti, svarbu to neignoruoti ir kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją.

„Gaila, bet kol kas iš karto diagnozuoti lėtinį nuovargį, pasitelkus specifinius tyrimus ar diagnostinius testus, mes negalime. Įtarti, kad žmogus turi šį sindromą galime tik remdamiesi jo išsakytais nusiskundimais ir atliktais laboratoriniais tyrimais“, – pastebi gydytoja.

Pirminiai tyrimai, leidžiantys įvertinti paciento būklę, yra bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, eritrocitų nusėdimo greitis, skydliaukę stimuliuojantis hormonas, geležies bei elektrolitų, pavyzdžiui, kalio ar natrio koncentracijos nustatymas. Šie tyrimai svarbūs siekiant atmesti infekcijas, tam tikrų medžiagų ar hormonų trūkumą, kurie gali sukelti panašius simptomus, būdingus lėtiniam nuovargiui.

A. Lukaševič perspėja, kad jeigu pacientas nesikreips pagalbos laiku, tikėdamasis, kad simptomai savaime praeis ir būklė pagerės, tuomet jis didins riziką dar labiau pabloginti gyvenimo kokybę, įsisenėti simptomams, kilti įvairioms ligoms ir vėliau gali tekti gydyti sunkias to pasekmes.

Įveikti ligą padeda gyvenimo būdo pokyčiai

Tiesa, net diagnozavus ligą, žmogaus būklės pagerėjimas itin priklauso nuo jo paties pastangų. Dažniausiai gydymas susideda iš įvairių dalių ir yra skirtas mažinti patiriamus simptomus, tačiau didžiausią įtaką geresnei savijautai turi paciento įpročių keitimas.

„Deja, bet specifinio lėtinio nuovargio sindromo gydymo nėra. Kita vertus, pakoregavus gyvenimo būdą ir pakeitus savo įpročius, ši būklė gali praeiti savaime. Pirmiausia reikėtų laikytis darbo-poilsio režimo, eiti laiku miegoti, mažiau laiko praleisti prie mėlynųjų ekranų (ypač prieš miegą), sveikai maitintis, sportuoti bei atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip alkoholio vartojimas“, – pasakoja A. Lukaševič.

Taip pat svarbu mažinti patiriamą nuolatinį stresą, emocinę įtampą, kontroliuoti gretutines ligas bei laiku nustatyti ir gydyti infekcijas.

Verta atkreipti dėmesį, kad pacientų funkcinę būklę pagerina fizinis aktyvumas, nes jo sumažėjimas ne gydo, o stiprina lėtinio nuovargio sindromo simptomus. Gerą organizmo būklę ir savijautą gali palaikyti ne tik  sveika ir subalansuota mityba, bet ir papildomai vartojami vitaminai ir mikroelementai, jeigu yra nustatytas jų trūkumas. Taip pat, esant reikalui, į kompleksinį gydymą gali būti įtraukta ir psichoterapija.