Nepriimti ligos kaip lemties

Kodėl kamuoja ligos, ypač peršalimo? Dėl kokių priežasčių silpsta imunitetas, kaip jam padėti, kad nereikėtų susirgus saujomis ryti vaistų? Ką daryti, kad ligos nesekiotų kaip alkani vilkai, tykantys iš pasalų? Sveikatos paslaptimis pasidalijo Lietuvos žolininkai.

Gyvenimo rezultatas

Farmacininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius dar kartą priminė visiems seniai žinomą tiesą: vidinė ramybė ir tinkama mityba daro stebuklus, o liga – mūsų gyvenimo rezultatas. Kai žmogus netaisyklingai maitinasi, neteisingai elgiasi, nedorai gyvena, sutrinka santykis su aplinka, pažeidžiama pusiausvyra, todėl jis ir suserga. „Gyventi reikia atsižvelgiant į aplinką, gamtą, organizmo siunčiamus signalus“– sakė žolininkas.

Sakoma, kad kai organizme susikaupia gleivių, užklumpa liga. „Gleivių perteklius sukuria palankią terpę bakterijoms. O jeigu dar šalta, drėgna ar sunervino kas nors – imunitetas iškart pažeidžiamas“, – pripažino jis.

Pirma sveiko gyvenimo taisyklė – maisto kokybė. Jis turi būti šiltas, ypač jei lauke šalta. Mityba labai svarbi ir negaluojant. Susirgus bronchitu reikia atsisakyti produktų, skatinančių gleivių susidarymą: rafinuoto maisto, greitai užplikomų košių, pieno gaminių, sunkinančių virškinimą, makaronų, picos, saldumynų.

Pasak žolininko, netgi pasninkas gali padėti atsitraukti ligai. Jo laikantis galima išvengti sunkaus, pūlingo, aštraus kosulio, iš skrandžio pašalinti organizmą nuodijančias gleives.

Ligai nugalėti ir imunitetui stiprinti tinka aviečių, liepžiedžių arbata, puikiai veikia ir obuolių sultys, maišytos su čiobrelių arbata, medumi. „Medų būtina vartoti net seniems žmonėms, jis tirpdo gleives, padeda lengviau atsikosėti.“

Užpuolus kosuliui, žmonės griebiasi vaistų, tačiau pirmiausia reikėtų žiūrėti, ką valgome. „Juozažolės, raudonėliai, bazilikai, imbieras, česnakai, kardamonas, krapai, kmynai – visos šios žolelės ir prieskoniai gerina virškinimą, o kartu – ir kvėpavimą, dezinfekuoja, tirpdo gleives, žudo bakterijas, turi antibiotikams būdingų savybių“, – pripažino V.Skirkevičius.

Anot žolininko, slogos galima atsikratyti labai paprastai: reikia į ausį įsidėti sutrinto česnako, suvynioto į marlę, ir palaikyti 20 minučių. Jis puikiai kovoja su bakterijomis, suaktyvina kraujotaką (patartina nenaudoti žmonėms, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu).

 Tinka lėtinėms ligoms gydyti

Veterinarijos gydytoja, žolininkė Adelė Karaliūnaitė teigė, kad vaistažolės veikia visapusiškiau negu cheminiai vaistai. Pavyzdžiui, nuo peršalimo geriant aviečių stiebų arbatą, skystinamos ir šalinamos plaučių gleivės, mažinama temperatūra, šiek tiek skystinamas kraujas, taip išvengiama krešulių susidarymo. Kartu organizmas gauna rauginių medžiagų, kurios suriša nuodingąsias medžiagas, didėja noras šlapintis, taip teršalai pašalinami per inkstus. Gydytojas tam skirtų keletą vaistų.

Pasak žolininkės, vaistažolės puikiai tinka lėtinėms ligoms, ypač virškinimo trakto, žarnyno, plaučių, odos, gydyti. Ji neabejojo, kad jei žmonės pažinotų augalus, galėtų išsiversti be daugybės cheminių vaistų: „Esminės priešpriešos tarp vaistažolių ir vaistinėje pirktų medikamentų nėra, daugiau kaip pusė vaistų gaminami iš augalų ar gyvūnų liaukų.“

Moteris nemano, kad visas ligas galima išgydyti vaistažolėmis ir jų tepalais, raugais, užkalbėjimais. Tačiau vaistažolės padeda sustiprinti žmogaus organizmą, paskatina gijimo procesą, išvalo kraują.

Žolininkė patarė žmonėms, kuriuos dažnai kamuoja plaučių ligos, prie namų pasisodinti vaistinių plaučių, kurios valo kraują, gerina gleivių, skysčių pasišalinimą iš organizmo. Tie, kurie dažnai peršąla, sloguoja, užkimsta, turėtų prie namų auginti vaistinių šalavijų, piliarožių. Vaistažolės net vadinamos pagal tai, kaip veikia žmogų: kraujažolė, akišvietė, plautė, širdažolė, karpažolė…

Liga nėra lemtis

„Žolinčių akademijos“ viceprezidentas Marius Lasinskas įsitikinęs, kad žmogaus sveikata pirmiausia priklauso nuo jo paties valios ir teisingo pasirinkimo. „Nepriimkite ligos kaip lemties. Reikia žmogui prisiimti atsakomybę už savo sveikatą. Svarbiausia – pačiam suvokti ligų priežastis ir norėti keisti gyvenimo būdą“, – teigė jis.

Nuo ko reikėtų pradėti, norint kasdien gerai jaustis? M.Lasinsko teigimu, pirmiausia kiekvienam reikėtų įsiklausyti į savo organizmą ir jo poreikius. Labai svarbu sureguliuoti virškinimą ir žarnyno veiklą. „Žarnynas turi būti tvarkingas, nepamirškite, kad jis tiesiogiai susijęs su smegenimis. Esant problemų žarnyne, neišvengiamai skaudės galvą.“

Puiki priemonė žarnyno veiklai gerinti yra vaistažolės, be to, būtina pakankamai gerti vandens, tinkamai maitintis. Turintiesiems bėdų dėl žarnyno, žolininkas siūlo išbandyti tikrą vaistažolių mišinio „bombą“. Ją sudaro šeivamedžiai, šalavijai, čiobreliai, liepų žiedai. Pasak viceprezidento, gripas ir sloga – pirmiausia žmogaus emocinės reakcijos pasekmė. Baimė susirgti daro stiprią įtaką žmogaus imuninei sistemai. Profilaktiškai itin veiksminga juoduogių šeivamedžių ir liepų žiedų arbata su medumi. Žolininkas pabrėžė, kad vaistažolių arbatą reikia gerti nesaldintą, tačiau medus kai kuriais atvejais labai tinka ir net sustiprina poveikį. Nuo visų peršalimo ligų ypač tinka imbierų šaknys.

Kiekvienu individualiu atveju vaistažolės vartojamos skirtingai, tačiau galioja ir bendra schema – žolių mišinius reikia gerti 21 dieną ir daryti 7 dienų pertrauką. Tuomet vėl pakartoti tą patį kursą. Vienos rūšies vaistažolių arbatą reikėtų gerti ne ilgiau kaip 7 dienas ir daryti 3 dienų pertrauką. Geriausia dėl vaistažolių vartojimo pasitarti su žolininkais ar vaistininkais.

„Nereikėtų stačia galva pulti į žaliavalgystę, tapti vegetaru ar rinktis kokius nors kraštutinumus. Viskas turi būti daroma su saiku ir kompleksiškai. Bet koks fanatizmas yra blogas dalykas. Daugiausia sveikatos problemų žmogui kyla ne nuo maisto, o dėl susikaupusių  neigiamų emocijų“, – patikino vaistininkas žolininkas M.Lasinskas.

Adelės Karaliūnaitės patarimai:

Nuo gerklės skausmo

Nuo peršalimo, gerklės skausmo ir anginos tinka raktažolių arbata.

Dvi raktažoles su šaknimis (gerai nuplautas, šiek tiek padžiovintas) užplikykite termose litru vandens ir palaikykite 30 minučių. Arbatą, pasaldintą medumi, išgerkite per dieną – po pusę stiklinės po valgio (vaikams virkite kiek silpnesnę arbatą.)

Raktažolių arbata labai tinka persirgus gripu, vartojant antibiotikus, padeda ir nuo viduriavimo, jei žarnyno flora sutriko dėl antibiotikų, palankiai veikia kasą ir kepenis.

Imunitetui gerinti

Kelis kartus per metus pagerkite arbatėlės, daugmaž lygiomis dalimis sudarytos iš 12 žolių: raudonųjų dobilų žiedų, jaunų beržų lapų, miškinių sidabražolių, paprastųjų kraujažolių, dirvinių mėtų, daugiamečių saulučių, bekvapių ramunių, paprastųjų erškėčių žiedų, lazdynų žievės ir lapų, geltonųjų žiognagių šaknų, paprastųjų jonažolių (jų į mišinį berkite kiek mažiau nei kitų vaistažolių). Šaukštą vaistažolių mišinio užplikykite termose litru verdančio vandens, palikite pritraukti 2 valandas. Nukošę gerkite jos po pusę stiklinės keletą kartų per dieną.

Alavijo sirupas

Slogai gydyti, virškinimui gerinti, esant silpnam imunitetui geriausias vaistas yra alavijo (alijošiaus) sirupas su medumi ir arbatos grybu. Jis gerina kepenų veiklą, skatina tulžies ir kitų virškinimo fermentų gamybą, atjaunina žarnyno gleivinės ląsteles. Tinka esant užsisenėjusiam žarnyno uždegimui, užkietėjus viduriams, po žarnyno operacijų. Taip pat gerina gleivių pasišalinimą iš plaučių, tinka bronchitui gydyti, galima vartoti kartu su antibiotikais.

Ne jaunesnio kaip ketverių metų amžiaus alavijo lapus nuskinkite, suvyniokite į popierių ir savaitei padėkite apatinėje šaldytuvo lentynoje. Išėmę nuplaukite, sumalkite mėsmale. Kiek gausite malto alavijo, tiek į stiklainį pridėkite gero medaus. Laikykite tamsioje vietoje savaitę. Kai atsiras skysčio, ant viršaus uždėkite jauną arbatos grybą, pridenkite drobele ir laikykite tamsesnėje vietoje, kol medus visiškai ištirps. Nuimkite grybą ir auginkite jį toliau arbatoje, gautą skystį nukoškite. Supilkite į sandariai uždaromą tamsų butelį ir laikykite šaldytuve. Gerkite po šaukštelį 3 kartus per dieną prieš valgį.