Išlindusi pavasario saulė išginė visus į lauką – popietėmis ir savaitgaliais žaliose miesto erdvėse „įsikuria“ šeimos su klegančiais vaikais. Bėgiojantys mažyliai prasegtomis striukėmis, perpūsti vis dar stipraus vėjo, nejučia pradeda kosėti, kiek vėliau – sloguoti ir karščiuoti. Išsiilgę šilumos tėvai pernelyg dažnai įtiki, kad žiemos, atitinkamai ir ligų, sezonas pasibaigė, tačiau medikai perspėja – pavasarį sergamumas kvėpavimo takų ligomis neišnyksta. Kaip atpažinti, kada tai tik lengvas šalto oro paveiktas kosulys, o kada – rimtą ligą išduodantis simptomas?
Kaip iš kosulio atpažinti ligą?
Vaikų pulmonologė Jovita Mažeikienė teigia, kad kosulys – natūralus organizmo apsauginis refleksas: „Tai yra staigus oro išstūmimas iš plaučių, dėl to savaime kosulys – naudingas dalykas. Jis padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, dulkių ir svetimkūnių, tačiau užsitęsęs kosulys gali reikšti sveikatos sutrikimą. Dažniausiai kosulį sukelia virusinė infekcija, vadinama peršalimu, vėliau gali prasidėti ir bakteriniai susirgimai, todėl norint teisingai ir sėkmingai gydytis, labai svarbu suprasti jo prigimtį“.
Anot specialistės, egzistuoja dvi kosulio rūšys – sausas ir drėgnas, jis taip pat gali būti priepuolinis arba spazminis. Sausas kosulys, kai žmogus negali atsikosėti, atsiranda įkvėpus šalto oro ar infekcijai patekus į kvėpavimo takus, todėl dažniausiai pasireiškia susirgimo pradžioje. Drėgno kosulio metu atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai, todėl atsiranda vėlesnėje ligos stadijoje. Šio kosulio slopinti nereikia, nes taip organizmas valosi. Intensyvus kosulys, toks kaip spazminis, pasireiškia, kai kosint ima trūkti oro, sunku įkvėpti ir iškvėpti, tuo tarpu priepuolinis dažniausiai yra sausas, itin varginantis, staiga užeinantis, kai žmogus negali nustoti kosėti. Kaip teigia gydytoja J. Mažeikienė, kosulys gali signalizuoti skirtingas ligas:
- sergant bronchitu, kosėjama intensyviai, tiek sausu, tiek drėgnu, skreplingu kosuliu;
- sergant kokliušu, kosulys tampa priepuoliniu ir gali būti toks intensyvus, kad sukelia vėmimą;
- sergant virusiniu laringitu, balsas prikimsta, atsiranda sausas, lojimą primenantis kosulys;
- sergant astma, kosulys būna spazminis, keliantis dusulį, o kvėpavimas – su apsunkintu iškvėpimu;
- viršutinių kvėpavimo infekcijų metu dažniausiai nuo pat pirmos dienos vargina sausas erzinantis kosulys.
Kaip teisingai šį susirgimą gydyti?
Itin svarbu iškart identifikuoti susirgimą ir neleisti ligai „įsisenėti“, todėl itin rekomenduojamas „smūginis“ gydymas, kai, pajutus pirmus susirgimo simptomus, vartojamas medus ir citrina, gausiai geriama karštos arbatos. Jeigu vis dar jaučiamas kosulio sukeltas diskomfortas, vaistinėse galima įsigyti sirupo nuo kosulio, kuris ne tik suvilgys sudirgintą gerklę, pagerins kvėpavimo takų funkcijas, bet ir gali sutrumpinti susirgimo laiką. Pavyzdžiui, Afrikinės pelargonijos ekstraktas turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios pasižymi antimikrobiniu veikimu sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegiminėmis ligomis. Augalo šaknyje esančios medžiagos neleidžia virusams ir bakterijoms prisitvirtinti prie kvėpavimo takų gleivinės ląstelių, o ligų sukėlėjams – ten daugintis, be to, biologiškai aktyvios medžiagos padeda suskystinti gleives ir mobilizuoja organizmo imunines ląsteles kovoti su ligos sukėlėjais.
Afrikinė pelargonija Europoje pradėta vartoti apie 1900 m., pastebėjus, kad ji gali įveikti tuberkuliozės sukėlėjus, dabar šio augalo ekstraktas naudojamas sirupams, padedantiems atkurti kvėpavimo takų funkcijas ir sustiprinti imunitetą. Tyrimais patvirtinta, kad šiame augale esančios medžiagos netiesiogiai stabdo gripo viruso H1N1 dauginimąsi bei sumažina tonzilito simptomus ir 2 dienomis sutrumpina šios ligos trukmę, mobilizuodamos organizmo imunines ląsteles kovai su ligos sukėlėjais.
Pasak vaikų pulmonologės, mūsų organizmą kasdien atakuoja šimtai cheminių medžiagų, gaunamų su maistu, gėrimais ar pasisavinamų iš aplinkos, tad chemijos vartojimą sergant derėtų sumažinti iki minimumo. Tai ypač galioja kalbant apie vaikų gydymą, mat jų imunitetas tik formuojasi, todėl neturėtų būti alinamas, kad galėtų savarankiškai kovoti su ligų sukėlėjais. Kai peršalus ar pradėjus kosėti sirupas ir kitos natūralios priemonės nebepadeda, derėtų kreiptis į medikus, kad šie, nustatę kosulio priežastį, paskirtų tinkamą gydymą medikamentais.
Keletas patarimų:
- Saugokitės vėjo. Būdami lauke, ryšėkite šalikėlį, drabužiai, nors ir plonesni, turėtų pilnai dengti kūną, nes pavasarinis vėjas – apgaulingas, ir galite peršalti;
- Pavasarį bakterinių susirgimų sumažėja, tačiau pasigauti virusą tikimybė išlieka – nepamirškite įprastų higienos, apsaugos priemonių;
- Neskubėkite vartoti cheminių vaistų, iš pradžių rinkitės natūralius preparatus – sirupus, čiulpiamas pastiles, gaminamas iš natūralių augalinių medžiagų;
- Nepamirškite, kad pavasaris – žydėjimo metas. Slogos ar kosulio priežastis gali būti ir alerginė reakcija – tokiu atveju kreipkitės į dermatologą.
