Nugaros skausmą gali sukelti ne tik pervargę raumenys ar stuburo pakitimai – kartais jis perspėja ir apie rimtesnes ligas. Pasak vaistininkų, svarbiausia ne tik numalšinti skausmą, bet ir suprasti jo priežastį, nes nuo jos priklauso tinkamiausias gydymas.
„Skauda nugarą, duokite kokių nors stiprių nuskausminamųjų.“ Tokį prašymą vaistinėse tenka išgirsti kone kasdien. Tačiau, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, skausmą malšinantys vaistai ne visada yra vienintelis ar geriausias sprendimas. Ne mažiau svarbu išsiaiškinti skausmo priežastį, tinkamai parinkti gydymą ir įvertinti žmogaus sveikatos būklę.
„Žmonės dažnai tikisi greito sprendimo – stipresnių vaistų. Tačiau vien nuskausminti nepakanka. Skirtingos nugaros skausmo priežastys reikalauja skirtingo gydymo, o netinkamai vartojami priešuždegiminiai vaistai gali sukelti rimtų šalutinių poveikių“, – sako K. Šnirpūnienė.
Kondicionierius – ne vien mitas
Viena dažniausių situacijų vasarą – po ilgos kelionės automobiliu su įjungtu kondicionieriumi žmogus kitą rytą vos išlipa iš lovos dėl stipraus nugaros skausmo.
„Staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti nugaros raumenų spazmą. Įsitempę raumenys suspaudžia stuburo nervo šaknelę, todėl atsiranda labai stiprus, ūmus skausmas. Tokiais atvejais dažniausiai padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir šildantys tepalai, kurie atpalaiduoja raumenis“, – aiškina vaistininkė.
Ji atkreipia dėmesį į dažną klaidą – žmonės vaistus vartoja netinkamomis dozėmis arba nutraukia gydymą vos pajutę pagerėjimą.
„Priešuždegiminius vaistus svarbu vartoti gydomosiomis dozėmis ir tiek laiko, kiek rekomenduojama. Per maža dozė gali būti neveiksminga, o per didelė didina šalutinio poveikio riziką“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.
Kada vien nuskausminamųjų nepakanka?
Jeigu nervo šaknelę spaudžia stuburo išvarža, kaulinės ataugos, susiaurėjęs stuburo kanalas ar kiti struktūriniai pakitimai, gydymas tampa gerokai sudėtingesnis.
„Tokiais atvejais vien analgetikų dažniausiai neužtenka. Gali būti skiriami raumenis atpalaiduojantys vaistai, preparatai neuropatiniam skausmui gydyti, B grupės vitaminai. Po ūmios traumos pirmąsias dvi paras nerekomenduojama naudoti šildančių tepalų, o esant stipriam skausmui būtina kreiptis į gydytoją“, – sako vaistininkė.Ji primena, kad ilgainiui stuburo pakitimai gali sukelti lėtinį neuropatinį skausmą. Tuomet žmogų vargina ne tik nugara – skausmas plinta į koją, ranką ar sprandą, gali pasireikšti tirpimas, dilgčiojimas ar mėšlungis.
„Daugelis tokiais atvejais griebiasi magnio papildų. Magnis iš tiesų padeda atsipalaiduoti raumenims, tačiau jis neišsprendžia pagrindinės problemos – nervo spaudimo. Daug naudingesnė gali būti kineziterapeuto konsultacija ir individualiai parinkti pratimai, kurie stiprina nugaros raumenis ir mažina nervo dirginimą“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Po savaitgalio sode – skauda nugarą
Dar viena dažnas atvejis – po intensyvių darbų sode ar ilgo fizinio krūvio savaitgalį, pirmadienį žmogus nebegali normaliai judėti.
Pasak vaistininkės, tokiu atveju skausmą dažniausiai lemia nusilpę nugaros raumenys, sėdimas darbas, netaisyklinga laikysena ar antsvoris.
„Jeigu skausmą sukėlė raumenų pertempimas, ne visada reikia geriamų nuskausminamųjų. Dažnai padeda šilta vonia su žolelių nuovirais, atpalaiduojantis masažas, priešuždegiminiai tepalai ir poilsis. Tačiau ilgalaikis sprendimas yra reguliarus fizinis aktyvumas, stiprinantis nugaros raumenis“, – sako ji.
Nugaros skausmas gali signalizuoti ir apie kitas ligas
Vaistininkė primena, kad ne kiekvienas nugaros skausmas kyla dėl stuburo ar raumenų problemų.
„Kartais jį sukelia juostinė pūslelinė, inkstų ar tulžies pūslės akmenligė, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, endometriozė, prostatos ligos. Jeigu skausmo priežastis neaiški, jis atsirado staiga arba kartu pasireiškia karščiavimas, šlapinimosi, virškinimo ar kiti simptomai, būtina kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.
Vaistininkė primena, kad tiek geriami, tiek injekuojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turėtų būti vartojami atsakingai ir laikantis gydytojo ar vaistininko patarimų.
„Šie vaistai gali didinti virškinamojo trakto pažeidimų, kraujavimo, taip pat širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Todėl gydytojui ar vaistininkui labai svarbu žinoti, kokius vaistus žmogus jau vartoja, kokiomis lėtinėmis ligomis serga ir kaip dažnai tenka malšinti skausmą. Kuo daugiau informacijos specialistas turi, tuo saugesnį ir veiksmingesnį gydymą gali rekomenduoti“, – sako vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Parengta pagal „Gintarinės vaistinės“ pranešimą
