Žolinės savaitgalį, kai daugelis gyventojų laiką leis gamtoje ar sodybose, specialistai primena nepamiršti erkių keliamos rizikos. Nors jų aktyvumas Lietuvoje dažnai siejamas su pavasariu, „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad būtent vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje fiksuojama daugiausia su erkių įkandimais susijusių sveikatos problemų. Didžiausia dalis kreipimųsi registruojama liepą–rugsėjį, o tarp diagnozių ryškiai dominuoja Laimo liga.
Bendrovės statistika rodo ir bendrą augimo tendenciją: per pastaruosius kelerius metus su erkių įkandimais susijusių žalų skaičius nuosekliai didėjo – nuo 588 atvejų 2022 m. iki 1115 atvejų 2025 m. Iš viso per 2022–2026 m. pradžią fiksuotos 3652 tokios žalos, o išmokų suma viršijo 1,67 mln. eurų. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ne tik pats įkandimas, bet ir tai, ar žmonės laiku atpažįsta požumius bei kreipiasi pagalbos.
Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ infekcinių ligų gydytoja Akvilė Rudėnaitė pažymi, kad erkės Lietuvoje aktyvios ilgiau, nei dažnai manoma, todėl rizika susidurti su jų platinamomis ligomis išlieka visą šiltąjį sezoną.
Daugiausia atvejų – vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad didžiausias su erkių įkandimais susijusių žalų skaičius fiksuojamas vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Daugiausia kreipimųsi registruojama liepą, rugpjūtį ir rugsėjį, o pikas pasiekiamas būtent rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
Toks sezoniškumas rodo, kad rizika išlieka ilgiau, nei dažnai manoma, ir neapsiriboja vien ankstyvu pavasariu. Specialistų teigimu, tai gali būti susiję tiek su erkėms palankiomis oro sąlygomis, tiek su tuo, kad šiltuoju metų laikotarpiu žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje – miškuose, pievose ar sodybose.
„Svarbu suprasti, kad erkės aktyvios ne tik pavasarį. Rizika išlieka visą šiltąjį sezoną, o kartais ir ilgiau. Todėl lankantis gamtoje reikėtų laikytis apsaugos priemonių – naudoti repelentus, rinktis drabužius ilgomis rankovėmis, vengti atviros avalynės, o grįžus namo kruopščiai apžiūrėti kūną“, – sako A. Rudėnaitė.
Didžioji dalis atvejų stebima vyresnio amžiaus grupėse
Analizuojant „Lietuvos draudimo“ duomenis pagal amžiaus grupes matyti, kad didžiausias registruotų žalų skaičius tenka 51–60 ir 61–70 metų gyventojams. Kiek mažiau atvejų fiksuojama jaunesnėse amžiaus grupėse.
Gydytojos teigimu, didesnė rizika susirgti Laimo liga dažniausiai susijusi ne su vienu konkrečiu veiksniu, o su gyvenimo būdu ir kasdienėmis veiklomis. Dažniau su erkėmis susiduria tie žmonės, kurie daugiau laiko praleidžia miškingose teritorijose, dirba ar aktyviai leidžia laiką gamtoje.
„Didesnę riziką patiria žmonės, kurių kasdienė veikla ar pomėgiai susiję su buvimu gamtoje – pavyzdžiui, miškininkai, medžiotojai, taip pat tie, kurie daug laiko praleidžia miškuose ar pievose. Sunkesnė ligos eiga gali pasireikšti vyresnio amžiaus asmenims ar žmonėms, turintiems imuniteto sutrikimų ar lėtinių ligų“, – aiškina A. Rudėnaitė.
Svarbiausia – ne erkė, o kūno signalai
Pasak specialistų, viena dažniausių klaidų – per didelis dėmesys pačiai erkei ir per mažas – savo savijautai. Nors erkės įsisiurbimas gali kelti nerimą, jis dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs.
Gydytoja pabrėžia, kad ne visos erkės yra užkrėstos, o net ir užkrėsta erkė ne visada perduoda infekcijos sukėlėją. Be to, rizika sumažėja, jei erkė pašalinama kuo greičiau.
„Tam, kad erkė perduotų Laimo ligos sukėlėją, turi įvykti tam tikri procesai erkės ir žmogaus organizme, kurie trunka 24–48 valandas. Todėl kuo anksčiau erkė pašalinama, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti. Tačiau svarbiausia po įkandimo – ne panikuoti, o stebėti savo būklę“, – sako A. Rudėnaitė.
Nors migruojanti eritema (taikinio formos besiplečiantis bėrimas) – dažniausia Laimo ligos forma, reikėtų nepamiršti, kad tai – ne vienintelis Laimo ligos simptomas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus požymius – vieno ar dviejų sąnario skausmai su sutinimu, neurologiniai simptomai ar kiti neįprasti sveikatos pokyčiai.
Kodėl delsimas gali kainuoti daugiau
„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius sako, kad praktikoje matoma, jog žmonės į požumius reaguoja nevienodai – vieni kreipiasi per vėlai, kiti, priešingai, linkę nerimauti per anksti.
„Augantis registruotų žalų skaičius rodo, kad ši problema aktuali vis platesnei visuomenės daliai. Tačiau svarbu ne tik pats atvejų skaičius, bet ir tai, kaip žmonės elgiasi susidūrę su pirmaisiais simptomais. Dažnai pasitaiko situacijų, kai į juos numojama ranka arba tikimasi, kad negalavimai praeis savaime“, – sako A. Zinevičius.
Žinovo teigimu, laiku kreipiantis į gydytojus galima greičiau nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą, o tai padeda išvengti sudėtingesnių sveikatos problemų ir ilgesnio gydymo proceso.
Gydytoja pabrėžia, kad jei po erkės įkandimo atsiranda plintantis bėrimas, sąnarių skausmas ar patinimas, neurologiniai simptomai, stiprūs galvos ar nugaros skausmai, pykinimas, vėmimas ar kiti grėsmingi požymiai, gali reikėti skubios specialistų pagalbos. Tokiais atvejais gali būti itin svarbus kuo skubesnis profesionalų įvertinimas.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
