Japonija jau daugelį metų garsėja gyventojų ilgaamžiškumu, sveikesne mityba ir tokia gyvensena, kuri daugeliui žmonių padeda išlikti veikliems net sulaukus garbaus amžiaus. Ypač dažnai minima Okinava – Japonijos salų grupė, išgarsėjusi neįprastai dideliu ilgaamžių skaičiumi.
Tyrimai iš tiesų patvirtino kai kurių vyresniųjų Okinavos gyventojų kartų išskirtinį ilgaamžiškumą. Tiesa, naujesni duomenys rodo, kad jaunesnių kartų pranašumas jau nėra toks ryškus.
Kodėl dalis japonų net ir vyresniame amžiuje atrodo jaunatviškai, vieno paprasto atsakymo nėra. Tam įtakos turi paveldimumas, mityba, kūno svoris, fizinis aktyvumas, saulės poveikis, rūkymas, alkoholio vartojimas ir odos priežiūra.
Svarbus, nors neretai nepakankamai vertinamas, veiksnys yra ir miegas.
Miegodami praleidžiame maždaug trečdalį gyvenimo, todėl nenuostabu, kad miego kokybė atsispindi ne tik mūsų savijautoje, bet ir išvaizdoje. Kai kurie japonų vakaro papročiai – ypač šilta vonia prieš miegą ir rūpinimasis poilsio aplinka – turi ir mokslinį pagrindą.
Ką miegas daro mūsų odai?
Posakis „grožio miegas“ gali skambėti tarsi kosmetikos reklamos šūkis, tačiau jis turi ir biologinį pagrindą.
Miegant organizme vyksta daugybė atkuriamųjų procesų. Kokybiškas miegas svarbus darniai hormonų veiklai, imuninei sistemai ir audinių atsinaujinimui. Oda – ne išimtis.
Tyrimai rodo, kad prastas miegas gali susilpninti apsauginę odos funkciją ir sulėtinti jos atsinaujinimą. Vieno tyrimo metu gerai miegančių žmonių oda po bandymo metu sukelto apsauginio sluoksnio pažeidimo atsigavo geriau negu tų, kurie nuolat miegojo prastai.
Kituose tyrimuose miego trūkumas buvo siejamas su sumažėjusiu odos drėgnumu, pakitusiu jos stangrumu ir ryškesniais nuovargio ženklais.
Tai, žinoma, nereiškia, kad viena bemiegė naktis mus staiga pasendins. Tačiau nuolatinis miego trūkumas ilgainiui gali tapti dar vienu odos būklę bloginančiu veiksniu greta ultravioletinių spindulių, rūkymo, netinkamos mitybos ir kitų žalingų įpročių.
Japoniškas vakaro paprotys: kuo naudinga šilta vonia?
Vienas geriausiai atpažįstamų japoniškos buities papročių yra ofuro – gili šilto ar karšto vandens vonia, skirta ne vien nusiprausti, bet ir ramiai atsipalaiduoti. Į ją japonai paprastai lipa jau nusiprausę.
Šis paprotys turi gana aiškų fiziologinį pagrindą.
Apibendrinus įvairių tyrimų duomenis nustatyta, kad maždaug 40–42,5 °C temperatūros vonia arba šiltas dušas, išmėgintas likus maždaug vienai ar dviem valandoms iki miego, gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti pačių žmonių jaučiamą miego kokybę.
Sušilus odai, sustiprėja kraujotaka rankose ir kojose. Vėliau organizmas lengviau atiduoda šilumą aplinkai ir šiek tiek sumažina vidinę kūno temperatūrą. Toks temperatūros kitimas yra natūrali organizmo pasirengimo miegui dalis.
Vis dėlto nebūtina pusvalandį gulėti kone verdančiame vandenyje. Teigiamas poveikis pastebėtas ir po gerokai trumpesnės šiltos vonios ar šilto dušo.
Ar japonai iš tiesų miega geriau?
Čia susiduriame su vienu plačiai paplitusiu prasimanymu.
Japonijos miego papročių nereikėtų idealizuoti. Ši šalis garsėja ne tik vakarinėmis voniomis ir paprastai, neperkrautai įrengtais miegamaisiais, bet ir ilgomis darbo valandomis, pernelyg trumpu miegu bei visuomenėje gana pakančiai vertinamu snaudimu viešose vietose ar darbe. Šis reiškinys vadinamas inemuri – trumpu snaudimu būnant tarp kitų žmonių.
Japonijos valstybinė statistika miego trukmę netgi stebi kaip vieną svarbių gyventojų gyvensenos rodiklių.
Todėl kartais kartojamas teiginys, esą japonai miega trumpiau, tačiau jų miegas kažkodėl yra gilesnis ir veiksmingesnis, nėra pagrįstas.
Iš japonų kultūros kur kas naudingiau perimti ne trumpesnio miego įprotį, o tam tikrus vakaro papročius: gebėjimą sulėtinti dienos tempą, atsipalaiduoti šiltoje vonioje, pasirūpinti tvarkinga miego aplinka ir aiškiai atskirti dienos veiklą nuo nakties poilsio.
Miegamojo aplinka svarbesnė, negu gali pasirodyti
Geram miegui svarbus ne tik čiužinys ar miegui skirtų valandų skaičius. Per šiltas kambarys, šviesa, triukšmas, šalia pagalvės padėtas telefonas ar kūną perkaitinanti patalynė taip pat gali trukdyti ramiai išsimiegoti.
Todėl miegamajame verta siekti paprastumo: pašalinti nereikalingus dirgiklius, palaikyti tinkamą temperatūrą, sumažinti šviesą ir rinktis malonią, kūno neperkaitinančią patalynę.
Miego aplinka gali turėti reikšmės ir odai.
Oda ir pagalvės užvalkalas: ką iš tikrųjų žinome?
Miegodami ant šono ar pilvo vieną veido pusę keletą valandų spaudžiame prie pagalvės. Tyrimuose aprašytos vadinamosios miego raukšlės – linijos, galinčios atsirasti dėl nuolat pasikartojančio odos spaudimo, tempimo ir lankstymo.
Vis dėlto moksliniai duomenys apie tai, kiek toks spaudimas prisideda prie ilgalaikio veido odos senėjimo, nėra vienareikšmiai.
Tačiau vieną skirtumą nesunku pajusti ir be tyrimų: šiurkštesnis audinys sukelia didesnę trintį, todėl oda ir plaukai labiau trinasi į pagalvę. Lygesnis paviršius leidžia jiems lengviau slysti.
Būtent dėl šios savybės išpopuliarėjo šilkiniai pagalvių užvalkalai.
Šilkinis pagalvės užvalkalas – malonus, bet ne stebuklingas
Internete apie šilką galima rasti daugybę įspūdingų pažadų – nuo raukšlių panaikinimo iki apsaugos nuo bakterijų ar dulkių erkučių. Tokius teiginius reikėtų vertinti atsargiai.
Šilkinis pagalvės užvalkalas negali sustabdyti odos senėjimo. Jis taip pat nepakeičia apsaugos nuo saulės, pakankamo miego ar tinkamos odos priežiūros.
Tačiau natūralus šilkas turi vieną labai praktišką savybę – jo paviršius yra itin lygus. Dėl mažesnės trinties oda ir plaukai miegant gali būti mažiau dirginami. Tai ypač aktualu jautrią odą turintiems žmonėms ir tiems, kurių plaukai linkę veltis, pūstis ar lūžinėti.
Ryte ant veido taip pat gali likti mažiau ryškių laikinų pagalvės įspaudų.
Taigi šilką reikėtų vertinti ne kaip raukšles naikinančią priemonę, o kaip švelnesnį ir malonesnį odai bei plaukams miego paviršių.
Kokybiškus šilkinius pagalvių užvalkalus galima rinktis pagal audinio tankį, dydį ir užsegimo būdą. Vis dėlto svarbiausia prisiminti, kad net pati prabangiausia patalynė neatstos pakankamo miego.
Tad kur slypi japoniško ilgaamžiškumo paslaptis?
Įdomiausia yra tai, kad vienos paslapties tikriausiai apskritai nėra.
Okinavos gyventojų ilgaamžiškumas siejamas su daugybe tarpusavyje susijusių veiksnių: tradicine mityba, kurioje gausu daržovių ir kito augalinio maisto, fiziniu aktyvumu net vyresniame amžiuje, stipriais žmonių tarpusavio ryšiais, gyvenamąja aplinka ir kitais gyvensenos ypatumais. Mokslininkai neatmeta ir paveldimumo įtakos.
Miegas yra viena šios dėlionės dalis, bet ne vienintelis ir ne svarbiausias ilgaamžiškumo paaiškinimas.
Tą patį galima pasakyti ir apie jaunatvišką išvaizdą. Odos būklę lemia ne vien kremas, arbata, šilkinė pagalvė ar vienas vakaro paprotys. Ją veikia daugybė nedidelių pasirinkimų, kuriuos kartojame metai iš metų.
Ką galime pritaikyti savo gyvenime?
Norint geriau išsimiegoti, nebūtina gultis ant futono – ant grindų tiesiamo tradicinio japoniško čiužinio – ar iš esmės keisti visą savo gyvenimą. Kur kas naudingiau perimti keletą paprastų ir lengvai pritaikomų principų:
- stenkitės eiti miegoti ir keltis panašiu laiku;
- skirkite miegui pakankamai valandų, užuot mėginę įpratinti organizmą apsieiti su keliomis valandomis poilsio;
- likus vienai ar dviem valandoms iki miego išmėginkite šiltą vonią arba dušą;
- vakare venkite ryškios šviesos ir kuo mažiau žiūrėkite į telefono, kompiuterio ar televizoriaus ekraną;
- pasirūpinkite, kad miegamajame būtų vėsu, tamsu ir ramu;
- rinkitės patalynę, su kuria neperkaistate ir kurioje malonu miegoti;
- jeigu norite sumažinti odos ir plaukų trintį į pagalvę, galite išmėginti šilkinį pagalvės užvalkalą.
Sveikatą kuria kasdieniai įpročiai
Japonų ilgaamžiškumo ir jaunatviškos išvaizdos negalima paaiškinti vien miegu, futonu, žaliąja arbata ar kokiu nors kitu slaptu papročiu.
Tačiau viena japoniško požiūrio į kasdienybę mintis tikrai verta dėmesio: sveikatą dažniausiai kuria ne vienas didelis sprendimas, o daugybė mažų veiksmų, kantriai kartojamų kiekvieną dieną.
Miegas yra vienas iš jų.
Kokybiškas poilsis padeda organizmui atsigauti, o nuolat per trumpas ar prastas miegas ilgainiui gali atsiliepti ir savijautai, ir odos būklei.
Todėl tikroji „grožio miego“ paslaptis nėra egzotiškas paprotys ar stebuklingas audinys. Tai pakankamas miegas, tinkama aplinka ir ramūs vakaro įpročiai, kurių nesunku laikytis kiekvieną dieną.
