Pilvo skausmai ir tuštinimosi sutrikimai pasireiškia ne tik užsikrėtus virusais ar suvalgius netinkamo maisto. Ilgai besitęsiantys kasdieniai virškinimo sunkumai gali signalizuoti ir apie dirgliosios žarnos sindromą. Streso ar neteisingos mitybos sukeltas nuolatinis diskomfortas pilvo srityje dažniausiai pasireiškia jauniems, įtemptą gyvenimo ritmą turintiems žmonėms, ypač moterims.

Farmacininkė Rasa Keraitė sako, kad pagrindinis dirgliosios žarnos sindromo simptomas – įvairaus intensyvumo pilvo skausmas, kuris gali pasireikšti kartu su vidurių užkietėjimu ar viduriavimu. Šios ligos išskirtinumas yra tai, kad nemalonūs simptomai nuolat ir dažnai kartojasi.

„Sindromas dažniausiai diagnozuojamas tuomet, jeigu nemalonūs skausmai vargina dažniau nei tris kartus per savaitę, trunka ilgiau nei tris mėnesius ir gydytojai neranda jokios žarnyno ligos“, – sako vaistininkė ir pabrėžia, kad moterys su šia liga susiduria gerokai dažniau nei vyrai. Tam įtakos gali turėti moteriški hormonai.

Būdingas jauniems žmonėms

R. Keraitės teigimu dirgliosios žarnos sindromas dažniausiai pasireiškia gana jauniems žmonėms, paprastai 20–50 metų amžiaus, kurių nuolatiniai gyvenimo palydovai yra stresas ir įtampa. Taigi vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių nemalonųjį sindromą, yra psichologinis.

„Nuolatinis stresas, įtampa, psichologinis diskomfortas gali sukelti cheminių pokyčių centrinėje ir vegetacinėje nervų sistemoje, kurie sutrikdo įprastą, gerai koordinuotą virškinamojo trakto veiklą“, – išskiria farmacininkė.

Pasak jos, ligos atsiradimą gali paskatinti ir netinkama mityba. Chaotiški valgymai ar pernelyg griežtas dietos laikymasis, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai, gazuoti gėrimai, greitai paruošiamas, riebus, papildytas cheminiais priedais maistas ar per didelis kofeino kiekis – visa tai yra sveiko žmogaus priešai, kurie gali paskatinti šio sindromo atsiradimą.

Malšinti simptomus

Dirgliosios žarnos sindromo priežastys nėra akivaizdžios, jas galima tik įtarti, tad, pasak farmacijos specialistės, padėti sau galima ne tik slopinant nemalonius simptomus, bet ir gerinant gyvenimo būdą. Jaustis geriau gali padėti sveika mityba, fizinis aktyvumas.

„Patariama gerti kuo daugiau vandens, valgyti skaidulų turintį maistą, reguliariai mankštintis, išmėginti relaksacijos metodikas, pavyzdžiui, meditaciją, jogą ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore“, – sako farmacininkė.

Ji priduria, kad dirgliosios žarnos sindromo kamuojamų žmonių žarnyno jautrumas yra sutrikęs, todėl naudinga vartoti probiotikus, kurie subalansuotų žarnyno mikroflorą.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS