Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, kosuliu, gerklės, galvos bei raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Lina Augustinaitė sako, jog kasmet šia liga suserga 5–10 proc. gyventojų. Gydytoja paneigia apie gripą vyraujančius įsitikinimus ir paaiškina, kaip iš tiesų reikėtų apsisaugoti nuo šios ligos.
„Gripu galima užsikrėsti per kontaktą su sergančiu žmogumi net tada, jei jis nejaučia ligos požymių, arba jie yra labai nestiprūs. Šis virusas plinta čiaudint, kosint, kalbant. Seilių dalelės pasklinda ore ir nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Patekęs ant gleivinių, virusas sugeba jas pažeisti, daugintis ir toliau skverbtis į visus organus, aplenkdamas organizmo gynybinius barjerus“, – pasakoja L. Augustinaitė.
Kyla nemenkas pavojus
„Gripu susergama vidutiniškai per 48 val. nuo užsikrėtimo. Didžiausia rizika užsikrėtus ir susirgus gripo infekcija – sunkios komplikacijos ar net mirtis. Dažniausios gripo komplikacijos yra plaučių uždegimas, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas. Rečiau galima stebėti itin pavojingas – galvos smegenų ir jų dangalų uždegimo ar širdies raumens uždegimo – komplikacijas“, – sako L. Augustinaitė.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, kai kurioms asmenų grupėms užsikrėsti gripo infekcija ir pasireikšti komplikacijoms rizika yra didesnė. Tai 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, endokrininėmis ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Taip pat asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Suaugusiesiems ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gripas yra labai pavojingas, nes sukelia šių ligų paūmėjimą. Gripas grėsmingas ir mažiems vaikams.
„Moterys, nėštumo metu susirgusios gripu, yra dažniau hospitalizuojamos, gydomos intensyvios terapijos skyriuje. Gripo sukeltas karščiavimas ar kitos komplikacijos, pavyzdžiui, pneumonija ir dėl jos besivystantis kvėpavimo nepakankamumas, gali tapti tiek kūdikio apsigimimų, tiek hipoksinio smegenų pažeidimo, neišnešiotumo ir cerebrinio paralyžiaus priežastimi“, – galima grėsmę nurodo gydytoja.
Vyraujantys įsitikinimai
L. Augustinaitė pasakoja, jog apie gripą visuomenėje vis dar sklando daugybė įsitikinimų. Vienas jų, kad antibiotikų vartojimas padės išvengti gripo ar greičiau pasveikti, tačiau tai yra visiškai klaidingas įsitikinimas. Gydytoja paaiškina, jog antibiotikai yra veiksmingi tik bakterinių infekcijų gydymui ir neturi jokio poveikio virusinėms ligoms. Kadangi gripas yra virusinė infekcija, antibiotikai nepadės nei pagerinti savijautos, nei išvengti galimų komplikacijų. Šie vaistai gali būti skiriami tik tada, jei gripas jau komplikavosi į bakterinę infekciją ir tik gydytojo sprendimu.
„Taip pat gana dažnai galima išgirsti mitą apie tai, kad stiprus asmens imunitetas apsaugo nuo užsikrėtimo gripu arba tikima, kad jei niekada nesirgote, negalite užsikrėsti. Deja, imunitetas gripui gali būti įgyjamas dviem būdais: persirgus viruso sukelta liga arba pasiskiepijus. Nors sunkios ligos formos bei komplikacijos dažniau pasitaiko rizikos grupių asmenims, ši liga pakerta ir jaunus, sveikus asmenis“, – sako L. Augustinaitė.
Ji taip pat įspėja apie galimą vaistų gripo požymiams malšinti perdozavimą. Į daugelio jų sudėtį įeina paracetamolis, todėl vartojant jį papildomai, pavyzdžiui, tabletėmis – gali kilti nemenka rizika. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus ar kepenų veiklos sutrikimų turintiems asmenims.
„Dar viena dažna kai kurių žmonių klaida – uždelstas kreipimasis į gydytoją. Nustačius gripą, jam gydyti gali būti skiriami priešvirusiniai vaistai, stabdantys viruso dauginimąsi organizme. Visgi, jie nebėra tokie veiksmingi nuo trečios ligos dienos, todėl svarbu kuo anksčiau apsilankyti medicinos paslaugų įstaigoje“, – įvardija medikė.
