„Romuvos“ pripažinimo klausimas bus svarstomas Seimo Žmogaus teisių komitete

Gruodžio 15 d., trečiadienį, 10.35–11 val.  Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK) posėdyje bus svarstomas  Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas XIVP-893. Komiteto posėdyje dalyvaus ir „Romuvos“ Krivė Inija Trinkūnienė.

Po to kai gruodžio 7 d. Seimas po pateikimo pritarė „Romuvos“ pripažinimo nutarimo projektui, klausimo svarstymas vėl grįžo į ŽTK, kuris ir teikė šį projektą. Po pateikimo pritarus projektui buvo nuspręsta, kad svarstymui Seime jis bus teikiamas gruodžio 16 d. Tačiau gruodžio 16 d. Seimo darbotvarkėje kol kas šio įstatymo projekto nėra.

Suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ siūloma vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme numatyta ir Seimui dar 2017 m. pateikta Teisingumo ministerijos išvada o taip pat, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir Konstitucinio Teismo nutarimu.

Seimas „Romuvos“ valstybinio pripažinimo klausimą  svarsto jau antrą kartą. Pirmą kartą šis klausimas buvo svarstytas  2019 m. birželio 27 d. Tuomet, įsikišus aukščiausiems Lietuvos Bažnyčios hierarchams ir padarius įtaką Seimo nariams katalikams, Seimas valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikė.

2019 m. rugsėjo mėnesį „Romuva“ nepalankų Seimo sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). 2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ yra viena sparčiausiai gausėjančių religinių bendrijų. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

„Romuva“ Lietuvoje buvo įregistruota atgavus nepriklausomybę, kai tik buvo suteikta tokia galimybė – 1992 metais. Šios religinės bendrijos atkūrėju buvo žinomas etnologas, baltų dvasinės kultūros tyrėjas ir tęsėjas Jonas Trinkūnas (1939-2014).

Pagal Lietuvoje nustatytą tvarką dėl valstybės pripažinimo religinės bendruomenės ir bendrijos  gali kreiptis praėjus 25 metams nuo jų pirminės teisinės registracijos.