Dveji metai be Algirdo Patacko (1943 – 2015) (nuotraukos, video)

Šiandien sukanka du metai kai 2015 m. balandžio 3 d. rytą netekome Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio, Nepriklausomybės Akto signataro, VI, VII ir XII Seimo kadencijų nario, kultūrologo Algirdo Vaclovo Patacko.

„Liūdna, tačiau Lietuvos būsimos kartos gyvoje savo atmintyje, deja, nebegalės išsaugoti tokio Algirdo Patacko gyvenimo ir asmenybės vaizdo, koks jis liko mūsų akyse ir širdyse. Kas ir kaip galėtų perduoti tą nepriklausomą ir kartu vienybės ieškančią unikalaus mąstytojo bei kilnaus kovotojo laikyseną, prieš kurią byra visos amoralių jėgų iliuzijos? Visa, kas netikra, ar tai būtų šiuolaikinės žmogaus teisių gynimo karikatūros, ar kitas postmodernistinis chaosas, ar laikinas jėgos ir agresijos principo triumfas, ar demokratijos ir teisingumo imitacijos, visa tai išsisklaido kaip rūkas prieš šią saulėtą dvasią net ir po to, kai ji jau iškeliavo Anapilin“, – 2015-ųjų balandžio 7 d. rašė Gintaras Songaila.

Gintaras Songaila:

„Nedaug galėtume atpažinti žmonių, kurie taip atkakliai būtų patys žengę bei kitus kvietę sugrįžti į skaisčios sielos ir kilnios tautos aukštumas, kaip tą darė nepripažintas šviesios atminties lietuvių mąstytojas Algirdas Patackas. Jis jau sovietiniais, brežneviniais savo jaunystės laikais nė kiek nepabūgo nei to represinio aparato, nei tų „žigulinių“ ir, rodos,nebegrįžtamai su okupacinio režimo tamsa susiliejusių masių iššūkio. Normalias mokslo karjeros galimybes turėjęs aspirantas „peržengė ribą“ ir labai sąmoningai pasirinko itin nedėkingą rezistento ir nepriklausomo kūrėjo bei švietėjo likimą. Jis rinkosi išlaisvintos dvasios pogrindžio kultūrą.

Šiandien jau akivaizdu, kad svarbiausias A. Patacko palikimas – tai pats jo gyvenimo pavyzdys, tai niekad nepasidavusio sovietiniam liūnui žmogaus dorovinės misijos šviesa. Nors pastaruosius du dešimtmečius įvairūs rašeivos yra daug piktdžiugiškai pripaistę apie tai, kad visi lietuviai sovietiniais laikais esą buvo susitepę kolaboravimu ar bent jau buvo prisitaikę prie okupanto primestos tvarkos, A. Patacko bei jo bendražygių gyvenimas kaip tik ir įrodo, kad tokios „teorijos“ tėra moraliniu dviveidiškumu dvelkiantys paistalai. A. Patackas atstovauja tą gūdžiausių laikų kartą, kurios avangardas be jokio kompromiso perėmė Lietuvos partizanų pasipriešinimo vėliavą, ją garbingai nešė ir perdavė Atgimimui.

A. Patackas itin sunkiomis sąlygomis visapusiškai mokėsi pats ir švietė kitus. Būdamas tiksliųjų mokslų srities atstovu, jis nėrė į žmonijos humanitarinės minties gelmes bei į tikrąjį krikščioniškosios ir lietuvių tautinės tradicijos pažinimą, iš kur mums parnešė daug svarbių, strateginių įžvalgų, net ir šiandien galinčių įkvėpti ar pamokyti daugelio sričių profesionalus. Aš pats buvau liudininkas, kaip dar prieš Sąjūdį veikė A. Patacko ir jo bendražygių buriamos savamokslės senosios baltų kultūros tyrimo grupės. Būtina geriau suvokti ir pripažinti, kokią didelę įtaką jis tuomet padarė lietuvių kultūros ištakas siekiančiam pažinti „neformaliajam“ studentiškam jaunimui. Daug kas, ką tuomet dėstė A. Patackas, jau skynėsi kelią to meto moksle (o ypač baltistikoje), tačiau į platesnę visuomenės sąmonę ėmė sklisti tik po dešimties metų, jau Atgimimo laikais (net ir tuomet gana vangiai, kadangi mūsų kultūrą bei istoriją menkinantys stereotipai dar gajūs iki šiolei). Pavarčius kai kuriuos tų laikų „mokslo“ (o ypač istorikų) darbus, gali pamatyti, koks atsilikęs tada buvo mūsų oficialusis akademinis socialinių mokslų pasaulis.

Perimdamas ir kūrybiškai plėtodamas prieškarinių Lietuvos kultūros filosofų tradiciją, A. Patackas diegė senosios baltų kultūros, kaip priešistorinės civilizacijos, kuriai buvo būdinga gili vidinė etika, sampratą. Būdamas įsitikinusiu, netgi „kietu“ kataliku, jis kartu siekė, o taip pat kitus skatino tapti ne mažiau kietais lietuviais. Turbūt pats didžiausias jo apmąstymų ir tyrimų nuopelnas, kuris siekia pranašo lygmenį, yra tai, kad jis ieškojo dvasinės vienybės tarp senojo lietuvių (baltų) tikėjimo ir tarp krikščionybės, kuri, jo nuomone, Lietuvoje paveldėjo ikikrikščioniškas monoteistines vertybes. Čia jis labai pagrįstai ir daug kur rėmėsi Vienos religijotyros mokykla bei neabejotinais lietuvių ir kitų baltų istorijos šaltiniais. Nors A. Patackas buvo neretai pateikiamas iš jo moralinio rigorizmo pusės, tačiau jam buvo būdinga tokia pakanta ir tokios telkiančios nuostatos, kurios daliai tų, kurie save laiko katalikais, yra sunkiai pasiekiamos. Ne paslaptis, kad tokiems neretai ir visa dorovė, ir kultūra, ir religija prasideda vien nuo Kristaus. A. Patackui toks požiūris buvo svetimas. Tikiu, kad šioje dirvoje jo dvasinė įtaka tik didės, taip pat ir senųjų baltų tradicijų sekėjams (kiek jie pasiryžę siekti gilesnio pažinimo ir dvasinio tobulėjimo). 

/…/

Tiesiog nuostabu, kaip A. Patacko dvasinė mokykla buvo betarpiškai susijusi tiek ir su disidentiniu bei katalikišku pogrindžiu, tiek ir su laisvąja savilaidos literatūra, tiek ir su žygeivių bei kraštotyrininkų, išvaikščiojusių Lietuvą, judėjimu, tiek tuo pat metu ir su ramuviečiais, kurie paskatino plačią „neformalią“ etnokultūrinę, gamtosauginę ir paminkosauginę srovę, o juk visa tai vėliau sudarė dvasinį Sąjūdžio pagrindą. Sovietinį gyvenimą pradedantis uostyti jaunimas, pasirinkęs legalią ar pusiau legalią folkloristinę, lietuviškos kultūros pažinimo veiklą, A. Patacko asmenyje turėjo ir bekompromisinio santykio su okupaciniu režimu bei jo primetama „kultūra“ pavyzdį, ir nematerialistinio lietuvybės suvokimo postūmį. Todėl, nors pats A. Patackas save ir vadino „gatviniu“, nė pagal jokį planą į Kauno Sąjūdį patekusiu sąjūdiečiu, jis čia atsirado labai natūraliai ir dėsningai, energingai pratęsdamas tai, ką darė anksčiau jau du dešimtmečius.“

Vytautas Keršanaskas:

„Bekompromisio teisingumo siekis ir jaunos valstybės paklydimai paskatino jį grįžti į politiką, nors aplinkybės tam nebuvo palankios. Vienas iškiliausių pogrindžio veikėjų buvo išvadintas patvoriniu, garliaviniu ir net vagimi. Žmogus, kuris niekada nesiekė garbės ir pripažinimo, nelaikė savęs politiku, o tik Lietuvos vaiku, nuolankiai dirbančiu jos labui.

Lietuva prarado didį, besąlygiška meile degantį sūnų. Tačiau Algirdas Patackas užaugino ir po savęs jų paliko tiek, kad ši meilė liks gyva dar ilgai. Didelį dėmesį Algirdas skyrė moraliniam ir vertybiniam jaunimo ugdymui, negailėjo laiko ir turimų resursų investuoti į tuos, kuriais tikėjo kaip ateities Lietuva. Ne kartą yra sakęs: nepriklausomybės daigai jau dygsta ir turime juos palaistyti, kad išaugtų ši laisvės karta. Jo formulė buvo paprasta: tautiškumas savo pilną formą įgauna tik kartu su tikėjimu, o kiekvienas Dievo karys privalo besąlygiškai stoti už savo Tėvynę.

Sužinojęs apie savo ligą jis nesustojo. Tęsė darbą Seime gindamas lietuvybę ir krikščionišką moralę, skubėjo išleisti tekstus, kurie įprasmino viso jo gyvenimo ieškojimus. Išleidęs knygą „Litua“, kurioje pateikiami tiek sovietmečiu ir jau nepriklausomoje Lietuvoje parašyti esė, tiek gilesni etnokultūriniai tyrinėjimai, vis dar laukiantys savojo pripažinimo, Algirdas pasakė: į visus klausimus šiame pasaulyje aš sau jau atsakiau. Nepaisant to, Algirdo tikėjimas tuo, ką daro, negalėjo būti užgniaužtas – net paskutinėmis savaitėmis naktimis jis rašė tekstus, nes atrado naują gyslelę – lietuvių protėvių – galindų – pėdsakus Galisijos regione Ispanijoje. Tyrinėjimus tęs jau kiti, bet Algirdas ir vėl buvo pirmasis, uždavęs naują mįslę sau ir kitiems“.

Algirdas Patackas:

„Kaip būti mūsų tautai, kai senka laisvės proveržio energija, kai grėsmingai siaurėja kieti pragmatizmo krantai, o laisvės energijos likučiai seklėjančiame dugne verda ir išsigimsta, maitindami nebe dangų, bet pragarą, nebe didžiąją tvarką, bet chaosą ir anar­chiją, augindami naują stribų ir buožių kartą? Kaip išmokti ne būti jaunam, o tapti, esėti jaunume, amži­nume? Kaip išmokti vitalinę, todėl mirtingą, baigtinę laisvės energiją paversti amžinąja Šventosios Dvasios emanacija, grynąja energija, energija iš nieko, energija iš Dievo? Kaip atstatyti tikrąją Nepriklausomybę, nepriklausomybę nuo mirties? Kaip padaryti Lietuvą nemirtingą? Tai – Lietuvos šviesiųjų žmonių uždaviniai. Tai – mūsų rūpes­tis dabar. Vienintelis vertas.

Nereikia ieškoti galutinių atsakymų – jų nėra, nes gyvenimas yra nuolatinė klausa, tikintis išgirsti amžinybės šnaresius. Daug svarbiau už atsakymus buvo noras įrodyti, kad laisvai mąstyti ir kurti galima bet kokiomis sąlygomis, net ir nelaisvėje, kad ir kokia ji būtų – politinė, konjunktūrinė ar pinigų nelaisvė.

Yra kita Lietuva, vydijos pasaulis, Lietuva alternatyvioji, ne priešpriešinanti save Lietuvos Respublikai, bet glūdinti joje kaip įsčios – taip, kaip formoje slypi esmė. Išties, yra, buvo ir turbūt turi būti dvi Lietuvos. Nereikia jų priešpriešinti, jos abi reikalingos viena kitai. Viena yra Lietuvos valstybė, tautos namai, taip sunkiai renčiami ir niekaip neužbaigiami bei nusiaubiami ar išduodami. Kita, mažąja raide, – tai tų namų dvasia, jų esamybė. Ji privalo išlikti, nes tik jos dėka iškilo valstybės rūmas, tik jos dėka juose nėra šalta ir nyku. Tesugyvena jos. Anoji, bažnytkaimių ir ramuvų lietuva turi išlikti, nes ji yra esmės saugotoja, jos talpykla. Tai, kas išlieka, kas amžinai žalia – tai Lietuva, aistijà. Būdama esmės sergėtoja, toji lietuva pratęsia save, persilieja per visus karus ir praradimus, formos katastrofas, gaivindama istorinių formų šukes savo rasa, įkvėpdama vėl joms gyvybę“

A. Patackas. Mano kartos istorija:

A. Patackas: Esame ypatinga Tauta:

A. Patackas: Esmė turi persilieti:

A. Patacko knygos „Litua“ pristatymas Kaune 2014 01 06:

A. Patacko kalba Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vykusios konferencijos „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“, skirtos Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms paminėti, 2014 10 22:

Kauno Sąjūdžio grupės inicijuotas trispalvės iškėlimas Karo muziejaus Varpų bokšte, 1988 10 09:

Algirdo Patacko straipsniai Alkas.lt tinklapyje:

1. A. Patackas, J. Račienė. Nedovanotina moralinė skola Kovo 11-sios Akto jubiliejaus išvakarėse, 2015 03 03 00:02
2. A. Patackas. Kada užgis Treniotos randas?, 2015 02 27 21:54
3. A. Patackas: Ar Norvegija, tiek davusi Europai ir pasauliui, grįžta į barbarybę?, 2015 02 11 20:09
4. A. Patackas. Aūū, redaktoriai… Kur jūsų laisvė?, 2015 01 21 12:27
5. A. Patackas: Knygų pasaulis yra tikresnis už tikrovę, 2014 12 27 18:45
6. A. Patackas. Apie prostituciją, 2014 12 17 12:06
7. A. Patackas. Apie debesų keleivius, 2014 11 30 09:29
8. A. Patackas. Obuolys nuo obels…, 2014 09 18 10:09
9. A. Patackas. Niekada jie netaps broliais… arba kaip gimsta tauta (video), 2014 07 26 09:15
10. A. Patackas. Lietuvos lenkai, ir kur jūs nueisite paskui tuos, su Georgijaus juostelėmis atlape?, 2014 07 10 13:26
11. A. Patackas: Teistumą Lietuvoje greitai nešiosime kaip ordiną,2014 05 20 17:49
12. A. Patackas. Mykoliukas ir Severiutė, arba kas ten, vydijoje, giliai glūdi, 2014 04 30 12:03
13. A. Patackas: Daugiau Tautos, mažiau liaudies, 2014 04 21 14:42
14. A. Patackas. A Vaska slušajet da jest…, 2014 03 06 20:13
15. A. Patackas. Trumpai – kas gero laukia Ukrainos, 2014 03 03 00:20
16. A. Patackas. Sąjūdžio kareivio laiškas V. Landsbergiui, 2014 02 22 15:29
17. A. Patackas. Atviras laiškas Mantui Adomėnui, 2014 02 10 17:08
18. Spaudos konferencija apie Estrelą ir kitas negandas gręsiančias šeimai 2014 m. (video), 2013 12 16 17:20
19. A. Patackas. Diena, kai Seimas apgynė savo ir Lietuvos garbę, 2013 12 12 15:42
20. A. Patackas. Tauta ir žemė, 2013 10 28 15:51
21. A. Patacko spaudos konferencija: Ar Prienuose pasikartos Klonio gatvės tragedija? Ar leisime valstybei grobti mūsų vaikus? (video), 2013 10 06 20:11
22. A. Patackas. Cchinvalis (ცხინვალი), 2013 08 09 12:39
23. A. Patackas. Išniekinta Lukiškių aikštė, išduota Lietuva, pažeminta tauta, 2013 07 29 13:52
24. A. Patackas. Sąjūdis – „gatvinis“ ir Gedimino prospekto, 2013 06 29 19:51
25. A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų, 2013 06 08 13:13
26. A. Patackas. Lietuva – Lietuvos vaikams (nuotraukos), 2013 03 13 01:05
27. A. Patackas. Liudijimas, 2013 01 14 13:38
28. A. Patackas. Kodėl taip pasielgiau? (video), 2012 10 09 14:19
29. A. Patackas. Auxtheias Vissagistis, 2012 09 20 08:00
30. A. Patackas. Laiškas tremtiniams – klausykite tik savo sąžinės balso, 2012 08 08 18:19
31. A. Patackas. Tikros Lietuvos jūs nematysite…, 2012 07 13 15:25
32. A. Patackas. Atviras laiškas Rimvydui Valatkai, 2012 06 25 23:03
33. A. Patackas: Dar kartą apie Gedimino stulpus ir J.Pilsudskį, 2012 06 24 19:04
34. A. Patackas. Mes dar gyvi. Danai – jau ne (video), 2012 06 10 15:35
35. A.Patackas: Garliavoje bręsta labai skaudūs dalykai, kurie gali pasibaigti tuo, kuo baigėsi kalantinės (video), 2012 05 15 13:55
36. A. Patackas. Klonio gatvei rengiamas „baudžiančiosios psichiatrijos“ reidas?, 2012 04 30 13:16
37. A. Patackas. Paslaptingoji Skandija, arba visada ieškok atsakymo LKŽ, 2012 03 28 01:23
38. A. Patackas. Palaikome Vengriją! Lietuvių jaunimo desantas Budapešte, 2012 03 20 14:53
39. A. Patackas. Apie garbę ir menkystę, 2012 01 28 13:24
40. A. Patackas: Europą naikina virusas, 2012 01 17 03:00
41. A. Patackas. Butšakniai. Jie išgelbės Lietuvą, 2011 12 06 08:33
42. A. Patackas. Atviras laiškas Alko redakcijai ir ramuviečiams, 2011 10 23 10:20
43. A. Patackas. Blago-blogis dėsnis, 2011 10 17 09:59
44. Patackas. Fenriras, arba ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus, 2011 08 11 01:15
45. A. Patackas. Kas jus ištiko?, 2011 04 13 16:17

Straipsniai apie A. Patacką Alkas.lt tinklapyje:

1. Vilniaus knygų mugėje įkvėptais žodžiais pagerbtas signataras A.Patackas (video), 2016 02 28 17:18
2. V. Vasiliauskas. Skambutis A. Patackui ir R. Ozolui į amžinybę, 2015 04 10 15:19
3. A. Patackas: Su brangiausiais – neatsisveikinu… (nuotraukos, video), 2015 04 09 00:43
4. R. Karbauskis. Ką mums paliko du iškilūs tautos vyrai, 2015 04 09 08:05
5. P. Stonis. Romualdas Ozolas – asmenybė, į kurią turi orientuotis jaunoji karta, 2015 04 08 15:30
6. G. Songaila. Algirdas Patackas – nenumaldomas sąžinės balsas, 2015 04 07 20:05
7. V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas, 2015 04 07 13:14
8. L. Milčius. Lietuvos vardo nešėjas, 2015 04 04 16:28
9. P. Saudargas. Algirdas Patackas – žmogus nugalėjęs mirtį,2015 04 04 12:42
10. M. Kundrotas. Už Lietuvą be Užkalnių, 2015 04 04 00:04
11. V. Keršanskas. Algirdas Patackas – tikras Dievo ir Tėvynės karys, 2015 04 03 20:44
12. V. Landsbergis. Labai pasigesime A. Patacko, 2015 04 03 20:05
13. Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys A. V. Patackas (nuotraukos, video), 2015 04 03 09:47
14. Kas sieja ir skiria Nepriklausomybės akto signatarus? (nuotraukos), 2015 03 11 22:07
15. Spaudos konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (video), 2014 12 12 14:30,
16. Seime – konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, video), 2014 12 10 14:00
17. Seimo bibliotekoje bus pristatytos signataro A. Patacko knygos ir pogrindžio leidiniai, 2014 12 09 18:12
18. Vilnius – valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75 metus (nuotraukos, video), 2014 10 29 11:00
19. Algirdas Patackas lankėsi Punske ir Seinuose (video), 2014 09 16 10:44
20. Spaudos konferencijoje pristatyta Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija (tiesioginė transliacija, audio), 2014 07 08 23:28
21. Žmogus, saugojęs V. Landsbergį, 2014 03 11 12:41
22. Įkurta Algirdo Patacko vardo taupyklė lietuvių dvasinei kultūrai tyrinėti, 2014 02 17 09:00
23. V. Savukynas. Laimei, Algirdas Patackas, 2014 01 26 19:19
24. Seime bus įteikti apdovanojimai už nuopelnus Vilniui ir Tautai, 2014 01 10 20:38
25. Signatarų namuose pristatyta knyga pašvęsta Lietuvos amžinybei (nuotraukos, video), 2014 01 06 04:00
26. A. Patackas: Esmė turi persilieti (video) (III), 2013 12 24 02:13
    A. Patackas: Esame ypatinga Tauta (video) (II), 2013 12 22 02:51
27. Spaudos konferencija apie Estrelą ir kitas negandas gręsiančias šeimai 2014 m. (video), 2013 12 16 17:20
28. A. Patackas: Mano kartos istorija (video) (I), 2013 12 16 04:10
29. Kultūros ir mokslo žmonės, piliečiai paragino prokurorą D. Valį liautis persekiojus Algirdą Patacką, 2013 11 19 15:00
30. A.Žarskaus paskaita „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“ (video), 2013 11 13 17:00
31. D. Stancikas. Išbandymas pažeminimu, 2013 11 12 11:00
32. I. Zubrickienė. Ar našlaitė neteks tėvų ir antrą kartą?, 2013 11 09 12:30
33. „Pro Patria“ kviečia į signatarų A.Patacko ir A.Rudžio paskaitą „Tauta ir žemė“, 2013 10 17 15:01
34. A.Patacko spaudos konferencija: Ar Prienuose pasikartos Klonio gatvės tragedija? Ar leisime valstybei grobti mūsų vaikus? (video), 2013 10 06 20:11
35. Signatarai A.Patackas ir A.Rudys Kaune kalbėjo apie Tautą ir Žemę (video, audio, nuotraukos), 2013 10 25 00:16
36. Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge, 2013 09 29 18:06
37. Seimas už žodžio laisvę – kritika nelygu neapykantos kurstymui (video), 2013 09 13 16:34
38. „Drąsos kelio“ frakcijos spaudos konferencija: Ar dar gyva Garliavos mergaitė? (video), 2013 08 26 21:40
39. Lietuvos žemės nepardavimo užsieniečiams referendumo rengėjai šaukia Tautą susitelkti (video), 2013 07 21 13:16
40. Spaudos konferencija „Pasipriešinkime antikonstituciniams kėslams“ (video), 2013 03 20 09:52
41. „Savaitės pjūvis“ apie skalūno dujas ir Lietuvos-Lenkijos santykius, 2013 02 11 03:02
42. Ar nepamatuoti lenkų reikalavimai atitinka Lietuvos Konstituciją ir įstatymus? (video), 2013 02 05 18:25
43. Seime įkurtos grupės „Už ištikimybę priesaikai“ spaudos konferencija (video), 2012 12 18 01:18
    Algirdas Patackas pareiškė, kad trauksis iš „Drąsos kelio“, jei ši partija taps sisteminė (video), 2012 11 22 17:09
44. Kauno Žaliakalnio apygardos rinkėjai raginami balsuoti už A.Patacką, kad į Seimą patektų prof. G.Aleknonis, 2012 10 25 01:21
45. Š. Navickis. Priešpriešos (I), 2012 09 13 13:44
46. Paminėtos Drąsiaus Kedžio 40-osios metinės (video), 2012 09 09 22:48
    Partija „Drąsos kelias“ prisistatė visuomenei (video), 2012 07 02 14:03
47. Telaimi Viltis (nuotraukos), 2012 06 22 00:33
48. Spaudos konferencijoje pristatytas „Lietuvos sąrašas“ (video), 2012 06 18 02:19
49. Toliau vyksta protesto akcijos reikalaujant „TIE-SOS“, 2012 06 06 17:03
50. Romo Kalantos susideginimo dieną signataras A.Patackas perspėjo Lietuvą dėl įvykių Garliavoje (video), 2012 05 15 12:24
51. Nusipelniusiems kauniečiams įteiktos Kultūros ir meno premijos (nuotraukos), 2012 04 15 21:36
52. Bus įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“, 2012 03 30 11:58
53. J.Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (I), 2012 01 30 21:15
54. Kaune paminėtos Suvalkų sutarties metinės (nuotraukos, video), 2011 10 08 22:15
55. A.Petraitytė. Iš pastogės į Lietuvą žvelgiant, 2011 03 04 15:45

Algirdas Patackas apie Alką: