Oskaro Milašiaus sugrįžimas: „Koks gražus yra pasaulis, mylimasai, koks gražus yra pasaulis!“
„Mūsų pagrindinė nuostata buvo pateikti Milašių kaip didelį poetą. Suvokėme, kad ši knyga skubiai reikalinga“, – sakė šį vakarą (spalio 23 d. – Alkas.lt) Vilniaus universiteto Pranciškaus Smuglevičiaus salėje vienas iš naujų Oskaro Milašiaus „Raštų“ sudarytojų dr. Olivje Piveto (Olivier Piveteau), Milašiaus bičiulių draugijos pirmininkas.
Puikus „Gallimard“ leidimas, meistriškas parengimas. Su Prano Gailiaus paveikslu viršelyje. Su Gražinos Didelytės, Adomo Galdiko ir kitų lietuvių menininkų darbais, su paskutiniu knygos skyriumi – „Lietuvos byla“, kuriame Petro Klimo, į Čerėją keliavusio „Anonimo“ (Algirdo Patacko) ir kitų autorių tekstai.
Pats Oskaras Milašius pratarmėje pristatomas ir kaip „vienišas karalius“, kurio vardas esąs „ezoterinė formulė“, ir kaip „Lietuvos Respublikos kūrėjas“, ir kaip pranašas.
„Šiuo leidimu siekiama pasiūlyti visuomenei galimybę iš naujo atrasti pagrindinius Milašiaus tekstus“, – rašoma sudarytojų pastabose.
Būtų puiku, jei šis leidimas paskatintų ir lietuvius vėl atrasti Oskarą Milašių – Meistrą, pastaruoju metu Pameistrio Česlovo Milošo kiek užgožtą.
Atrasti kaip metafizinį vilties poetą, Vakarų saulėlydžio amžiuje tikėjusį Vakarų civilizacijos ateitimi ir poezijos – „švento Žodžio meno“ – galia šią civilizaciją atgaivinti.
Kaip reikėtų panašaus lietuviško Milašiaus „Raštų“ leidimo – kad ir šių prancūziškų „Raštų“ perleidimo. Kaip reikėtų ir naujos lietuviškos Milašiui skirtos monografijos.
1979-aisiais „Pastogėje“, kultūriniame pogrindžio leidinyje, Algirdas Patackas paskelbė straipsnį „Oskaras Milašius. Trys gyvenimai“, prie jo pridėjo ir pluoštelį į lietuvių kalbą išverstų Milašiaus tekstų.
Tame pluoštelyje buvo ir trumpas 1906-aisiais parašytas kūrinėlis „Labai paprasta pono Triks-Trikso, juokdario, gyvenimo istorija“.
Jis Algirdui Patackui pasirodė svarbus – kaip ir nepavykusios Milašiaus savižudybės tema. Šio Milašiaus kūrinėlio eilutes Patackas cituoja ir straipsnyje:
„Reikia gyventi! Praeivi, per arti žengiąs upės pakrante! Reikia gyventi! Nevalia žudyti mūsų viduje gyvenančio juokdario…“
Beje, “Oskarą Milašių – Meistrą, pastaruoju metu Pameistrio Česlovo Milošo kiek užgožtą” turime ne be Lietuvos valdžių (kultūros ministrų, Vilniaus merų) asmenškai ar partiškai reikštos ir postuose esant vykdytos prolenkiškos politikos pastangų. Antai, regis, ministras Gelūnas už Vilniaus milošinimą, užuot Lietuvą kartu su Vilniumi milašinus, gavo net aukštą Lenkijos valstybinį apdovanojimą. Ir Kuolys apie tą lietuvybei nusipelniusio jos šviesuolio Oskaro Milšiaus “užgožimą” parašė tik tarsi kiek atsikvošėjęs nuo tos 30 metų Lietuvoje valdžių ir partijų vykdomos neišmanios lenkiškos politikos, panašu, einančios iš smetoninio palikimo “Kaune”…
Prie to kas pasakyta šiuo atveju dar dera pridėti, kad aukštus Lenkijos valstybės apdovanojimus yra gavę ir kiti valstybės asmenys. Tai lenkišką Lietuvos istoriją propaguojantis istorikas A.Bumblauskas, Lenkijos valstybės TV programas lenkų kalba už valstybės lėšas transliuoti ėmęs bei vieną senosios architektūros Pranciškonų bažnyčią su vienuolynu nuosavybėn perdavęs Premjeras S.Skvernelis, taip pat Seimo pirmininkas Pranckietis, kurio vadovaujama Seimo institucija dėjosi prie Lenkijos valstybės šlovinamos Liublino unijos bei Gegužės 3-osios konstitucijos jubiliejų minėjimų. Minėtų Lietuvos valstybės institucinių asmenų Lenkijos valstybiniai apdovanojimai bylotų, kad tokiais institucijų veiksmais gali būti pasitarnauta Lietuvos valstybei priešiškai Lenkijos vykdomai repolonizacijos politikai, jos strategijai. Be to, tų datų lygus valstybiškas su Lenkija minėjimas žemina suverenios Lietuvos valstybės savigarbą pagal Vasario 16-osios aktą, kuriuo Lietuvos valstybė yra atskirta nuo valstybinių ryšių su Lenkija ir paskelbiama suverenia valstybe. Taigi to “žečpolitėjimo” strateginių veiksmų, to lietuvybės “užgožimo” Lietuvos valdžių ir partijų politikoje matosi apsčiai.
Sunku suprast mūsų rinkėjus ir kas jų galvose, kai jie į valdžią renka rusifikatorius ir polonizatorius – konservatorių ir kolchoznikų partijas, ir jų palydoves. LDDP funkcionieriai, kolchozų latifundininkai, su savo garsiuoju premjeru priešakyje, žiauriai polonizavo Lietuvą. Kaip tokie gali patikt lietuvių rinkėjams – neišgėręs nesuprasi.
Susidaro įspūdis, kad Skvernelio ir Tomaševskio partijų vertybės vienodos?
“Skvernelis teigia balsavęs vertybiškai: pasirinko LLRA-KŠS kandidatą Išankstiniame Seimo rinkimų antrojo turo balsavime sudalyvavęs Saulius Skvernelis teigia rinkęsis vertybiškai ir palaikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) Riešės vienmandatėje apygardoje iškeltą kandidatą Waldemarą Urbaną. „Šį kartą mano pasirinkimas yra už, kadangi jis (W. Urban – ELTA) yra buvęs Vidaus reikalų ministerijos kancleris mūsų Vyriausybėje, tikrai šviesus žmogus. Aš tą patį sakiau ir kai buvo mero rinkimai“, – žurnalistams teigė S. Skvernelis.-delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-siulo-paviesinti-vsd-medziaga-paaiskintu-galima-karbauskio-keliama-gresme-120059626
Socialdemokratams, matyt, irgi artimos Tomaševskio partijos vertybės?
“Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių nustebino jo atstovaujamos politinės jėgos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės parama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatui ir buvusiam oponentui savivaldos rinkimuose Waldemarui Urbanui. „Esu tikra, kad dirbdamas Seime Waldemaras tinkamai atstovaus Jūsų interesams ir užtikrins, jog Riešės apygardos gyventojų balsas būtų girdimas“, – nurodo V. Blinkevičiūtė.-lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2392036/duchneviciu-nustebino-blinkeviciutes-parama-jo-buvusiam-oponentui-urbanui