Spaudos konferencija apie Estrelą ir kitas negandas gręsiančias šeimai 2014 m. (video)

Gruodžio 17 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario Algirdo Vaclovo Patacko spaudos konferencija  „Estrela ir kitos negandos; kokių naujų grėsmių šeimos institutui susilauksime 2014 m.?“  Dalyvavo lytiškumo ugdymo specialistai – VDU doc. dr. Birutė Obelenienė (Santuokos ir šeimos studijų centras), Renaldas Jančiauskas (Lietuvos tėvų forumas) ir Vytautas Raškauskas  „European Dignity Watch“ atstovas.

Konferencijos dalyviai papasakojo apie protestus prieš Europarlamento narės Editos Estrelos pasiūlytą rezoliuciją „Dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių“, kuriuos pasirašė trisdešimt įvairių visuomeninių  organizacijų.

Šios rezoliucijos projektas šokiravo tėvus ir šeimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, ir kurios tęsinio, pvz. legalizuojant incestą galima laukti netolimoje ateityje. Spaudos konferencija buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vis dažnesnes iniciatyvas „perkurti“ visuomenės sanklodą bei šeimos institutą.

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašas (atsiprašome, kad dėl techninių trikdžių nepavyko įrašyti ~2 min. trukmės transliacijos pradžios):

A.Patackas atkreipė dėmėsį, jog Lietuva, stodama į ES buvo vedama apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnio, tačiau po kurio laiko atsiradusios grėsmės vertybiniais klausimais verčia nerimauti: „Tai galima pavadinti totalitariniu liberalizmu, kai ideologija, turinti rūpintis individo laisve, tačiau tampa prievartinio pobūdžio“, – teigė A.Patackas.

Daugiausia dėmesio konferencijoje buvo skiriama Europos Parlamente svarstytai ir atmestai portugalų socialistės Editos Estrelos „Dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių“ rezoliucijai. Algirdas Patackas pabrėžė, kad Seimas šį dokumentą kritiškai įvertino keliomis valandomis anksčiau nei pats Europos Parlamentas.

Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos centro profesorė Birutė Obelenienė pabrėžė, jog Estrelos rezoliucija yra tik vienas iš daugelio bandymų į švietimo sistemą įvesti būtent tokią lytinio švietimo koncepciją. Ji pabrėžė, jog būtina atskirti lytinį švietimą ir lytiškumo ugdymą, nes tai yra visiškai skirtingi procesai. „Lytinis švietimas – sveikatos sistemos dėmesio objektas, o lytiškumo ugdymas – švietimo. Būtina priminti, jog švietimo ir sveikatos sistemų tikslai yra visiškai skirtingi, nes sveikatos sistema niekada nekėlė tikslo išugdyti doraus ir atsakingo asmens, ko siekia švietimo sistema“. Lytinis švietimas siekia išmokyti teisingai užsiimti seksualiniais santykiais. Todėl, anot mokslininkės, lytinis švietimas niekada negali būti anksčiau lytiškumo ugdymo, nes tokiu būdu dar nesubrendusiai asmenybei pateikiama jam dar nesuprantama medžiaga.

Dar daugiau, Estrelos projekte kalbama apie socialinę prezervatyvų rinkodarą, o tai reiškia, kad lytinis švietimas tampa rinkodaros įrankiu. B.Obelenienė pabrėžė, jog yra apskaičiuota, kad socialinė rinkodara, kai komerciniai pricipai yra pasitelkiami skatinant „atsakingą požiūrį į lytinius santykius“, kontracepcijos vartojimą išaugina net 9 kartus. Kitaip tariant, lytinis švietimas neapsaugo nuo lytinių santykių ankstyvame amžiuje: „Belgijoje yra įteisintas laisvas ekstrinės kontracepcijos dalijimas, tačiau ji pasižymi didžiausiu abortų skaičiumi. Švedija anksčiausiai Europoje įvedė lytinį švietimą, tačiau šiandien joje didžiausias procentas paauglių užsiima aktyviais lytiniais santykiais, didžiausias kontracepcijos suvartojimas bei lytinių ligų paplitimas“, – dėmesį atkreipė mokslininkė.

Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės svarbiausius laisvos visuomenės ramsčius ginančios organizacijos „European Dignity Watch“ atstovas Vytautas Raškauskas pabrėžė, jog Estrelos rezoliucija yra tik ledkalnio viršūnė, nes panašių dokumentų Europos Parlamente per pastaruosius mėnesius buvo pasirodę ne vienas. V.Raškauskas atkreipė dėmesį, kad Estrelos raportui didelę įtaką turėjo lobistinės grupės: „E.Estrela yra pripažinusi, kad prie pranešimo parengimo prisidėjo tokios organizacijos kaip Tarptautinė gėjų ir lesbiečių asociacija, Europos humanistų federacija, taip pat Tarptautinė planuotos tėvystės federacija, pasaulyje gerai žinoma kaip viena didžiausių abortų ir kontracepcijos plėtros šalininkių“, – teigė jis.

Abortų bei lytinio švietimo klausimas yra nacionalinių valstybių kompetencijos klausimas, tačiau Estrelos rezoliucija buvo siekta paminant pamatinį ES subsidiarumo principą jį perkelti į viršnacionalinį lygmenį. „Vietoje valstybės ir paramos vaiko besilaukiančiai moteriai rezoliucijoje yra skatinami abortai, kurie vadinami žmogaus teisių rūpesčiu. Abortus siekiama skatinti pasiremiant ES paramos fondais. Sąžinės laisvė vadinama kliūtimi, ypač ja grindžiant aborto ribojimą“, – teigė „European Dignity Watch“ atstovas.

Lietuvos tėvų forumo atstovas Renaldas Jančiauskas priminė, jog panašaus pobūdžio dokumentų esama ir daugiau: „Tokių dalykų yra ir daugiau, pavyzdžiui Stambulo konvencijoje, kur moterų apsauga prisidengiamas seksualinių mažumų protegavimas. Konvencijoje skatinama „naikinti tradiciją ir papročius“ tam, kad būtų panaikinti stereotipiniai vyrų ir moterų vaidmenys“, – teigė R.Jančiauskas. Lietuvos tėvų forumas kreipėsi į penkias Lietuvos ministerijas dėl šio punkto išaiškinimo, tačiau nė viena jų nesugebėjo to padaryti. Tik Teisingumo ministerija paaiškino, jog kai dauguma valstybių pasirašys konvenciją, tada bus sprendžiama, kaip turi būti įgyveninamos jos nuostatos.

R.Jančiauskas perspėjo, kad socialinės lyties įvedimas į teisinę bazę būtų didžiulė grėsmė šeimos institutui, o tai bandačios prastumti interesų grupės vadovaujasi „mažų žingsnelių“ politika: „žingsnis po žingsnio bandoma pripratinti prie naujo žodyno“, – atsakydamas į klausimą apie mokinių dienynuose atsiradusius „Tėvas I“ ir „Tėvas II“ terminus teigė Lietuvos tėvų forumo narys.

Apibendrindamas spaudos konferenciją, Seimo narys Algirdas Patackas atkreipė dėmesį, kad naujos sąvokos išstumia senąsias, tuo pačiu iškreipdamos ir žmogaus prigimtį: „gyvename ne tam, kad reprodukuotumės, o tam, kad mylėtume“, – sakė A.Patackas.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.