Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

V. Vasiliauskas. Skambutis A. Patackui ir R. Ozolui į amžinybę

[autorius]

[papildyta]

5
Romualdas Ozolas Ir Algirda Patackas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Romualdas Ozolas Ir Algirda Patackas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

R.Ozolas-ir_A.Patackas_Alkas.lt_A.Sartanaviciaus_nuotr
Romualdas Ozolas Ir Algirda Patackas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Mano bičiulių, pažįstamų telefonų sąrašas pastaruoju metu baugiai trumpėja . Ką tik iškrito dar du. Tačiau nekyla ranka ištrinti Algirdo Patacko ir Romualdo Ozolo telefono numerių. Tarytum reikėtų ištrinti savo – ir ne tik savo – gyvenimo dalį.

Šiedu didžiavyriai į politiką atėjo iš kultūros. Į kultūrą ir sugrįžo, pernai lyg susimokę abu išleidę knygas. Tai solidžios apimties A. Patacko „Litua“ (aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos pavadinimą) ir R.  Ozolo „Nacionalizmas – tai tikrasis humanizmas“, kuklios apimties, tačiau įspūdingo turinio brošiūra, tarsi ankstesnių storų autoriaus tomų santrauka.

Abu autoriai numanė, kad tai paskutinės jų gyvenimo knygos, todėl jos skamba kaip atsisveikinimas, savotiškas testamentas.

„Litua“ puslapiuose, A. Patacko žodžiais tariant, nedera „ieškoti galutinių atsakymų – jų nėra, nes gyvenimas yra nuolatinė klausa, tikintis išgirsti amžinybės šnaresius. (…) Skiriu šią knygą Lietuvai, jos amžinybei, kad ji išliktų mūsų omėje amžina paslaptimi, kurią betgi Aukščiausiojo nedrausta spėti…“

Amžinybės šnaresiai, begalybės matmuo nuolat lydi ir R. Ozolo mintį. Atmesdamas nežinančią saiko ir ribų „vartojimo ontologiją“, filosofas taria: „Tai rimta filosofinė problema, kadangi šiuolaikinėje sąmonėje riba tebelaikoma begalybė“. Arba: „ar kas nors kada nors rimtai, iš amžinybės horizonto yra aptaręs migracijos problemą, paverstą komercine dvigubos pilietybės nesąmone?“.

Įsiminiau vieną citatą iš Jorge Luise Borgeso „Amžinybės istorijos“: Gyventi – tai eikvoti laiką: negalima nei nieko sau pasilikti, nei išsaugoti kitaip, kaip amžinybės pavidalu“ (vertimas mano). Prie Argentinos genijaus dar grįšiu.

Ką dylant gyvenimui, nenumaldomai artėjant paskutinei kelionei „į aukštąjį kalnelį“ troško išsaugoti „amžinybės pavidalu“ ir A. Patackas, ir R. Ozolas? Pasirodo, tuos pačius jiems brangiausius dalykus, nors juos pasiekė skirtingais, gal net iš priešingų pusių, tačiau atvedusių į tą patį tikslą keliais.

R. Ozolas buvo viena Vilniaus Sąjūdžio tarybos iškiliausių figūrų, o A. Patackas atstovavo Kauno Sąjūdžio tarybai, kuri neva buvo provincialesnė ir radikalesnė. Pats Algirdas apie vilniečių ir kauniečių sąjūdininkų skirtybes pasakoja su gera autoironijos doze: „Radikalumas buvo tas, kad mes visi buvome „iš gatvės“ , atsitiktiniai: vieną pasiūlė, kitą, visi buvome viešumoje nežinomi, ne garsenybės. Vilniaus Taryboje buvo žinomi žmonės, tuometis „bomondas“ – menininkai, rašytojai. Vėliau paaiškėjo, jog tarp jų buvo užverbuotų – dabar kartais „išlenda“ kas nors. Ji buvo sukurta „iš viršaus“, prižiūrint, kontroliuojant, kažkuria prasme – paveikiant. O pas mus buvo (vėliau paaiškėjo) tik vienas „stukačius“ iš dvidešimties žmonių. Mes buvome „liaudis“, o jie „elito sąjūdis“. Jie vaikščiojo į CK , iš vieno prospekto galo į kitą, derino. O mums – kas tas CK?“

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

A. Patackas buvo iš tų retų lietuvių inteligentų, kurie net okupuotoje Lietuvoje sugebėjo subręsti nuošalyje nuo oficialios sovietinės kultūros, o tai įmanoma buvo padaryti tik pogrindyje. Arba, Algirdo atveju, pastogėje, pagal to paties pavadinimo jo su bedražygiais leistą savilaidos žurnalą „Pastogė“ Neįtikėtina, bet „pastogininkai“ (kaip save mėgo vadinti Algirdas, atsiribodamas nuo komunistinių pogrindininkų), nelegaliai išleido Oskaro Milašiaus išverstų raštų tritomį su įstabios grafikės Gražinos Didelytės iliustracijomis.

Jau atkurtos nepriklausomybės laikais A. Patackas dėjo visas pastangas, kad būtų išsaugotas ir įvertintas „LKB kronikos“, kitos savilaidos, jo sovietų nužudyto draugo poeto Mindaugo Tomonio palikimas, taip pat į tėvynę sugrąžintas išeivijos katalikiškojo sparno intelektualinis ir kūrybinis kraitis. Aš visuomet liksiu A. Patackui dėkingas, kad jis mane supažindino su Lietuvių Fronto Bičiulių veikla, Vytautu Dambrava, Adolfu Damušiu, Jadvyga Damušiene, Juozu Kojeliu ir kitais Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus bendražygiais, apie kuriuos aš iki tol net nebuvau girdėte girdėjęs ir, kaip dauguma sovietų Lietuvoje, įsitikinęs, jog Amerikos lietuvių intelektualinė veikla prasideda ir baigiasi Santara–Šviesa.

Net ir nepriklausomoje Lietuvoje Algirdas išsaugojo disidento ir rezistento konspiracijos įgūdžius ir atsargumą, atstu laikėsi nuo pusiau ar visiškų melagysčių, net jeigu jos padengtos „meno“ ar „grožio“ glazūra. Ir netylėdavo, jeigu būdavo trypiamos ar kitaip niekinamos jam svarbiausias šventenybės. Aš stovėjau LTV studijoje greta A. Patacko, kai jis paleido stiklinę į žmogystą, kuris tvirtino, kad sausio 13-ąją Vilniuje prie bokšto savi šaudė į savus. Mačiau, kiek tai Algirdui kainavo – jis visas plaukte plaukė prakaitu.

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Ir visai kitoks R. Ozolo kelias – tipiškas sovietų Lietuvos inteligento, išoriškai monotoniškas, tačiau vidujai ne mažiau pavojingas, gal net klastingas, kuriame galėjai prarasti brangiausią dalyką – sielą.

R. Ozolą pirmąkart pamačiau turbūt jam nepalankiausio gyvenimo tarpu – mokslinio ateizmo paskaitoje, kurią mano universiteto kursui jam, ką tik baigusiam aspirantūrą jaunučiam dėstytojui, katedra buvo primetusi. Jis nepakeldamas akių kažką burbleno, nematydamas, kad aš, sėdėdamas pirmajame suole, skaitau Fiodoro Dostojevskio „Biesus“ („Demonus“) rusų kalba (lietuviškai anuomet dar nebuvo), tvirtinančius, kad kipšai randasi iš ateizmo (pasak vieno herojaus, norint Rusijoje sukelti maištą, pirmiausia reikia pradėti nuo ateizmo). Dėstytojas visam kursui įskaitą pasirašė be klausinėjimo.

Tik vėliau sužinojau, kad šis jaunutis dėstytojas jau yra buvęs vienas iš žurnalo „Kultūros barai“ pirmeivių ir vadovų, žurnalo, kurio visą redakciją komunistų valdžia išvaikė. Net priverstinis „mokslinis ateizmas“ nesulaužė R. Ozolo nugarkaulio, kurio prireikė „Minties“ leidykloje. Leidykloje tapęs vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, iš profesoriaus Broniaus Genzelio sudarytos ir 1974 m. išleistos  „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ išaugino visą nuostabią filosofijos istorijos paminklų seriją. Ir, žinoma, to nugarkaulio prireikė Romualdo įkurtam ir redaguotam legendiniam „Atgimimui“.

Man didžiai keista, kodėl R. Ozolas nepriklausomoje Lietuvoje netapo kultūros ministru. Gal iš pradžių kultūrai jis atrodė per didelis (pirmojoje Vyriausybėje ėjo vicepremjero pareigas), bet kultūra buvo didžioji jo meilė. Ir rūpestis. Kaip ir A. Patackui.

Abu signatarai atsainiai žvelgė į ekonominius sunkumus, materialinius nepriteklius, tačiau skambino pavojaus varpais dėl besiritančios pakalnėn kultūros. Pridurčiau, kad abiems valstybės vyrams kultūra buvo neatsiejama nuo moralės. Kaip mėgdavo sakyti Algirdas, ethnikos – etinis kosmo, ethoso kultūra, doros kultūra.

Nuostabu, kad ir A. Patackas, ir R. Ozolas geria iš tų pačių dvasinių versmių, remiasi tais pačiais vardais, pavadinimais: „Aušra“, kalba, knygnešiai, tautos istorija, Simonas Daukantas, Jonas Basanavičoius, Vincas Kudirka, Lietuvių kalbos žodynas („pilnutinis“, kaip pagarbiai sako R. Ozolas).

Tikrą himną baltiškajam pasauliui sukūrė A. Patackas: „baltai — vienintelis etnosas Europoje, kurio branduolys buvo nepaliestas tautų kraustymosi bangos ir kuris visą atmenamą laiką gyvena jam skirtoje vietoje – nes jis yra čia gimęs ir jo ryšys su landšaftu.“

Ir dar vienas bendras, nepaprastai svarbus šių Lietuvos šviesuolių bruožas – abu jie buvo žodžio meistrai, rašytojai (jaunystėje R. Ozolas rašė noveles, A. Patackas kūrė puikią lyriką ir prozą).

„Man artimesnė būtų kitokia nei „grynojo proto“ filosofija – tokia, kurioje esama dvejonės, egzistencinės kančios , poezijos ūko“, – prisipažino Algirdas. Todėl jis visuomet žavėjosi vėlyvuoju Stasiu Šalkauskiu ir Antanu Maceina, O. Milašiaus „Ars Magna“ ir „Slėpiniais“. Ir, be abejo, Vydūnu. Toli gražu ne akademiniais autoriais.

„Grynajai kritikai“ veikiausiai neprieinami A. Patacko ir R. Ozolo raštai. Bet sykiu jie atlaikytų bet kokią kritiką, nes yra neišsemiamo turinio. Kokiam žanrui priskirti A. Patacko „Litua“, kur čia literatūra, mitologija, literatūrologija, istorija, kalbotyra, religijotyra? Žanrų, formų, stilių, metodų, istorinių faktų ir vaizduotės polifonija. Prašyte prašosi palyginimas su jau cituotu didžiuoju J. L. Borgesu, kuris save ironiškai vadino rašytoju savamoksliu, turinčiu teisę nepaisyti literatūros ir mokslo, žanrų ir stilių ribų.

Taigi, darsyk J. L. Borgeso  „Amžinybės istorija“: „Žinoma, kad asmenybė tampa savimi tik per atmintį ir jos praradimas baigiasi idijotija. Tą patį galima pasakyti apie visatą. Be amžinybės, šito brangiausio ir trapaus veidrodžio, kuriame atsispindi tai, kas perleista per žmonių sielas, visuotinė istorija – prarastas laikas „kuriame prarasta ir mūsų asmeninė istorija, ir visa tai gyvenimą paverčia kažkokia keista chimera (…). Tvirtinti, kad amžinybės nėra, manyti, kad laikas, kuriame buvo miestai, upės, džiaugsmai ir nusivylimai, visiškai išnyksta, taip pat neteisinga, kaip ir tikėti, kad visa tai galima išsaugoti“.

Apie abi prieš išeinant mums paliktas signatarų knygas galima pasakyti A. Patacko žodžiais apie O. Milašiaus pranašystes: “…jo egzegetiniai ieškojimai (…) tėra logiškas jo kūrybos tęsinys ir pabaiga, aukštos vertės moralinis aktas ir paskutinis taškas prieš susijungiant su Amžinybe.“

– Alio, Algirdai…

– Alio, Romualdai…

…tyla.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žmogus, saugojęs V. Landsbergį
  2. V. Keršanskas. Algirdas Patackas – tikras Dievo ir Tėvynės karys
  3. V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas
  4. G. Songaila. Algirdas Patackas – nenumaldomas sąžinės balsas
  5. A. Patackas. Klonio gatvei rengiamas „baudžiančiosios psichiatrijos“ reidas?
  6. V.Valiušaitis: Ar tapsime „sau žmonėmis“?
  7. Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge
  8. A. Patackas: Esmė turi persilieti (video) (III)
  9. Signatarų namuose pristatyta knyga pašvęsta Lietuvos amžinybei (nuotraukos, video)
  10. V. Savukynas. Laimei, Algirdas Patackas
  11. A. Patackas: Teistumą Lietuvoje greitai nešiosime kaip ordiną
  12. Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis
  13. P. Stonis. Romualdas Ozolas – asmenybė, į kurią turi orientuotis jaunoji karta
  14. R. Karbauskis. Ką mums paliko du iškilūs tautos vyrai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Matas says:
    8 metai ago

    Metė stiklinę į parsidavėlį kaip vėliau paaiškėjo dėl parsidavėlio…AtA šiems VYRAMS.

    Atsakyti
    • gyventojas says:
      8 metai ago

      Metė stiklinę dėl mūsų visų, nes anas tikrai nusipelnė ir ne vienos stiklinės. Tikiuosi tas Patacko poelgis pamalonino ne tik mane, bet ir daugelį Lietuvos piliečių.

      Atsakyti
  2. Aldona says:
    8 metai ago

    Dėkoju autoriui, seniai skaičiau tokį prasmingą tekstą internete – širdis pailsėjo…

    Atsakyti
  3. Gražina says:
    8 metai ago

    Alio, Algirdai,
    Alio, Romualdai,
    Ar jau pabaigėte savo darbus, kad taip anksti išėjote?
    Belieka tikėtis, kad atsiras tokių, kurie juos pratęs….

    Atsakyti
  4. Atgalinis pranešimas: Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys A. V. Patackas (nuotraukos, video) | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

2023 01 05
Archyvui perduoti sąjūdininkų E. Maciaus ir R. Ulevičiaus vaizdo įrašai | archyvai.lt nuotr.

Archyvui perduoti sąjūdininkų E. Maciaus ir R. Ulevičiaus vaizdo įrašai

2022 12 14
Leonas Milčius | E. Mališausko nuotr.

Kovo 11 Akto signatarui Leonui Milčiui – 80 SVEIKINAME!

2022 12 11
Mirė žurnalistė, režisierė, Sąjūdžio video metraštininkė Laima Pangonytė

Mirė žurnalistė, režisierė, Sąjūdžio video metraštininkė Laima Pangonytė

2022 10 23
Albinas Kentra | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Kas „Miško brolius“ (Lietuvos partizanus) siunčia atgal į mišką?

2022 10 15
Marius Kundrotas | FB nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmas: vertybės prieš interesus

2022 10 02
Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

V. Vasiliauskas. Apie valdžiasklaidą

2022 09 24
E. Grakauskas. Pirmosios Vyriausybės santykiai su Aukščiausiąja Taryba (I)

E. Grakauskas. Pirmosios Vyriausybės santykiai su Aukščiausiąja Taryba (II)

2022 09 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Rima apie VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu
  • >Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Netinkamai sportuojant galite pakenkti sveikatai
  • Naujakurių klaidos gali brangiai kainuoti
  • Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

by daiva
2023 02 02
10
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Sausio 31 d. Seimo lankytojų centre vyko renginys „Romualdo Ozolo skaitymai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario (1990–2000), Pirmosios...

Skaityti toliau

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 16
3
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina politologą Marių Kundrotą apie jo ką tik pasirodžiusią knygą „Putinizmas: ideologinė charakteristika".

Skaityti toliau

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 05
6
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

Antilietuviškos nuotaikos „Nacionalinio transliuotojo“ uždaroje akcinėje bendrovėje mažai ką bestebina. Lietuvos piliečiai, priverstinai išlaikantys šią įmonę savo mokesčiais, jau daugelį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Rima apie VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu
  • >Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį
  • Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

Kitas straipsnis
Seime pasirašytas Lietuvos moksleivių nepriklausomos Lietuvos valstybės 25-mečio aktas

Seime pasirašytas Lietuvos moksleivių nepriklausomos Lietuvos valstybės 25-mečio aktas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai