Sąjūdžio ir politikos bendražygiui Algirdui Patackui
Didysis Penktadienis – tiktai pradžia
Kelionės nuo Žemės Golgotos,
Į ten, kur sutinka Šviesa ir Tiesa,
Svajonės, čia veltui ieškotos.
Prasmingo gyvenimo kelias sunkus,
Akmenuoti kalnai — ne kalva.
Tik motina šaukė ir ėjo sūnus,
O šaukė: „Litua“ — Lietuva.
Tas laimingas, kas eidamas švyturį mato
Ir laimėti vilties nepristinga,
Kas dirba ir kuria, širdim knygą parašo,
Būsimoms kartoms reikalingą.
Nesudėt į žodžius sielos grožio, jėgos,
Nepasverti drąsos, atkaklumo
Kovoje dėl Tėvynės, lietuvių tautos,
Dėl jos ateities, išlikimo.
Neprarasti savęs — neprarasti garbės,
Idealų šventų neišduoti,
Paaukoti gyvybę, jeigu jos tik reikės
Savo kraštui dar kartą vaduoti.
Išėjai… Ne, ne tu.
Tai tik kūnas pavargęs išėjo.
Dar gyvesnis, tvirtesnis likai Lietuvoj —
Jos amžino vardo nešėju.
2015-04-03, Raudondvaris
Įdomu, jei pakeisti ,,Idealų šventų neišduoti,” į ,,Mūsų siekių šventų neišduoti,” – turbūt geriau skambėtų ir lietuviškai būtų. Bet Milčiui netiks lietuviškai.
,,Golgotą” irgi galėjo ,,Kalvarija” įvardinti…