Sekmadienis, 11 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A.Patackas. Mes dar gyvi. Danai – jau ne (video)

Algirdas Patackas, www.bernardinai.lt
2012 06 10 15:35, Pridėtas dar vienas video ir lietuviški subtitrai, 06 12, 12:10 val.
38
A.Patackas. Mes dar gyvi. Danai – jau ne (video)
Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Algirdas Patackas | Alkas.lt nuotr.

Portale www.ekspertai.eu buvo paviešintas įrašas (žr. vaizdo įrašą rašinio gale), kaip Danijoje prievarta atimama mergaitė iš globėjų ir kažkur išvežama – berods, į vaikų namus. Taip, toje pačioje Danijoje, kurios žmonių pagalbos tikėjomės, kurią laikėme pavyzdžiu, kurios viena iš organizacijų buvo atvykusi į Lietuvą ir dėl nesuprantamų priežasčių išvyko taip ir nieko nepasakiusi. Juos pakvietusieji sakė, kad danai buvę sukrėsti prievartos vaizdų iš Klonio gatvės, bet išvyko tylėdami.

***

Dabar aišku – kodėl. Nes pas juos tas pats, kaip ir čia, Lietuvoje. Tik vienas esminis skirtumas – ten prievartos aktas vyko absoliučioje tyloje. Klykė, bandė ištrūkti tik mergaitė. Viskas vyko steriliai tobulame interjere – švaru, tvarkinga, pro langus matėsi idealiai nušienauta pievelė, jokio sąmyšio iš suaugusiųjų pusės, jokios reakcijos. Buvo sunku suprasti, kas ir kaip, nes kalbėta ir komentuota daniškai, bet nesunku buvo suvokti, kad niekas net nebandė priešintis. Jokių ašarų, jokių emocijų, pareigūnai dirbo savo darbą – be jokių ceremonijų, bet efektingai ir tiksliai, jų buvo nedaug, tik tiek, kiek reikia įveikti paauglės mergaitės pasipriešinimą. Besispardantis iš paskutiniųjų vaikas buvo įgrūstas į automobilį ir staigiai išvežtas. Dar vienas kadras, filmuotas, matyt, iš kaimyninio namo, pro langą – jokios reakcijos ne tik kieme, bet ir gatvėje, nei vieno žmogaus – tylu, ramu, sterilu. Saulei šviečiant – dieną, ne naktį, kaimynams stebint per langus.

Nežinau to įvykio aplinkybių dėl kalbos barjero. Įvykis turėjo pasekmių – rodoma, kaip jis aptarinėjamas, kalba kažkokia moteris, gal vaikų priežiūros specialistė, bet irgi be jokių bent išorinių emocijų, matosi laikraščių antraštės su tekstais ir nuotraukomis. Bet visa tai – ledo tyloje, tarsi beorėje erdvėje, vakuume. Ir visa tai Danijoje, Anderseno šalyje, mergaitės su degtukais šalyje, jo sukurtame nelygstamo jautrumo vaiko sielos rojuje. Alavinis kareivėlis, undinėlė, Kajus ir Gerta…Danai didžiuojasi savo Andersenu, kurį žino visi pasaulio vaikai, jų miestuose daug bronzinių paminklų genialiajam pasakotojui, išlaikiusiam vaikišką pasaulio vaizdinį ir gebėjusiam jį perduoti tūkstančiams pasaulio vaikų ir suaugusių.

Suaugusių ? – parašiau ir sustojau…Ir vėl vaizdas prieš akis, ką tik matytas – sterilaus gerbūvio pasaulis ir prievartos sceną stebintys, ledinėmis širdimis…

***

Danai nebegyvi. Mes – dar ne. Bet kas laukia ateityje? Ar kosminis pasaulio šaltis sustingdys ir mūsų sielas? Ar suvokiame, kad niekas mums nepadės, niekas neateis į pagalbą, jei ne mes patys. Jei ne mes patys – kol dar gyvi, kol dar širdis ne ledo gabalas…

_____________________________

Lietuviški subtitrai šiam video:

Nuo sofos, kur sėdi mergaitė, atsklinda kažkas panašaus į „Na ką, mergaite, dabar jau reikia tau eiti“. Labai sunku išgirsti žodžius dėl pašalinio (fotoaparato?) garso ir didelio atstumo.

Mergaitė ima inkšti.

Nešant mergaitę, vyras klausia du kartus iš eilės: „Ar galima ją tempti? Ar tikrai galima ją tempti? Ar viskas gerai (jei tai darysit)?“ Moteris juodu paltu suima mergaitės kojas ir ją pakelia už jų, kai vyras laiko ją pakėlęs už rankų. Policininkai stovi iš paskos ir žiūri.
Tas pats vyras vėl klausia: „kaip tu manai?“

Kamera filmuoja kartu su nešama mergaite kitą patalpą. Moteris violetiniu megztiniu apima mergaitės juosmenį, tempia, kažką sako, bet nesigirdi, ką.

Mergaitė cypdama rėkia: “Ne!!! Paleiskit mane!!! paleiskit mane!!!” Moteris juodu paltu su visa jėga stveria besispardančią mergaitę, traukia, velka ją pro duris į koridorių. Čia ji spiriasi kojomis į sienas ir jau rėkia iš fizinio skausmo. Jau lauke tas pats vyras, kuris visą laiką filmavo ir klausinėjo, gauna į galvą, nelabai matosi, kaip. Vyras klausia šalia einančio policininko: “Ar čia viskas gerai? Jis (tas, kur tempia mergaitę) man davė į galvą. Ar čia taip ir turi būti? Kažkas turi juk ką nors su tuo daryti? Ar jums tai atrodo normalu?” Policininkas murma po nosimi kažką panašaus į “Taip, čia viskas gerai”. Mergaitė grūdžiama į automobilį. Tas pats vyras komentuoja toliau jau tikrai nuoširdžiai nesuprantantis, kaip taip gali būti:”For fandens (atitikmuo: po velnių) kas čia vyksta? Hold da kæft (eina sau), kokia čia kiaulystė (netikęs, blogas darbas iš policijos ir komunos pusės). Aš negaliu nieko padaryti, Amy. Eina sau, kaip čia nesveika. Spirk tu jai, Amy, parodyk, kokia tu esi stipri.” Uždaromos automobilio durys. Pakartojamas mergaitės kišimo į automobilį vaizdas iš toli (gal būt tai kaimynų filmuota medžiaga).

Lietuviški subtitrai šiam video:

„O ne…“ sako „Vientiso Sąrašo“ (Enhedslisten) partijos ir parlamento narė, frakcijos atstovė teisės ir socialinių reikalų klausimais, Pernilė Skiper (Pernille Skipper), pirmą kartą stebėdama video, kur Nėstvedo komunos darbuotojai prievarta išneša Amy. Nors politikė aiškiai jaučia norą būti vaiko pusėje, ji nesiima įvertinti Nėstvedo komunos veiksmų, ar komuna turėjo teisę naudoti tokius prievartinius veiksmus šiuo konkrečiu atveju. „Tikrai labai nesmagu į tai žiūrėti. Bet visą laiką reikia prisiminti, kad mes nežinom, kokia yra priešistorė, ir mes nežinom, kokiu pagrindu komuna taip nusprendė. Taip pat aišku, kad būna tokių situacijų, kad nepaisant viso nemalonumo, reikia padaryti taip… bet tai tikrai labai labai nemalonu matyti paimamą vaiką prieš jos pačios norą, kas taip aiškiai matoma.“ Pernilė čia kiek apsimeta, sako žurnalistas, nes mergaitė buvo paimta netrukus po to, kai Pernilė pasisakė prieš prievartinį vaiko paėmimą.

„Vargšė mergaitė“, – sako Pernilė žiūrėdama video. Dabar politikai pateikė užklausimą ministrui, ar toks paėmimas tikrai gali tilpti įstatymų ribose. Pernille: „Kai turi būti atsižvelgiama į vaiko norus, turi būti specialistas (bisidder), kuris turi padėti vaikui, kad jis būtų išgirstas. Ypač kai vaiko nuomonė nesutampa su komunos nuomone, yra tai ypatingai svarbu, kad komuna pasirūpintų specialisto buvimu šalia vaiko. Tai elementarios vaikų teisės, kurios yra deklaruotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kurios, aš bijau, šį kartą yra pažeistos.”

Kol kas niekas Amy atveju nėra pasikeitę, ir nepaisant to, kad procesas vyksta, gali praeiti nemažai laiko, kol atvejis bus išnagrinėtas. Ankestyrelsen (Socialinių reikalų ministerijai priklausanti institucija, kuriai galima apskųsti pvz. Komunos sprendimus ir veiksmus) turi nuspręsti iš naujo, ar mergaitė negalėtų likti pas naujus savo globėjus. Dabar dokumentai taip pat yra pas ministrę, po to, kai aš nusiunčiau jai užklausimą dėl šio konkretaus atvejo. Ministrė turi nuspręsti, ar vaiko teisių Amy atveju yra paisoma, ar mums čia reikia kažką keisti. Politiškai žiūrint, ombudsmandas (institucija, kuri prižiūri ir vertina valstybinių institucijų, taip pat ir komunų darbą) taip pat stebi Amy atvejį. Visa tai atrodo labai ilgai trunkantis procesas, bet tikrai visko daug vyksta, ir aš tikiuosi, kad viskas susitvarkys reliatyviai greitai.”

(Alkas.lt dėkoja straipsnio komentarų autoriams parašiusiems ir atsiuntusiems šiuos video subtitrus).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Romo Kalantos susideginimo dieną signataras A.Patackas perspėjo Lietuvą dėl įvykių Garliavoje (video)
  2. A. Patackas. Klonio gatvei rengiamas „baudžiančiosios psichiatrijos“ reidas?
  3. D. Kedytė jėga paimta iš globėjų namų (video)
  4. Prie prezidentūros mitingas dėl prievartos Garliavoje (nuotraukos, video)
  5. Mergaitės gynėjams Garliavoje įteikta nominacija „Už pilietiškumą“ (audio, video)
  6. Seimo narių grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ spaudos konferencija (video)
  7. Seimas spręs ar panaikinti teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę (video)
  8. Vilniuje tęsiamos protesto akcijos prieš valdžios vykdomą melą ir smurtą (nuotraukos, video)
  9. Visuomeninė komisija gegužės 17 d. smurto veiksmams Garliavoje ištirti pradėjo liudininkų apklausą (video)
  10. Judėjimas „Už teisingumą“ Tarptautinę vaikų gynimo dieną paminėjo meninėmis protesto akcijomis (nuotraukos, video)
  11. S.Stoma. Apie amoralią teisę ir pilietinį pasipriešinimą

ALKO TURINYS

Pastabos 38

  1. Kiek susiradau info daniškuose puslapiuose says:
    9 m. ago

    Tai tie globėjai įvaikius drausmindavo jėga. Vyresnioji mergaitė grįžus iš mokyklos matė, kaip globėja(i) mušė per minkštąją jaunesniąją jos sesutę už tai, kad ši… verkė. Taip ana verkdavo dar daugiau, o vyresnioji pradėjo paaugliškai ožiuotis. Pasiskundė mokykloje, kad mušimai nesiliauja – ir buvo šitaip sureaguota. Be to, paaiškėjo, kad ji pora metų vyresnė – ne 11-os, o bent jau 13-os metų. Tai, aišku, ne esmė. Kiek seku istoriją Lietuvoje – tai nepalyginami dalykai. Va Danijos atvejis tai tikrai Stokholmo sindromas, nes tos mergaitės – iš Etiopijos, mama patyrė autmobilio avariją ir nebegalėjo išlaikyti vaikų, taip jos atsidūrė Danijoje. Jos sako, kad geriau grįžti į Etiopiją, jei neleidžia gyventi su globėjais (kurie muša jas), negu gyventi vaikų namuose. Visa tai tik laisvas vertimas… Vaikų sąmonė daug sudėtingesnis dalykas, ir atitinkamos tarnybos tikrai PRIVALĖJO ELGTIS JAUTRIAU. Dėl to dabar ir vyksta ginčai ir teismai.

    Atsakyti
    • Brigita says:
      9 m. ago

      Taip, teisingas vertimas, taciau taip , jie tik buvo laikini globejai. Kaip , ka, su kuo reikejo spresti sioje situacijoje sprende to miesto Savivaldybe ( Daniskai Kommune). Beda , mano galva , sioje istorijoje tame, kad A.Patackas izvelge nemazai teisingu pastebejimu ,kaip kad “kad niekas mums nepades, niekas neateis i pagalba”, o gi todel, kad Danijoje visos institucijos vykdo viska pagal istatymus (skirtingai nei Lietuvoje), taciau is tiesu jei tie zmones, kaip kad tos mergaites irgi turi pilna teisiu jos taip pat gali reiksti savo nepasitenkinimus globejam, iteviams ir i tai bus reguota. Taciau velgi kuo si istorija tokia atrodytu artima Garliavos istorijai, o gi tuo gi kad viena puse viska nusprende (kaip ar teisingai neaisku) ir ivykde tai ka kiti kazka pasake, siuo atveju savivaldybe vykde savo sprendima ar nutarti, bet ne teismas.
      O del grazios Danijos istorijos ir pasaku, tai ji negali buti lyginama su kazkieno skubotu sprendimu vykdymu. Nes pasakos ir Anderseno istorijos yra is kito pasaulio sferu. O kad mes galime stebetis tai zinoma, bet geriau butu, kad mes nors ir izvelgiame minusu ir kitose salyse , mokytumemes ka gero jie moka daryti, o ne ziureti, kas kur nenusiseke ir ju srityse. Danija viena is saliu , kurioje korupcijos lygis yra pats zemiuasias visam pasaulyje, tai irgi turekime omenyje. Todel nors ir panasus ivykis, sunku ka smerkti,svarbu zinoti, kad ir ten ne rojus, nors zinant danus (gyvenu pati jau 8 metai), manau jie sieks teisingumo. O cia musu beda Lietuvoje, nors ir matome visi, kad taip ar kitaip neturetu buti, sunku tiketis ir siekti TEISINGUMO, nes jis kaip ir kabo ore, taciau kazkaip niekam nesiseka pagauti. Ar del savo interesu gynimo, ar del korupcijos, ar del giminiu dengimo, ar dar kokiu kitu isoriniu veiksmu, kurie nepadeda atsiriboti ir ziureti i viska objektyviai.

      Atsakyti
  2. Kiek susiradau info daniškuose puslapiuose says:
    9 m. ago

    Beje, viskas vyko kovo 8 d.

    Atsakyti
  3. Raudonieji konservatoriai says:
    9 m. ago

    Priėmimas Didžiosios Britanijos ambasadoje karalienės karūnavimo 60 mečio proga. SVEČIŲ NUOTRAUKOS: Simonko, Kubilius, Šedbaras, Pauliukaitis ir kt atstovauja Lietuvą su antromis pusėmis.

    Nuotraukos delfyje. Galite susirasti.

    Atsakyti
  4. patvorininis-bedarbis says:
    9 m. ago

    Reikės darbo danijoje pasiieškoti,o,tai nei degtinės,nei dešros…

    Atsakyti
  5. Di says:
    9 m. ago

    tai kazkas verte, kad ji buvo paimta is iteviu (del usimu) ir leista gyventi pas laikinus globejus 3 menesius, kuomet tas laikas praejo ji turejo vel vykti i vaiku namus, bet is tu laikinu globeju (is mkuriu atemimo video ir matom) mergaite ir nenorejo isvykti, o ne is iteviu kurie musdavo

    Atsakyti
  6. Kitas says:
    9 m. ago

    Žinokit, Afrikoje, Zimbabvėje irgi vienas vaikas verkė, nenorėjo eiti namo iš džiunglių. Tai vaikų teisių gynėjai užblokavo džiungles ir neleido prisiartinti tėvui, kuris atėjo nusilaužęs vytelę. Viskas buvo nufilmuota ir dabar rodoma per visos Afrikos televizijas.

    Atsakyti
  7. zemaiciu zydas says:
    9 m. ago

    cia veikia demokratija ir istatymas, ne bobu reikalas vnzo:D Nu kur visi teisuoliai teisingu teismu gynejai? Pasikomentuojam…zjbs kol jusu paciu neliecia? Palies…;)

    Atsakyti
  8. suomis says:
    9 m. ago

    “Vakarai” dar labiau atomizuoti negu mes ir jų solidarumo jausmas yra dar labiau nunykęs. Hedonistinis gyvenimo būdas atbukino jausmus. Neatsimenu, kieno mintis: – Žmonės nužudę Dievą, nori likti nenubausti. Teisingai autorius sako – beprasmiai, gyvi lavonai. Tokia ateitis ir mums numatyta. Komunistai-globalistai, kaip tik ir užsiima Lietuvos zombinimu.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 m. ago

      Sunku suprasti ‘suomį’: ką bendro turi “atomizuoti” ir “solidarumas”? Ar graikiškas ‘malonumų’ siekimas atbukina jausmus?
      Jei rašai svetimžodžiais, tai retkarčiais pažiūrėk į žodyną, kad suvoktum ką parašei 😀 😀 😀

      Atsakyti
      • suomis says:
        9 m. ago

        Klausyk asile, puikiai aš žinau ką tie žodžiai reiškia o savo pamokimus susikišk į subinę.

        Atsakyti
  9. danas says:
    9 m. ago

    “Nežinau to įvykio aplinkybių dėl kalbos barjero”- taigi, visi Patacko grauduliai yra tik spekuliacijos, bandant užtempt įvykius ant savo kurpliaus. Apgailėtina. Bet pralinksmino, kai pasakė, kad Danija jau mirusi. Aha, tikrai… Pažiūrėjo dėdulė paveiksliukus jam nesuprantama kalba parašytame tekste, pasidairė po jam nesuvokiamus filmukus ir padarė pranašišką išvadą, kad Danija jau nebegyva :)).

    Atsakyti
  10. Rytas says:
    9 m. ago

    Danija – bedvasė šalis

    Atsakyti
    • Kitas says:
      9 m. ago

      Tiesiog negražu kalbėti taip apie visą šalį. Nėra jie mūsų priešai. Žmonės kaip žmonės. Mes tikrai ne geresni.

      Atsakyti
  11. Elena says:
    9 m. ago

    Tikrai, musu tévynainiu sirdys dar ne visu kaip Ledo Karalienés, o danams turi but labai géda. Patys saké, kad pas juos tokiu dalyku nebuna…

    Atsakyti
  12. Aidas says:
    9 m. ago

    su tom vaiku teisem ir taip jau mokytojai pamoku vesti negali, o dar cia ant kiekvieno kampo eme rekti – tik nelieskit mirgaicės.
    Oi, atsirūgs visai Lietuvai tas vaikų sudievinimas, paskui patys gynėjai žiaukčios nežinodami ką daryti.

    Atsakyti
  13. Rima Palubinskiene says:
    9 m. ago

    Lietuviški subtitrai šiam video:

    Nuo sofos, kur sėdi mergaitė, atsklinda kažkas panašaus į ”Na ką, mergaite, dabar jau reikia tau eiti”. Labai sunku išgirsti žodžius dėl pašalinio (fotoaparato?) garso ir didelio atstumo.
    Mergaitė ima inkšti.
    Nešant mergaitę, vyras klausia du kartus iš eilės: ”Ar galima ją tempti? Ar tikrai galima ją tempti? Ar viskas gerai (jei tai darysit)?” Moteris juodu paltu suima mergaitės kojas ir ją pakelia už jų, kai vyras laiko ją pakėlęs už rankų. Policininkai stovi iš paskos ir žiūri.
    Tas pats vyras vėl klausia: “kaip tu manai?”
    Kamera filmuoja kartu su nešama mergaite kitą patalpą. Moteris violetiniu megztiniu apima mergaitės juosmenį, tempia, kažką sako, bet nesigirdi, ką.
    Mergaitė cypdama rėkia: “Ne!!! Paleiskit mane!!! paleiskit mane!!!” Moteris juodu paltu su visa jėga stveria besispardančią mergaitę, traukia, velka ją pro duris į koridorių. Čia ji spiriasi kojomis į sienas ir jau rėkia iš fizinio skausmo. Jau lauke tas pats vyras, kuris visą laiką filmavo ir klausinėjo, gauna į galvą, nelabai matosi, kaip. Vyras klausia šalia einančio policininko: “Ar čia viskas gerai? Jis (tas, kur tempia mergaitę) man davė į galvą. Ar čia taip ir turi būti? Kažkas turi juk ką nors su tuo daryti? Ar jums tai atrodo normalu?” Policininkas murma po nosimi kažką panašaus į “Taip, čia viskas gerai”. Mergaitė grūdžiama į automobilį. Tas pats vyras komentuoja toliau jau tikrai nuoširdžiai nesuprantantis, kaip taip gali būti:”For fandens (atitikmuo: po velnių) kas čia vyksta? Hold da kæft (eina sau), kokia čia kiaulystė (netikęs, blogas darbas iš policijos ir komunos pusės). Aš negaliu nieko padaryti, Amy. Eina sau, kaip čia nesveika. Spirk tu jai, Amy, parodyk, kokia tu esi stipri.” Uždaromos automobilio durys. Pakartojamas mergaitės kišimo į automobilį vaizdas iš toli (spėju, kad gal kaimynų video).

    Pernille Skipper komentaras:
    Antras video (galima rasti ekspertai.eu)
    “O ne…” sako Vientiso Sąrašo (Enhedslisten) partijos ir parlamento narė, frakcijos atstovė teisės ir socialinių reikalų klausimais, Pernille Skipper, pirmą kartą stebėdama video, kur Nėstvedo komunos darbuotojai prievarta išneša Amy. Nors politikė aiškiai jaučia norą būti vaiko pusėje, ji nesiima įvertinti Nėstvedo komunos veiksmų, ar komuna turėjo teisę naudoti tokius prievartinius veiksmus šiuo konkrečiu atveju. “ Tikrai labai nesmagu į tai žiūrėti. Bet visą laiką reikia prisiminti, kad mes nežinom, kokia yra priešistorė, ir mes nežinom, kokiu pagrindu komuna taip nusprendė. Taip pat aišku, kad būna tokių situacijų, kad nepaisant viso nemalonumo, reikia padaryti taip,… bet tai tikrai labai labai nemalonu matyti paimamą vaiką prieš jos pačios norą, kas taip aiškiai matoma.” Pernille čia kiek apsimeta, sako žurnalistas, nes mergaitė buvo paimta neužilgo po to, kai Pernillė pasisakė prieš prievartinį vaiko paėmimą. “Vargšė mergaitė”, sako Pernilė žiūrėdama video. Dabar politikai pateikė užklausimą ministrui, ar toks paėmimas tikrai gali tilpti įstatymų ribose. Pernille:”Kai turi būti atsižvelgiama į vaiko norus, turi būti specialistas (bisidder), kuris turi padėti vaikui, kad jis būtų išgirstas. Ypač kai vaiko nuomonė nesutampa su komunos nuomone, yra tai ypatingai svarbu, kad komuna pasirūpintų specialisto buvimu šalia vaiko. Tai elementarios vaikų teisės, kurios yra deklaruotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kurios, aš bijau, šį kartą yra pažeistos.” Kol kas niekas Amy atveju nėra pasikeitę, ir nepaisant to, kad procesas vyksta, gali praeiti nemažai laiko, kol atvejis bus išnagrinėtas. Ankestyrelsen (Socialinių reikalų ministerijai priklausanti institucija, kuriai galima apskųsti pvz. Komunos sprendimus ir veiksmus) turi nuspręsti iš naujo, ar mergaitė negalėtų likti pas naujus savo globėjus. Dabar dokumentai taip pat yra pas ministrę, po to, kai aš nusiunčiau jai užklausimą dėl šio konkretaus atvejo. Ministrė turi nuspręsti, ar vaiko teisių Amy atveju yra paisoma, ar mums čia reikia kažką keisti. Politiškai žiūrint, ombudsmandas (institucija, kuri prižiūri ir vertina valstybinių institucijų, taip pat ir komunų darbą) taip pat stebi Amy atvejį. Visa tai atrodo labai ilgai trunkantis procesas, bet tikrai visko daug vyksta, ir aš tikiuosi, kad viskas susitvarkys reliatyviai greitai.”

    Trumpai apie istoriją

    “DR žinių kanalas, reportažas, parodytas pries mergaitės paėmimą
    http://www.dr.dk/Nyheder/Indland/2012/03/01/213716.htm

    Komuna nori išvežti Amy prieš jos pačios norą
    2012 kovo 1d. 21.37 val.

    Nepaisant ekspertų ir specialist patarimų nori Nėstvedo komuna paimti vienuolikametę mergaitę iš jos laikinų globėjų šeimos.
    Vienuolikmetės mergaitės gyvenimas buvo permainingas: vaikų namai, įvaikinimas, prievartinis apgyvendinimas pas laikinus globėjai yra tai, ką jai jau teko patirti. Greitai numatomas prievartinis patalpinimas vaikų globos įstaigoje taip pat bus šiame sąraše.
    Ir nors dabar Amy beveik metus laiko – pirmą kartą gyvenime – jautėsi saugi naujoje globėjų šeimoje, ketvirtadienio rytą atvažiavo Nėstvedo komunos sarbuotojai jos paimti. Komuna nori patalpinti mergaitę į vaikams skirtą instituciją.

    Norėtų, kad Amy grįžtų
    Prieš tris metus atvyko Amy į Daniją. Ją įsivaikino bevaikė danų šeima, tačiau jau po pusantrų metų įtėviai mergaitę savo noru atidavė kitai globėjų šeimai. Praėjus keturiems mėnesiams įtėviai vėl norėjo mergaitę susigrąžinti.
    Jiems tai nepavyko. Amy buvo apgyvendinta pas Olę ir Hannę Keller. Lapkričio 14 dienos išvadose rašoma: “Komisija teigia, kad Amy grįžus gyventi pas jos įtėvius, yra didelė rizika, kad mergaitės sveikatai ir vystymuisi gali būti padaryta didžiulė žala.” (Mergaitė tvirtina, kad ji buvo mušama įtėvių šeimoje, jos mažoji sesutė tebegyvena su įtėviais – R.P.) Prieš 14 dienų komuna pranešė Amy, kad ji turi persikraustyti į vaikams skirtą instituciją. Nepaisant daugybės užklausimų, globėjams nebuvo paaiškinta tokio sprendimo motyvai, nes jie nėra suinteresuota bylos pusė.
    

    Nėstvedo komuna sako, kad perkelti Amy į vaikams skirtą instituciją yra teisingas sprendimas
    Tačiau Nėstvedo komunos psichologas yra įsigilinęs į situaciją ir pateikęs išvadas, kad mergaitei geriausia likti globėjų šeimoje. To paties pasisakė norinti ir pati mergaitė.
    Šeimos ministerijos vyriausia psichologė Lene Kamp, kuri stebėjo Amy atvejį trejus metus – nuo pat mergaitės atvykimo į Daniją, sako:
    – Tai yra skandalas ir siaubas, kad jie taip elgiasi su vaiku. Mergaitei reikia pasijusti saugiai. Tai turi kuo greičiau baigtis.
    Tačiau Nėstvedo komuna mano, kad yra priimtas teisingas sprendimas.
    -Mes manome, kad yra labia svarbios priežastys tam, kad mergaitės gyvenama vieta būtų pakeista. Tai daroma tik dėl pačios mergaitės interesų, sako Per B. Christensen, Nėstvedo komunos Vaikų ir kultūros skyriaus direktorius.”

    Toliau vyksta procesas, kur komuna apkaltinta vaiko teisių pažeidimu. Procesai Danijoje vyksta daug greičiau ir efektyviau, kiek mačiau per tuos beveik 10 metų čia būdama. Galėsiu parašyti daugiau, kai bus žinių. Danai nėra mirę, jie tik labai pasitiki savo valstybe.

    Atsakyti
  14. Elenytė says:
    9 m. ago

    Vertingą komentrą radau bernardinai.lt:

    “rimapal 2012-06-11 19:56
    Lietuviški subtitrai šiam video:

    Nuo sofos, kur sėdi mergaitė, atsklinda kažkas panašaus į ”Na ką, mergaite, dabar jau reikia tau eiti”. Labai sunku išgirsti žodžius dėl pašalinio (fotoaparato?) garso ir didelio atstumo. Mergaitė ima inkšti. Nešant mergaitę, vyras klausia du kartus iš eilės: ”Ar galima ją tempti? Ar tikrai galima ją tempti? Ar viskas gerai (jei tai darysit)?” Moteris juodu paltu suima mergaitės kojas ir ją pakelia už jų, kai vyras laiko ją pakėlęs už rankų. Policininkai stovi iš paskos ir žiūri. Tas pats vyras vėl klausia: “kaip tu manai?” Kamera filmuoja kartu su nešama mergaite kitą patalpą. Moteris violetiniu megztiniu apima mergaitės juosmenį, tempia, kažką sako, bet nesigirdi, ką. Mergaitė cypdama rėkia: “Ne!!! Paleiskit mane!!! paleiskit mane!!!” Moteris juodu paltu su visa jėga stveria besispardančią mergaitę, traukia, velka ją pro duris į koridorių. Čia ji spiriasi kojomis į sienas ir jau rėkia iš fizinio skausmo. Jau lauke tas pats vyras, kuris visą laiką filmavo ir klausinėjo, gauna į galvą, nelabai matosi, kaip. Vyras klausia šalia einančio policininko: “Ar čia viskas gerai? Jis (tas, kur tempia mergaitę) man davė į galvą. Ar čia taip ir turi būti? Kažkas turi juk ką nors su tuo daryti? Ar jums tai atrodo normalu?” Policininkas murma po nosimi kažką panašaus į “Taip, čia viskas gerai”. Mergaitė grūdžiama į automobilį. Tas pats vyras komentuoja toliau jau tikrai nuoširdžiai nesuprantantis, kaip taip gali būti:”For fandens (atitikmuo: po velnių) kas čia vyksta? Hold da kæft (eina sau), kokia čia kiaulystė (netikęs, blogas darbas iš policijos ir komunos pusės). Aš negaliu nieko padaryti, Amy. Eina sau, kaip čia nesveika. Spirk tu jai, Amy, parodyk, kokia tu esi stipri.” Uždaromos automobilio durys. Pakartojamas mergaitės kišimo į automobilį vaizdas iš toli (spėju, kad gal kaimynų video).

    Pernille Skipper komentaras: Antras video (galima rasti ekspertai.eu) “O ne…” sako Vientiso Sąrašo (Enhedslisten) partijos ir parlamento narė, frakcijos atstovė teisės ir socialinių reikalų klausimais, Pernille Skipper, pirmą kartą stebėdama video, kur Nėstvedo komunos darbuotojai prievarta išneša Amy. Nors politikė aiškiai jaučia norą būti vaiko pusėje, ji nesiima įvertinti Nėstvedo komunos veiksmų, ar komuna turėjo teisę naudoti tokius prievartinius veiksmus šiuo konkrečiu atveju. “ Tikrai labai nesmagu į tai žiūrėti. Bet visą laiką reikia prisiminti, kad mes nežinom, kokia yra priešistorė, ir mes nežinom, kokiu pagrindu komuna taip nusprendė. Taip pat aišku, kad būna tokių situacijų, kad nepaisant viso nemalonumo, reikia padaryti taip,… bet tai tikrai labai labai nemalonu matyti paimamą vaiką prieš jos pačios norą, kas taip aiškiai matoma.” Pernille čia kiek apsimeta, sako žurnalistas, nes mergaitė buvo paimta neužilgo po to, kai Pernillė pasisakė prieš prievartinį vaiko paėmimą. “Vargšė mergaitė”, sako Pernilė žiūrėdama video. Dabar politikai pateikė užklausimą ministrui, ar toks paėmimas tikrai gali tilpti įstatymų ribose. Pernille:”Kai turi būti atsižvelgiama į vaiko norus, turi būti specialistas (bisidder), kuris turi padėti vaikui, kad jis būtų išgirstas. Ypač kai vaiko nuomonė nesutampa su komunos nuomone, yra tai ypatingai svarbu, kad komuna pasirūpintų specialisto buvimu šalia vaiko. Tai elementarios vaikų teisės, kurios yra deklaruotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kurios, aš bijau, šį kartą yra pažeistos.” Kol kas niekas Amy atveju nėra pasikeitę, ir nepaisant to, kad procesas vyksta, gali praeiti nemažai laiko, kol atvejis bus išnagrinėtas. Ankestyrelsen (Socialinių reikalų ministerijai priklausanti institucija, kuriai galima apskųsti pvz. Komunos sprendimus ir veiksmus) turi nuspręsti iš naujo, ar mergaitė negalėtų likti pas naujus savo globėjus. Dabar dokumentai taip pat yra pas ministrę, po to, kai aš nusiunčiau jai užklausimą dėl šio konkretaus atvejo. Ministrė turi nuspręsti, ar vaiko teisių Amy atveju yra paisoma, ar mums čia reikia kažką keisti. Politiškai žiūrint, ombudsmandas (institucija, kuri prižiūri ir vertina valstybinių institucijų, taip pat ir komunų darbą) taip pat stebi Amy atvejį. Visa tai atrodo labai ilgai trunkantis procesas, bet tikrai visko daug vyksta, ir aš tikiuosi, kad viskas susitvarkys reliatyviai greitai.”

    Trumpai apie istoriją

    “DR žinių kanalas, reportažas, parodytas pries mergaitės paėmimą http://www.dr.dk/Nyheder/Indland/2012/03/01/213716.htm

    Komuna nori išvežti Amy prieš jos pačios norą 2012 kovo 1d. 21.37 val.

    Nepaisant ekspertų ir specialist patarimų nori Nėstvedo komuna paimti vienuolikametę mergaitę iš jos laikinų globėjų šeimos. Vienuolikmetės mergaitės gyvenimas buvo permainingas: vaikų namai, įvaikinimas, prievartinis apgyvendinimas pas laikinus globėjai yra tai, ką jai jau teko patirti. Greitai numatomas prievartinis patalpinimas vaikų globos įstaigoje taip pat bus šiame sąraše. Ir nors dabar Amy beveik metus laiko – pirmą kartą gyvenime – jautėsi saugi naujoje globėjų šeimoje, ketvirtadienio rytą atvažiavo Nėstvedo komunos sarbuotojai jos paimti. Komuna nori patalpinti mergaitę į vaikams skirtą instituciją.

    Norėtų, kad Amy grįžtų Prieš tris metus atvyko Amy į Daniją. Ją įsivaikino bevaikė danų šeima, tačiau jau po pusantrų metų įtėviai mergaitę savo noru atidavė kitai globėjų šeimai. Praėjus keturiems mėnesiams įtėviai vėl norėjo mergaitę susigrąžinti. Jiems tai nepavyko. Amy buvo apgyvendinta pas Olę ir Hannę Keller. Lapkričio 14 dienos išvadose rašoma: “Komisija teigia, kad Amy grįžus gyventi pas jos įtėvius, yra didelė rizika, kad mergaitės sveikatai ir vystymuisi gali būti padaryta didžiulė žala.” (Mergaitė tvirtina, kad ji buvo mušama įtėvių šeimoje, jos mažoji sesutė tebegyvena su įtėviais – R.P.) Prieš 14 dienų komuna pranešė Amy, kad ji turi persikraustyti į vaikams skirtą instituciją. Nepaisant daugybės užklausimų, globėjams nebuvo paaiškinta tokio sprendimo motyvai, nes jie nėra suinteresuota bylos pusė.

    Nėstvedo komuna sako, kad perkelti Amy į vaikams skirtą instituciją yra teisingas sprendimas Tačiau Nėstvedo komunos psichologas yra įsigilinęs į situaciją ir pateikęs išvadas, kad mergaitei geriausia likti globėjų šeimoje. To paties pasisakė norinti ir pati mergaitė. Šeimos ministerijos vyriausia psichologė Lene Kamp, kuri stebėjo Amy atvejį trejus metus – nuo pat mergaitės atvykimo į Daniją, sako: – Tai yra skandalas ir siaubas, kad jie taip elgiasi su vaiku. Mergaitei reikia pasijusti saugiai. Tai turi kuo greičiau baigtis. Tačiau Nėstvedo komuna mano, kad yra priimtas teisingas sprendimas. -Mes manome, kad yra labia svarbios priežastys tam, kad mergaitės gyvenama vieta būtų pakeista. Tai daroma tik dėl pačios mergaitės interesų, sako Per B. Christensen, Nėstvedo komunos Vaikų ir kultūros skyriaus direktorius.”

    Toliau vyksta procesas, kur komuna apkaltinta vaiko teisių pažeidimu. Procesai Danijoje vyksta daug greičiau ir efektyviau, kiek mačiau per tuos beveik 10 metų čia būdama. Galėsiu parašyti daugiau, kai bus žinių. Danai nėra mirę, jie tik labai pasitiki savo valstybe.”

    Atsakyti
  15. As says:
    9 m. ago

    Graziai pabaiga parasyta-taikliai.

    Atsakyti
  16. xxxxxxxx says:
    9 m. ago

    man keista, kaip vertinama kitos salies vaiko teisiu apsauga is sio video ir dar ne srities specialisto. Nors, zinoma, niekam neuzdrausta reiksti savo nuomone. bet as is savo patirtirties su danais ir svedais galiu pasakyti, jog tai, kad jie nereiskia emociju ir ju veiduose Patackui matosi abejingumas ir saltis, tai tiesiog yra mano galva sios salies bruozas, bet tai nereiskia, kad jie yra tokie. mano pavyzdziui seima susitikdavo su savo giminemis ir as nesuprasdavau pradzioje kodel jie tame paciame kambaryje sededami kalbasi, bet vienas i kita neziuri ir atrodo, kad jie kalbasi su savimi. zodziu mazai, emociju irgi, balso tonas vienodas, kazkas nesuvokiamo, bet tai tirkai nereiskia, kad jie susipyke ar kad broliai ir seserys nemyli vieni kitu. panasi situacija buvo kai dirbau su danais ir svedais. labai salti is bendravimo tono, bet ilgainiui pamatai, kad tai toks budas ir jie visai neblogi…

    Atsakyti
  17. Raudonieji konservatoriai says:
    9 m. ago

    Didžiosios Britanijos ambasadoje karūnavimo 60 mečio proga svečiai :

    http://m.delfi.lt/pramogos/article.php?id=58878289

    Atsakyti
  18. Raudonieji konservatoriai says:
    9 m. ago

    Didžiosios Britanijos ambasadoje karūnavimo 60 mečio proga svečiai : Simonko, Kubilius, Šedbaras, Pauliukaitis su antrosiomis pusėmis. Nuotraukos delfyje

    http://m.delfi.lt/pramogos/article.php?id=58878289

    Atsakyti
  19. Raudonieji konservatoriai says:
    9 m. ago

    Romos imperija ŽLUGO kai prasidėjo lėbavimai, ištvirkavimai. Tai aksioma

    Atsakyti
  20. S says:
    9 m. ago

    Ten veidai video uždengti (kas čia per kvaila mada prasidėjo?), bet man atrodo mergaitė – … negrė. Jei taip, tai sterili pievelė įgauna visai kitą prasmę. Sterilūs danai nusprendė augint negrų vaikus, bet nepatiko turbūt. 🙂

    Atsakyti
    • Laima says:
      9 m. ago

      Tau, rasistine padugne, įgauna kitą prasmę, man visi vaikai vienodi.

      Atsakyti
      • S says:
        9 m. ago

        Nieko nėra šlykščiau už tolerastines šiukšles, svetimiems tarnaujančius ir savus kandančius šunis. Jūs nieko nesukuriate, tik parazituojate ant savo protėvių paveldo ir jį naikinate. Parazitų laukia gėda ir liūdnas galas.

        Atsakyti
  21. Kažin says:
    9 m. ago

    “Atomizuoti” reikštų – suskaldyti, susmulkinti , o “solidarumas” – vienumas, bendrumas. Taigi šie žodžiai reiškia vienas kitam priešingų vyksmų reiškinius visuomenėje. Abu jie yra suprantami, yra vartojami lietuvių kalboje.
    Beje, priekaištaujate dėl svetimžodžių vartojimo, bet kažkodėl pats lietuviško žodžio vietoje svetimžodžio “atomizuoti” nepasiūlote, nors tokiu atveju labiausiai derėtų tai padaryti…

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 m. ago

      “Kažin”,
      Tai apie visuomenę lietuviškai neįmanoma? Ar čia, anot tavęs, moksliniai išsireiškimai?
      Kodėl aš turėčiau versti į lietuvių kalbą kažkokio ligonio kliedesius iš kalbų, kurių jis nemoka?
      “suomis” laaabai jau nesveikai sudirgo dėl tokio lengvo pasišaipymo 😀 😀 😀

      Atsakyti
      • suomis says:
        9 m. ago

        😀 Dar vienas diagnozuotojas per atstumą. Pats, kartais ne delfije dirbi, ar Puro raidos centre? Rašydamas ankstesnį komentarą turėjau mintyse, kaip pavyzdį Vokietijos profsąjungas, vienoje rankoje ir susvetimėjimą kitoje. Kaip sakoma: – Ką jaudina, svetimas sielvartas.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          9 m. ago

          Manęs tavo, ‘suomi’, sielvartas nejaudina, minčių apie tavo ‘Vokietijos ar Zimbabvės profsajungas’ dar nesugebu skaityti. Rašyk lietuviškai, tu lietuvių kalbos išdavike, ir tada pažiūrėsiu ką rašai.

          Atsakyti
  22. Gyventojas says:
    9 m. ago

    Man šitos istorijos eskalavimas atrodo kažkoks nesusipratimas, šitaip išpūsta vieno vaiko istorija, kai tuo tarpu krūvos vaikų, vaikų namuose niekam nerūpi.
    Esmė kad šioje istorijoje figūruoja dideli pinigai, aiškus violetiniųjų finansavimas. Beje, ar manote, kad Kedys buvo švarus herojus? Dabar jau toks patapo, bet buvo mafijukas, ir galbūt net susijęs su narkotikų prekyba. O kas nagrinėjo jo bylas? O gi tas pats Kedžio nušautasis teisėjas.

    Bet dabar bet ką apkaltink pedofilija ir jis taps tautos priešu ir niekam nebeįdomu buvo taip ar nebuvo.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 m. ago

      ‘Gyventojau’,
      Ar matei kaip Kedys nušovė teisėją? Aš nemačiau.
      Bet mačiau, kaip ‘teisėtvarka’ nenorėjo tirti Kedžio skundo dėl prievartaujamos dukters. Turėjo atmesti skundus ir apkaltinti patį Kedį šmeižtu arba tirti. Ko delsė pusę metų? Pasekmėje daug žmogžudysčių ir labai abejotinų ‘mirčių’. Dabar ‘teisėtvarka’ bijo viešumos, nes netiesiogiai yra atsakingi už žmogžudystes – išsisukinėja. Tie ‘teisėtvarkininkai’ turi valgyti mokesčių mokėtojų duoną už darbą, o ne už nusikalstamą veiklą. To betrūko – šerti nusikaltėlius.

      Atsakyti
      • Gyventojas says:
        9 m. ago

        Ar neatrodo keista, kad tėvas nesugebėjo apsaugoti dukters, nuo to tariamo prievartavimo (kurio irgi nematėme, kaip nematėme, kad Kedys kažką nušovė).
        Ar teisėsauga turi pulti tirti skundą, jei paskelbčiau, kad Jūs kažką prievartaujate?

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          9 m. ago

          Taip, teisėsauga PRIVALO tirti. Skelbkite, kad aš kažką ‘prievartauju’ ir įsitikinsite, kad užvedėte teisėsaugą – aš turėsiu daug vargo įrodyti, kad nepadariau nusikalstamos veikos. Po to sektų mano atsakomieji veiksmai.
          Kad Kedys prasidėjo su Stankūnaite, tai jam garbės nedaro, pasekmėje užmokėjo savo mirtimi už šią klaidą. O dukters, kai gyveno pas ‘motiną’, prievartavimo Kedys negalėjo apsaugoti. Mažamečių prievartavimą sunku įrodyti, mergaitė buvo kelis kartus tirta ir remiantis jos pasakojimais, kurių tokio amžiaus negalėtų žinoti, buvo surinkta pakankamai duomenų, kad sudomintų ‘teisėsaugą’.
          Kodėl teisėsauga nedirbo?????

          Atsakyti
  23. ap, Vilnius says:
    9 m. ago

    Tik keista, kad tai bene vienintelė (be prof. VL) vieša reakcija, intelektualų fronte – tyla. lyg šis “kolegų” viešas laiškas atitiktų jų pozicijas…

    Atsakyti
    • ap, Vilnius says:
      9 m. ago

      23:11 komentaras skirtas Brazaičio temai, atsiprašau

      Atsakyti
  24. povilas says:
    9 m. ago

    Manau, kad sveiko proto žmonės suvokia, kad prievarta kartais naudojama, kai reikia apginti demokratiją, tvarką ar vaiką. Nereikia viduramžiškai Patackui verkšlenti ir remtis Danijos pavyzdžiu. Teismo sprendimo vykdymas (teisingumo atsatymas) įvyko civilizuotai panaudojant prievartą Lietuvoje, pirmą kartą apginant vaiko teises ir patį vaiką. Nereikia būti šventesniais už popiežių.
    Amerikiečių bombonešiai bombarduodami pastatus ir žmones sustabdė karą “žiauriai” – Jugoslavijoje, bet sustabė, užkertant kelią dar didesnėms nelaimėms. O čia pristabdyta bet nesustabdyta Venckienės agresija. Bet ir ji nurims, ar kels toliau beprasmes bangas, “durnins” nepatyrusius ir patyrusius politikus, norinčius išgarsėti prieš rinkimus. Lietuviams ir Patackui patarčiau SAIKINGUMO ir NUOSAIKUMO.

    Atsakyti
  25. Vaidilute says:
    9 m. ago

    Gydykis, kol ne velu, Povilai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Venckus. Mano pusseserė tapo valstybės paslaptimi

K. Venckus. Mano pusseserė tapo valstybės paslaptimi

2021 03 15
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

2021 01 10
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

A. Antanaitis. Ar tikrai kalbos norminimu rūpinasi tik lietuviai?

2020 12 01
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Nereikia bijoti homoseksualų. Nereikia jiems ir pataikauti

2020 10 04
Alkas.lt koliažas

R. Cibas. Vienybė

2020 09 21
Smurtas | Alkas.lt koliažas

N. Venckienė. Lietuvos valdžios dėmesys Baltarusijai – ne atjauta, bet veidmainystė

2020 08 19
Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d. | youtube.com stop kadras

N. Venckienė. Dievas turi savo planą

2020 08 18
Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

N. Venckienė. Neatsakyta iki šiol

2020 07 03
Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tautininkai priminę Kauno pedofilijos bylos pamokas ragina telktis į tautinio-pilietinio pasipriešinimo frontą

2020 06 29
Tiesos | Alkas.lt, M.Kavaliausko nuotr.

N. Venckienė. Prezidentūra, L. Slušnys ir Garliava

2020 06 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą
Lietuvoje

Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą

2021 04 11
Kaune steigiama scenos meno mokykla
Lietuvoje

Kaune steigiama scenos meno mokykla

2021 04 11
Palangoje atidaroma pirmoji P. Repšio paroda „Pasikalbėjimai su savimi“
Kultūra

Palangoje atidaroma pirmoji P. Repšio paroda „Pasikalbėjimai su savimi“

2021 04 11
L. Raudonikis. Ar dar kam rūpi, jei vieną pavasarį į Lietuvą nebegrįš baltieji gandrai?
Gamta ir ekologija

Teikiama parama saugantiems turtingas gamtine įvairove pievas

2021 04 11
G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotraukos)
Etninė kultūra

Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)

2021 04 11
VMI nuotr.
Lietuvoje

Pajamas reikia deklaruoti ir už NT nuomą

2021 04 10
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Derliaus saugumu reikėtų pasirūpinti pavasarį

2021 04 10
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Gamta ir žmogus

Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jie veikia Laisvės vardu :) apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
  • Atsiprašau, apie Z. Kalesinskas. Vilkijos A. ir J. Juškų muziejus taps dar labiau prieinamas visuomenei
  • Kai Laisvės vardu veikiantys ją atima apie Z. Kalesinskas. Vilkijos A. ir J. Juškų muziejus taps dar labiau prieinamas visuomenei
  • iš VU apie Vilniaus universitetas Kylančios Europos ir Centrinės Azijos universitetų reitinge – tarp geriausiųjų sąraše

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • L. Milčius. Pavasario taku
  • Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą
  • Kaune steigiama scenos meno mokykla
  • Palangoje atidaroma pirmoji P. Repšio paroda „Pasikalbėjimai su savimi“

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 874; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 591; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 386; komentarų: 4
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 349; komentarų: 8
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 342; komentarų: 4
  • D. Kepenis: Neapgalvoti Vyriausybės sprendimai žlugdo Lietuvos sveikatos sistemą (video) peržiūrėta: 317; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Venckus. Mano pusseserė tapo valstybės paslaptimi

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 15
2
K. Venckus. Mano pusseserė tapo valstybės paslaptimi

Praeitą savaitę buvusi „komjaunimo tiesa“, o dabar gražiai pavadintas „Lietuvos rytas“ išspausdino straipsnį apie „nerimstantį Venckienės sūnų“ ir jo nesuprantamą...

Skaityti toliau

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

Pasibaigus partizaniniam pasipriešinimui okupacinei valdžiai Lietuvoje tęsėsi dvasinis įvairiais būdais. Tai buvo ir pogrindžio spauda, rodanti pasipriešinimą komunistiniam auklėjimui ir...

Skaityti toliau

A. Antanaitis. Ar tikrai kalbos norminimu rūpinasi tik lietuviai?

by daiva
2020 12 01
32
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr. Pastaraisiais metais pasigirsta kalbų, kad lietuviai veltui rūpinasi savo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Jie veikia Laisvės vardu :) apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
  • Atsiprašau, apie Z. Kalesinskas. Vilkijos A. ir J. Juškų muziejus taps dar labiau prieinamas visuomenei
  • Kai Laisvės vardu veikiantys ją atima apie Z. Kalesinskas. Vilkijos A. ir J. Juškų muziejus taps dar labiau prieinamas visuomenei
  • iš VU apie Vilniaus universitetas Kylančios Europos ir Centrinės Azijos universitetų reitinge – tarp geriausiųjų sąraše
  • KK skaitytojas: apie Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje
Kitas straipsnis
Plungės miesto 220-ųjų metinių šventėje – folkloro festivalis ir juostų ant medžių pynimas

Plungės miesto 220-ųjų metinių šventėje – folkloro festivalis ir juostų ant medžių pynimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai