Rekomendacija nuimti Jono Noreikos atminimo lentą Šiauliuose diskredituoja ją paskelbusią Desovietizacijos komisiją ir kursto tautines įtampas Lietuvoje, sako Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos narys dr. Vytautas Sinica. Nacionalinio susivienijimo (NS) atstovo teigimu, pastaruoju metu priimti su istorine politika susiję sprendimai, bandymai juodinti pokario rezistencijos kovotojus ir kolektyvinės kaltės dėl Holokausto taikymas lietuvių tautai turi būti vertinami Kremliaus vykdomo hibridinio karo prieš Lietuvą kontekste.
Vadinamoji Desovietizacijos komisija, veikianti prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), praeitą savaitę paragino pašalinti atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai Šiauliuose, tačiau sutiko palikti J. Noreikos vardo gatvės pavadinimą Šukionių kaime. Komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas aiškindamas tokį sprendimą sakė, jog „ši lenta įamžina J. Noreikos-Generolo Vėtros darbą okupacinėje vokiečių struktūroje, apskrities viršininko administracijoje.“
„Jonas Noreika buvo antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis, į administraciją infiltruotas būtent siekti okupantams priešingų tikslų. Jei tokius žmones pripažįstame okupacijos dalyviais, kolaborantais, tampame istorijos klastotojais,“ – penktadienį Seime surengtos spaudos konferencijos metu sakė V. Sinica. Jo teigimu, paprasčiausias būdas sumažinti šio sprendimo žalą – LGGRTC vadovui dr. Arūnui Bubniui nepasirašyti komisijos išleistos pažymos.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio LGGRTC istoriko dr. Alfredo Rukšėno, negalima sutikti su Desovietizacijos komisijos teiginiu, esą Šiaulių apskrities administracija, kuriai vadovavo J. Noreika, buvo okupacinė struktūra. „Tai buvo nepriklausomos Lietuvos struktūra, atkurta Laikinosios vyriausybės, tik vėliau bandoma pajungti nacių,“ – aiškino istorikas. Jis taip pat pabrėžė, kad J. Noreika neorganizavo ir nedalyvavo jokiose žydų naikinimo operacijose.
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto Budniko teigimu, nėra normalu, kad nuolat tiražuojami kaltinimai J. Noreikai, kurį dėl visų sovietinių kaltinimų, įskaitant ir kaltinimą kolaboravus su naciais, yra reabilitavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. „Jei paaiškėjo nauji faktai, – o atrodo, kad tokių nėra, – jie turi būti sprendžiami teismo. Bet kol teismo sprendimas galioja, tol negali būti nė kalbos, kad jis yra kažkuo nusikaltęs. Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai“, – teigė žmogaus teises ginančios asociacijos atstovas.
Sinicos teigimu, J. Noreikos atminimo lentos atvejis – ne vienintelis pastaruoju metu su istorijos politika susijęs sprendimas, turėsiantis neigiamų pasekmių visuomenės santarvei Lietuvoje. Neseniai Šeduvoje pastatytas paminklas su įrašu, jog ten žydus išžudė „kaimynai lietuviai“.
„Paminklas Šeduvoje, muziejaus „Dingęs štetlas“ komplekse, su užrašu, jog žydus išžudė kaimynai lietuviai, yra antivalstybinė provokacija. Muziejaus atstovai išdidžiai kartoja, kad nacių ten nebuvo ir kad tokių teiginių nereikia sieti su Kremliumi. Tačiau tai kertiniai Kremliaus propagandos teiginiai. Dr. A. Bubnio tyrimai ir LGGRTC išvados kuo aiškiausiai rodo, kad Šeduvos žydų žudynėse dalyvavo ir vokiečių struktūros, o Holokaustas Lietuvoje išvis nebuvo galimas be nacistinės okupacijos“, – teigė V. Sinica.
Budniko teigimu, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip sąmoninga provokacija, siekiant sukurstyti Lietuvoje emocijas, neapgalvotas visuomenės reakcijas, o paskui tarptautinėje erdvėje parodyti lietuvius kaip antisemitinę tautą. „Šitie išpuoliai akivaizdžiai yra Kremliaus hibridinio karo dalis,“ – teigė V. Budnikas, žadantis dėl antisemitizmo kurstymo kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
„Siekiant sustabdyti tautų kiršinimo, antisemitizmo kurstymo ir Lietuvos juodinimo procesus būtina grąžinti ankstesnį, istoriškai teisingą užrašą Šeduvos „Dingusio Štetlo“ muziejuje, o jo savininkams – jeigu rūpi jų įstaigos reputacija – reikalauti atsakomybės už priimtą kiršinantį sprendimą“, – sakė Nacionalinio susivienijimo atstovas Seime.
Pagal lrs pranešimą spaudai
Ačiū, kad apie tai kalbate
Kažin
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Kam čia tuos klausimus taip apibendrintai per daug į viešumą kelti. Sinica neturi iš ko politiką daryti, ar ką. Abu atvejai yra policijos ir prokuratūros priežiūros sritys. Tegul jiems priklausantį darbą dirba. Apie tai tik informacija turi būti pateikta, kaip šioms struktūroms sekėsi užkardyti savivaldžiavimus, nubausti administracinėmis baudomis atitinkamus asmenis tiek Šeduvoje, tiek Šiauliuose.
Sakote,kad be nacių nebūtų Holokausto..? Nu taip…. O kaip su tais Kauno garažo įvykiais? Ruso nebuvo,nes bėgo -nacio nebuvoe,nes nedaėjo.. ar ne lyžtelėjimu naciams kvepia? Keliam tautiškumą į aukštumas, o kažką nutylim ar tykiai pateisinam? Žinau kapą tokio,ale,lietuvio,kuris gyrėsi kaip 12 m.žydų vaiką,kuris verkė palikt gyvą, nušovė už tvarto Liubavo kaimo apylinkėje. Ar ne tokie tam Kauno garaže darbavosi plaktukais 🔨..?
Apie garažą gali pasiskaityti Kultūros baruos š.m. 11 numery. Garažo įvykiams vadovavo gestapo (ir ČK) agentas Algis Klimaitis, viską saugant ir filmuojant vokiečiams.
Irena Tumavičiūtė. Žydų žudynės vėl perkeltos į Lietuvą
– slaptai.lt/irena-tumaviciute-zydu-zudynes-vel-perkeltos-i-lietuva/
„Prieš gerą dešimtmetį buvau pradėjusi skelbti, kaip Lietuva šmeižiama panaudojant su Lietuva nesusijusias nuotraukas ar net klastotes. Paskui numojau ranka, nes tas šmeižimas (tyčia ar netyčia) vyksta nuolat, permanentiškai. Kaip matysite iš straipsnio, nelabai kas reagavo.
Bet kai pamačiau, kiek filme „Pasaulio tautų teisuoliai” prifarširuota šiurpių su Lietuva nesusijusių vaizdų, nebegalėjau tylėti.”
Yra ir daugiau Autorės, daug laiko skyrusios ir kruopščiai ištyrusios Vokietijos ir kitų šalių archyvų medžiagą, straipsnių. Savo ataskaitose vyresnybei kažkaip nesidžiaugė vokiečiai, kad jiems jų darbe lietuviai uoliai talkintų… Ir nuotraukomis iš žudynių vietų iliustravo, „kaip viskas vyko”. Priešingai Maskvos skleidžiamoms suklastotoms nuotraukoms (kad ir kadrams, paimtiems iš jau šių laikų RU serialų, „bojevikų”), vokiečių ataskaitose buvo būtent tų pareigūnų veidai, kurie buvo į Lietuvą atsiųsti – juk juos ir apdovanojimams už nuopelnus reichui pristatydavo. Po to, kai per išbandymą Baltarusijoje lietuviai tokie neuolūs, nepatikimi pasirodė, vokiečiai nerizikuodavo, juos pasitelkdavo daugiau pagalbiniams darbams – paimti iš taško A grupę žmonių ir nuvesti į tašką B. Saugoti, kad nepabėgtų ir pan. O štai iš Maskvos priešingi „faktai” Kremliaus bendraminčių lūpomis ir klaviatūra čia ir pasauliui skleidžiami.
Sovietmečiui artėjant link pabaigos, žurnale „Ogoniok” buvo „publikuota publikacija” apie tai, kaip miestelyje (po karo padovanotame BY), šalia kurio gyveno mūsų giminė, „vokiečiai išžudė” miestelio gyventojus. Ir sumaitotų kūnų nuotraukų pridėta. Kadangi po karo Vilniuje apsigyveno ne viena egzekucijos metu šalia to miestelio gyvenusi šeima, jie pašiurpo tą melą perskaitę, susirinko tuo klausimu. Kadangi smulkiai žinojo, kada, kas ir kaip buvo, dalinosi prisiminimais. Be to, jie daugumą aukų asmeniškai pažinojo. O buvo taip: kai vokiečiai vis labiau artėjo, miestelį valdę sovietai susiruošė skubiai trauktis į Rusiją. Tačiau prieš išvykdami žiauriai išskerdė nuovados rūsyje kalintus žmones – „SSSR priešus” ir nufotografavo (įrodymui, jog užduotis atlikta). Kai sovietai pasitraukė, artimieji nuskubėjo atrakinti ir išvaduoti kalinius. Atrakinę duris, pamatė kraujo ežerą ir siaubingai sudarkytus kūnus. Bandydami atpažinti, rasti savo artimuosius, jie buvo priversti iki kulkšnių po jų kraują braidyti… Vokiečiai įžengė į miestelį, jau palaidojus kankinius. Tačiau jau ir tada RU spauda rašė apie tai, kaip baisiai „vokiečiai susidorojo su nekaltais tarybiniais žmonėmis”.
Taip vadinamo “Lietūkio garažo” byla – melas nuo pirmo žodžio. Tuo metu jokio Lietūkio jau nebuvo, tai buvo NKVD(!!!) garažai, kur, sprukdami nuo teisėto atpildo ir tikėdamiesi evakuotis su besitraukiančia rusų armija, subėgo kruvini iki ausų kalėjimo prižiūrėtojai ir NKVD darbuotojai žiauriai kankinę kalinius. Gavo ko nusipelnė, o dabar ašarotomis akimis meluojama.
Šitai turi pasakyti teisėsauga, bet va jau 30 metų kaip esame laisvi ir teisingumo link dėl Lietūkio ir pan. anė krust. Tai ką valdžios partijos, Prezidentai, kurių atsakomybėje yra teisingumo vykdymas, veikia, jeigu sovietinių melų demaskavimas šalyje jiems nerūpi.
Čekistai – taip, bet žudynes organizavo vokiečiai. Ir ne šiaip sau kariškiai. Ir net ne esesininkai, o specialiai tam paskirta naikinimo kariuomenė. Tiek naciai, tiek sovietai turėjo bendrą tikslą – atsakomybę suversti vietinėms tautoms.
Ir tie ir tie nebuvo šventi. Suverst kaltę Lietuviams tai tik naudos ieškojimas. Faktai pateikiami tik į vieną pusę. Toks buvo laikmetis , žmonės buvo paveikti psichologiškai. O įsakymų nevykdimas sušaudymas ar tremtis.
Kas tie ,,tie” – dviejų galvažudžių pamainomis okupuojama ir žudoma tauta ?
sukurstyti jį – tai pateisins didžiavyriškus jo žygius prieš „antisemitus” „fašistinėse” Baltijos valstybėse ir „ukropijoje”. Todėl taip ir atsidavusiai stengiasi ištikimi jo agentai tose šalyse.
Tai išeitų, kad Sinca su savo spaudos konferencija – klausimo eskalavimu – gali būti Kremliaus ar tik apskritai ne lietuvių naudai “padirbėjęs”?… Tai ar dėl “žioplumo”, ar kaip?…
Tai išeitų, kad žiūri į knygą, o matai špygą ?
Tai išeitų, kad Kažinas gali būti gudrašiknis (rus. chitrožopas), kuris nuolat stengiasi apversti logiką ir atsakomybes aukštyn kojomis: kaltinti tuos, kurie ką nors daro Lietuvos naudai, priešų nenaudai.
Nenoriu tuo tikėti, bet ir man kartais toks įspūdis susidaro… Juk Sinica vienas iš nedaugelio Seimo narių, kuriems dar rūpi lietuvių kalbos valstybinio statuso stiprinimas, lietuvių kultūros gynimas,Lietuvos istorijos neiškraipymas pagal kitų interesus.
Gerai apsimeta, kad taip jums atrodo. Jis veikiau tik “lenkiškai” prisišlieja prie tų klausimų, o ne konkrečiai imasi juos spręsti.
Gerai apsimeta, kad taip jums atrodo. Jis veikiau tik “lenkiškai” prisišlieja prie tų klausimų, o ne konkrečiai imasi juos spręsti.
,,Pasak … LGGRTC istoriko dr. Alfredo Rukšėno, negalima sutikti su Desovietizacijos komisijos teiginiu, esą Šiaulių apskrities administracija, kuriai vadovavo J. Noreika, buvo okupacinė struktūra. „Tai buvo nepriklausomos Lietuvos struktūra, atkurta Laikinosios vyriausybės, tik vėliau bandoma pajungti nacių,“ – aiškino istorikas.’
Beveik visa Europa buvo okupuota nacių. Daugelyje šalių civilinė administracija veikė kaip veikus. Ar po karo kas nors kaltino kolaboravimu civilinę Olandijos, Belgijos ar Danijos valdžią ? Vokiečiai užimtoje Rusijos dalyje nenaikino net kolūkių. Ar dėl to ir kolūkių vadovus reikia laikyti kolaborantais ? Žinoma, bolševikų valdžia nepatikimais laikė visus, buvusius okupuotoje teritorijoje. Tai suprantama, kad Lietuvoje visi išsprūdę iš bolševikų valdžios turi būti apkaltinti viskuo, kuo tik įmanoma. Ir patogiausia juos apkaltinti bendradarbiavimu su naciais ir prisidėjus prie žydų naikinimo. Patogu, nes Vakaruos tai reiškia besąlygišką pasmerkimą, o Lietuvoj dirba jų palikti rezervistai.
Pirmiausiai dera pasakyti, kad naciai 1941 m. birželį Lietuvos teritoriją užėmė jau ne kaip Sovietų sąjungos dalį, kadangi Tautos 1941 m. Birželio sukilimas to mėnesio 23 d. paskelbė de jure atkūrę Lietuvos Nepriklausomybę ir atkurtos valstybės valdymui de facto sudarė ir paskelbė Laikinąją vyriausybę. Kadangi Tautos sukilimas buvo Lietuvos suvereno teisės subjektas, tai tokiu atveju, akivaizdu, kad 1940 m. Lietuvos seimo ir Sovietų sąjungos aktai, kuriais Lietuva buvo karine jėga inkorporuota į Sovietų sąjungos sudėtį, neteko juridinės galios. Tokiu atveju Lietuvą naciai okupavo ne kaip Sovietų sąjungos dalį, o kaip atkurtą suverenią Lietuvos valstybę, t.y. kaip kitas tuo metu suverenias kaimynines valstybes. Tai rodo ir tas faktas, kad Šiaulių apskrities administracija buvo ne okupacinė, bet Lietuvos suvereno teisės subjekto atitinkamais veiksmais atkurtos Lietuvos valstybės institucija. Taigi nuo 1941 m. birželio 23 d. Lietuva teisėtai funkcionavo kaip nacių okupuota valstybė, o ne kaip užgrobta Sovietų sąjungos teritorijos dalis. Tokiu atveju vadovavimas savo šalies institucijai nacių okupacijos sąlygomis savaime nėra joks kolaboravimas, veikiau atvirkščiai – aukojimasis dėl valstybės išlaikymo de facto nors ir esant okupuotai.
Bet kuriam geranoriškam žmogui tai akivaizdu.
Kažinas nuolat bando įtikinti, kad „1940 m. Lietuvos seimo (Kažinas taip vadina, nors to kolaborantų organo net negalima vadinti Lietuvos seimu, nes viskas, ką okupantai Lietuvoje darė nuo 1940-06-15 yra nelegalu ir neturi teisinės galios) ir Sovietų sąjungos aktai, kuriais Lietuva buvo karine jėga inkorporuota į Sovietų sąjungos sudėtį“ kažkuriuo metu esą turėjo teisinę galią, o tik po birželio 23 d. neteko teisinės galios. Bet iš tikrųjų, tie okupantų veiksmai ir organai niekada neturėjo teisinės galios ir Lietuva teisiškai niekada nebuvo SSRS teritorijos dalis.
laida (Ne)emigrantai.
Ponia Vanagaitė emigravo į Ispaniją, nes… Lietuvoje ją „ragana laiko”. Bet ar ponia ne pati atskleidė, kas esanti? Juk reikėjo tik mažmožio (pavadinti knygą „Maniškiai”), ir niekas nežinotų, kas ponia beesanti?.. – Juk ne bet kas turi galių vieno ar kelių savo giminaičių „žygdarbius” paversti VISOS tautos veika? Tam ne kokių eilinių moterėlių gabumų reikia…
14 d. laidos (Ne)emigranta įrašas atsidurs čia:
– lrt.lt/tema/ne-emigrantai