Lapkričio 4 d. Vilniaus arkikatedroje pradėjus tirti iki šiol netyrinėtą ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios, archeologai aptiko didelių akmenų sankaupą. Tačiau pirmieji duomenys nepatvirtino prielaidos, kad šioje vietoje galėjo būti paslėpti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai.
Lietuvos istorijos instituto suburtos mokslininkų grupės atlikti tyrimai dar tik prasidėjo, todėl tyrėjai ragina neskubėti su galutinėmis išvadomis.
Ką archeologai aptiko už Katedros sienos?
Lapkričio 4 d. tyrėjai išgręžė nedidelę angą į anksčiau nustatytą ertmę Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Pirmiausia buvo paimti mikrobiologiniai mėginiai, o vėliau į ertmę įvesta trimatė (3D) vaizdo fiksavimo įranga.
Lietuvos istorijos instituto archeologas Saulius Sarcevičius žurnalistams pranešė, kad pirmieji vaizdai atskleidė akmenų sankaupą, tačiau kol kas nematyti nieko, kas leistų patvirtinti visuomenėje daug dėmesio sulaukusią Vytauto Didžiojo palaikų paieškų versiją.
Archeologas Rytis Jonaitis patikslino, kad ertmėje matyti dideli rieduliai, tačiau nėra pastebėta nei kaulų, nei sarkofago, kuris rodytų čia buvus perlaidojimą.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai tik pirminiai, dar neapdoroti tyrimų duomenys. Kol kas nežinoma, ar po akmenimis gali būti kitų objektų. Tam būtina nuodugniai išnagrinėti surinktą vaizdinę medžiagą.
Tikrinama Sauliaus Poderio iškelta versija
Tiriama vieta sulaukė ypatingo dėmesio dėl prielaidos, kad joje tarpukariu galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai.
Lietuvos istorijos instituto teigimu, tokią galimybę anksčiau buvo iškėlęs archeologas dr. Vytautas Urbanavičius, o vėliau viešai ją plėtojo restauratorius ir istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis.
Pats S. Poderis teiginį apie tai, kad jis plėtojo anksčiau V. Urbanavičiaus iškeltą hipotezę pavadino melagingu teiginiu ir visuomeniniame tinkle Facebook.com išreiškė viltį, kad Istorijos institutas jį atsiims ir neklaidins visuomenės:
Bet mane nustebino Istorijos instituto oficiali informacija – neva šios vietos hipotezės autorius esu ne aš, o a. a. dr. Vytautas Urbanavičius!!! Aš tik kartoju jo „viešai iškeltą hipotezę“ apie Vytauto Didžiojo palaikų buvimą būtent „šioje ertmėje, kuri nepasitvirtino“. Viliuosi, kad Istorijos institutas atsiims savo žodžius, atsiprašys, panaikins melagingus teiginius sklaidoje ir gyvensime gražiai toliau. Lauksiu.
Kaip gegužės 14 d. rašė „Alkas.lt“, S. Poderis nurodė konkrečią vietą Katedros požemiuose – užmūrytą buvusio įėjimo erdvę prie Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus.
Jo prielaida susijusi su 1931 m. Vilniaus katedros požemių tyrimais ir galimybe, kad tuomet aptikti Vytauto Didžiojo palaikai vėliau buvo perkelti į kitą vietą.
Dabartiniai tyrimai suteikia galimybę šią versiją tikrinti šiuolaikiniais moksliniais būdais.
Tačiau pirmieji rezultatai jos nepatvirtino. Kita vertus, vien tai, kad kol kas nepastebėta palaikų, dar nesuteikia pagrindo spręsti apie visas aplinkybes, susijusias su Vytauto Didžiojo palaidojimo vietos istorija.
Katedros mūras tiriamas itin atsargiai
Mokslininkai pabrėžia, kad Vilniaus arkikatedra yra išskirtinės istorinės vertės statinys, todėl kiekvienas įsikišimas į jo konstrukcijas turi būti kruopščiai pagrįstas.
Rengiantis tyrimui buvo nagrinėjami istoriniai šaltiniai, pastato trimatis modelis ir georadaro duomenys. Remiantis jais parinkta tyrimo kryptis, leidžianti pasiekti ertmę kuo mažiau pažeidžiant autentišką mūrą.
Darbai atliekami iš lauko pusės, kad nebūtų pažeistas tarpukariu mauzoliejuje įrengtas apsauginis hidroizoliacijos sluoksnis.
Apie pasirengimą šiems tyrimams „Alkas.lt“ jau rašė birželio mėnesį, kai buvo aptariami būsimos mokslinių tyrimų programos uždaviniai ir paveldosaugos reikalavimai.
Baigus dabartinį ertmės tyrimo etapą, išgręžta anga bus užsandarinta, o surinkti duomenys perduoti tolesnei analizei.

Tyrimai atskleis daugiau Katedros paslapčių
Lietuvos istorijos institutas skelbia, kad ankstesnių tyrimų duomenimis, Vilniaus arkikatedros sienose ir rūsiuose nustatyta apie 20 galimų ertmių bei anksčiau netirtų ar nedokumentuotų vietų.
Dar spalį „Alkas.lt“ pranešė apie naujai nustatytas netyrinėtas Katedros vietas, kurias padėjo išskirti istorinių brėžinių ir trimačio pastato modelio palyginimas.
Dabartinis tyrimas yra tik pirmasis platesnės mokslinės programos etapas. Jos tikslas – geriau pažinti Katedros statybos raidą, jos požemių sandarą ir iki šiol neatskleistas istorines aplinkybes.
Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas pabrėžia būtinybę nuo pavienių paieškų ir atskirų versijų pereiti prie nuoseklių, ilgalaikių mokslinių tyrimų.
Galutinių išvadų dar teks palaukti
Tyrimuose dalyvaujanti Vilniaus universiteto profesorė Eglė Lastauskienė pranešė, kad mikrobiologinių mėginių paėmimas pavyko sėkmingai.
Šie tyrimai padės nustatyti, kokie mikroorganizmai gyvena ilgą laiką uždaroje Katedros ertmėje. Pirmųjų mikrobiologinių tyrimų rezultatų tikimasi maždaug po mėnesio.
Lietuvos istorijos institutas įspėja, kad kai kuriems tyrimams gali prireikti net kelių mėnesių. Tik išsamiai įvertinus visus duomenis bus galima pateikti patikimas išvadas.
Nors pirmieji vaizdai Vytauto Didžiojo palaikų paieškų vilčių nepatvirtino, patys tyrimai tuo nesibaigia.
Net jei paaiškėtų, kad už sienos tėra statybų metu sukrauti akmenys, ir toks rezultatas suteiktų naujų žinių apie Katedros požemių istoriją.
Svarbiausia, kad ilgai svarstytos prielaidos pagaliau pradėtos tikrinti moksliniais tyrimais, o atsakymų ieškoma remiantis ne spėjimais, bet tiesioginiais duomenimis.
Parengta pagal Lietuvos istorijos instituto, LRT ir kt. pranešimus.














Ėmus ieškoti Vytauto palaikų derėtų nors patikimą to meto šaltinį apie Vytauto laidojimo iškilmes ir vietą pacituoti tai primenant. Ar jose dalyvavo karalius Jogaila, kunigaikštienė dukra Sofija. Juk dabar žmonės težino, kad Vytauto karūną pagrobė lenkai.
Kokia buvo imperatoriaus Liuksemburgiečio reakcija į tai, kad karaliumi statytas jam artimas Vytautas staigiai ėmė ir numrė, ir pan.
Ar istorikai išsiaiškino, kam buvo naudinga karaliaus Vytauto ( coning Witaut eder Alexander van Lettowen) mirtis ( gal nužudymas?) ?
Dėl Vytauto istorijos apskritai daug neaiškumų yra. Visų pirma problemiška yra jį laikyti Kęstučio sūnumi. Yra nemažai istorijos faktų, iš kurių sptendžiant būtų tikriau jį laikyti Jaunučio sūnumi. Kaip žinia Gediminas jam buvo palikęs Lietuvos Vyriausiojo kunigaikščio (karaliaus) sostą, tačiau dėl dėjimosi su Ordinu (Mozūrais) buvo Kęstučio karine jėga nušalintas nuo Lietuvos karaliaus sosto. Pabėgo į Maskvą pas svainį, bet greitai grįžo į Lietuvą ir gavo valdyti žemes būtent prie Ūšos (Molodečno), ką patvirtintų ir Molodečno pavadinimas kaip slaviškas vertinys iš Jaunučio vardo.
Šie faktai bylotų, kad teisiškai jis save laikė Lietuvos karaliumi ir 1429 m. Lucko Europos valdovų susirinkime nutarta jį karūnuoti Lietuvos karaliumi. Bet tai buvo Lenkijos karalystės skaldymas, suprantama, kad su tuo Lenkija negalėjo sutikti. Todėl įvyko tai kas įvyko. Bet kas tai – Vytauto naivumas ar surengtas lenkiškas viduramžių politikos spektaklis tikrai istorijai prieš mirtį užtušuoti? .
Beje, tie akmenys neatrodo kaip suversti, o – lyg būtų sudėti kaip akmenų siena. Tokiu atveju tai gali būti N. Kitkausko seniau atkastos sienos dalis, kuri istoriografijoje laikoma vilko pėdos pentogramos, nukreiptos į Šiaurinę žvaigždę kaip astronominio metrodžio įrenginio (dziegoriaus), lietuvių pastatyto 7.275 m pr. Kr., pamatais.
Taigi gal derėtų imtis tirti tą įrenginį nuodgniau ir jį atkurti Katedros aikštėje, kad taip pagarsintume save ir Europą pasaulyje ne tik Vytautu.