Vilniaus arkikatedros tyrimai: ertmėje aptikti akmenys, Vytauto palaikų kol kas nematyti

Lapkričio 4 d. Vilniaus arkikatedroje pradėjus tirti iki šiol netyrinėtą ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios, archeologai aptiko didelių akmenų sankaupą. Tačiau pirmieji duomenys nepatvirtino prielaidos, kad šioje vietoje galėjo būti paslėpti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai.

Lietuvos istorijos instituto suburtos mokslininkų grupės atlikti tyrimai dar tik prasidėjo, todėl tyrėjai ragina neskubėti su galutinėmis išvadomis.

Ką archeologai aptiko už Katedros sienos?

Lapkričio 4 d. tyrėjai išgręžė nedidelę angą į anksčiau nustatytą ertmę Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Pirmiausia buvo paimti mikrobiologiniai mėginiai, o vėliau į ertmę įvesta trimatė (3D) vaizdo fiksavimo įranga.

Lietuvos istorijos instituto archeologas Saulius Sarcevičius žurnalistams pranešė, kad pirmieji vaizdai atskleidė akmenų sankaupą, tačiau kol kas nematyti nieko, kas leistų patvirtinti visuomenėje daug dėmesio sulaukusią Vytauto Didžiojo palaikų paieškų versiją.

Archeologas Rytis Jonaitis patikslino, kad ertmėje matyti dideli rieduliai, tačiau nėra pastebėta nei kaulų, nei sarkofago, kuris rodytų čia buvus perlaidojimą.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai tik pirminiai, dar neapdoroti tyrimų duomenys. Kol kas nežinoma, ar po akmenimis gali būti kitų objektų. Tam būtina nuodugniai išnagrinėti surinktą vaizdinę medžiagą.

Tikrinama Sauliaus Poderio iškelta versija

Tiriama vieta sulaukė ypatingo dėmesio dėl prielaidos, kad joje tarpukariu galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai.

Lietuvos istorijos instituto teigimu, tokią galimybę anksčiau buvo iškėlęs archeologas dr. Vytautas Urbanavičius, o vėliau viešai ją plėtojo restauratorius ir istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis.

Pats S. Poderis teiginį apie tai, kad jis plėtojo anksčiau V. Urbanavičiaus iškeltą hipotezę pavadino melagingu teiginiu ir visuomeniniame tinkle Facebook.com išreiškė viltį, kad Istorijos institutas jį atsiims ir neklaidins visuomenės: 

Bet mane nustebino Istorijos instituto oficiali informacija – neva šios vietos hipotezės autorius esu ne aš, o a. a. dr. Vytautas Urbanavičius!!! Aš tik kartoju jo „viešai iškeltą hipotezę“ apie Vytauto Didžiojo palaikų buvimą būtent „šioje ertmėje, kuri nepasitvirtino“. Viliuosi, kad Istorijos institutas atsiims savo žodžius, atsiprašys, panaikins melagingus teiginius sklaidoje ir gyvensime gražiai toliau. Lauksiu. 

Kaip gegužės 14 d. rašė „Alkas.lt“, S. Poderis nurodė konkrečią vietą Katedros požemiuose – užmūrytą buvusio įėjimo erdvę prie Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus.

Jo prielaida susijusi su 1931 m. Vilniaus katedros požemių tyrimais ir galimybe, kad tuomet aptikti Vytauto Didžiojo palaikai vėliau buvo perkelti į kitą vietą.

Dabartiniai tyrimai suteikia galimybę šią versiją tikrinti šiuolaikiniais moksliniais būdais.

Tačiau pirmieji rezultatai jos nepatvirtino. Kita vertus, vien tai, kad kol kas nepastebėta palaikų, dar nesuteikia pagrindo spręsti apie visas aplinkybes, susijusias su Vytauto Didžiojo palaidojimo vietos istorija.

Katedros mūras tiriamas itin atsargiai

Mokslininkai pabrėžia, kad Vilniaus arkikatedra yra išskirtinės istorinės vertės statinys, todėl kiekvienas įsikišimas į jo konstrukcijas turi būti kruopščiai pagrįstas.

Rengiantis tyrimui buvo nagrinėjami istoriniai šaltiniai, pastato trimatis modelis ir georadaro duomenys. Remiantis jais parinkta tyrimo kryptis, leidžianti pasiekti ertmę kuo mažiau pažeidžiant autentišką mūrą.

Darbai atliekami iš lauko pusės, kad nebūtų pažeistas tarpukariu mauzoliejuje įrengtas apsauginis hidroizoliacijos sluoksnis.

Apie pasirengimą šiems tyrimams „Alkas.lt“ jau rašė birželio mėnesį, kai buvo aptariami būsimos mokslinių tyrimų programos uždaviniai ir paveldosaugos reikalavimai.

Baigus dabartinį ertmės tyrimo etapą, išgręžta anga bus užsandarinta, o surinkti duomenys perduoti tolesnei analizei.

Tyrimai atskleis daugiau Katedros paslapčių

Lietuvos istorijos institutas skelbia, kad ankstesnių tyrimų duomenimis, Vilniaus arkikatedros sienose ir rūsiuose nustatyta apie 20 galimų ertmių bei anksčiau netirtų ar nedokumentuotų vietų.

Dar spalį „Alkas.lt“ pranešė apie naujai nustatytas netyrinėtas Katedros vietas, kurias padėjo išskirti istorinių brėžinių ir trimačio pastato modelio palyginimas.

Dabartinis tyrimas yra tik pirmasis platesnės mokslinės programos etapas. Jos tikslas – geriau pažinti Katedros statybos raidą, jos požemių sandarą ir iki šiol neatskleistas istorines aplinkybes.

Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas pabrėžia būtinybę nuo pavienių paieškų ir atskirų versijų pereiti prie nuoseklių, ilgalaikių mokslinių tyrimų.

Galutinių išvadų dar teks palaukti

Tyrimuose dalyvaujanti Vilniaus universiteto profesorė Eglė Lastauskienė pranešė, kad mikrobiologinių mėginių paėmimas pavyko sėkmingai.

Šie tyrimai padės nustatyti, kokie mikroorganizmai gyvena ilgą laiką uždaroje Katedros ertmėje. Pirmųjų mikrobiologinių tyrimų rezultatų tikimasi maždaug po mėnesio.

Lietuvos istorijos institutas įspėja, kad kai kuriems tyrimams gali prireikti net kelių mėnesių. Tik išsamiai įvertinus visus duomenis bus galima pateikti patikimas išvadas.

Nors pirmieji vaizdai Vytauto Didžiojo palaikų paieškų vilčių nepatvirtino, patys tyrimai tuo nesibaigia.

Net jei paaiškėtų, kad už sienos tėra statybų metu sukrauti akmenys, ir toks rezultatas suteiktų naujų žinių apie Katedros požemių istoriją.

Svarbiausia, kad ilgai svarstytos prielaidos pagaliau pradėtos tikrinti moksliniais tyrimais, o atsakymų ieškoma remiantis ne spėjimais, bet tiesioginiais duomenimis.

Parengta pagal Lietuvos istorijos instituto, LRT  ir kt. pranešimus.