Lauryno Gucevičiaus žmonos ir vaikų likimai pagal metrikines knygas
Visiems nors kiek besidomėjusiems žinoma, jog Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Gucevičius gimė Masiulio pavarde 1753 m. rugpjūčio 5 d. valstiečių Simono ir Kotrynos Žekonytės-Masiulienės šeimoje Migonyse (Kupiškio kraštas).
Tai, jog būsimasis genialusis architektas buvo pakrikštytas Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje nustatė jo tyrinėtojas Juozas Lebionka.
Tiek jo, tiek Edmundo Antano Rimšos straipsniuose diskutuota ir apie tai, dėl kokių priežasčių Masiuliai tapo Gucevičiais. Tai buvo siejama su Lauryno mokslais, t.y., jog su Gucevičiaus pavarde berniukui buvo lengviau įsitvirtinti visuomenėje.
Tačiau, kaip rodo nemaža dalis Abiejų Tautų Respublikos ir viso aplinkinio regiono (taip pat dabartinės Baltarusijos ir Ukrainos) bažnyčių metrikinių knygų įrašai, XVIII amžiuje buvo būdinga keisti pavardes dėl įvairių priežasčių. Pvz., vienoje parapijoje galėjo būti pakeista iki 50 procentų pavardžių, kai kurios pavardės buvo keičiamos ne po vieną kartą.
Tame pačiame Migonių kaime, kuriame gimė Laurynas, tuo laikotarpiu gyveno Jonas ir Kotryna Gucevičiai, Motiejus ir Ona Baltušytė Gucevičiai. Šaltiniuose teigiama, jog kaimynai Lauryno tėvą, siekiant jį išskirti iš kitų bendrapavardžių, vadino Gucevičiumi.
Tačiau kaip matyti iš Palėvenės bažnyčios metrikinių knygų įrašų, Masiulių Migonyse tuo metu gyveno tik kokios trys-keturios šeimos. Be to, ko gero tai galėjo būti Simono Masiulio brolių šeimynos.
Taip pat teigta, jog pavardės pasirinkimui galėjo turėti įtakos Lauryno krikšto motina Ona Baltušytė-Gucevičienė, tame pačiame Migonių kaime gyvenusio Motiejaus žmona. Pastebėta ir tai, kad vedęs antrą kartą ir krikštydamas dukterį Teresę 1769 m. Lauryno tėvas į Palėvenės bažnyčios metrikinę knygą įrašytas kaip Simonas Gucevičius.
Laurynas Gucevičius
Įdomu tai, jog bajorystės vardas 1790 m. už architektūros nuopelnus suteiktas ne tik Laurynui Gucevičiui, bet ir jo broliams bei jų vaikams.
Kaip rašoma Adomo Bonieckio herbyne (Herbarz polski), Abiejų Tautų Respublikos Seimas 1790 m. bajorystę suteikė Laurynui Gucevičiui, 1793 m. jo broliui Joakimui Gucevičiui, Lauryno Gucevičiaus sūnums Konstantinui ir Stanislovui, Andriui Gucevičiui ir jo sūnums Kasparui, Jurgiui ir Laurynui, Simonui Gucevičiui ir jo sūnums Vincentui bei Laurynui, taip pat Joakimo Gucevičiaus sūnui Konstantinui (1807 m.).
Palėvenės bažnyčios krikšto metrikinėse knygose nurodyta, jog Lauryno brolis Joakimas Gucevičius, kuris buvo Lauryno Gucevičiaus „Laurų“ palivarko ekonomas (Širvintų raj.), gimė 1771 m. rugpjūčio 20 d. jau antroje tėvo Simono santuokoje.
Brolis Kasparas Gucevičius gimė 1764 m. spalio mėnesį, brolio Simono Gucevičiaus, kuris buvo Lauryno Gucevičiaus Paširvinčių užusienio valdytojas, kaip ir Andriaus Gucevičiaus krikšto metriko neteko aptikti.
Tačiau dėl Simono 1795 m. Širvintų parapijos gyventojų surašyme nurodyta, jog jam tuo metu buvo 30 metų. Kaip minėta, Laurynas Gucevičius turėjo dvi seseris, 1757 m. rugsėjo 22 d. gimusią Elžbietą bei 1769 m. sausio 2 d. gimusią Teresę.
Pačią architekto Lauryno Gucevičiaus šeimą bei ryšius su Hornovskiais, Kostrovickiais, Chropovickiais bei Balinskiais aprašė Rūta Janonienė straipsnyje „Kostrovickiai iš Arnionių – šeima, padėjusi išsaugoti Lauryno Gucevičiaus atminimą“. Laurynas Gucevičius ir Teofilija Hermanovska susituokė Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje 1786 metais.
Vilniaus gyventojų 1795 m. surašyme taip pat yra nurodyta Lauryno Montrimo Gucevičiaus žmona Teofilija (Bogumila) Hermanovska, kariuomenės vėliavininko Antano Hermanovskio duktė, bei Gucevičių vaikai.
Tai vyriausioji dukrytė Filomena, kuriai tuo metu buvo 6 metukai, Modesta, kuriai buvo 5 metukai, bei sūnūs – trimetis Stanislovas ir vienerių metukų Konstantinas.
Tai rodo, jog Lauryno ir Teofilijos Gucevičių dukterys – Rachelė Sofija Gucevičiūtė (gim. 1787 m. sausio 21 d.), Regina Justina Gucevičiūtė (gim. 1788 m. rugsėjo 10 d.) bei sūnus Kazimieras Gucevičius (gim. 1791 m. kovo 13 d.) mirė dar kūdikystėje arba ankstyvojoje vaikystėje, kadangi šie vaikai minėtose revizinėse pasakose (1795 m. gyventojų surašyme) nėra nurodyti.
R. Janonienė minėtame straipsnyje pamini ir Lauryno Gucevičiaus dukterį Joaną, tačiau jos krikšto metriko bei jokių pėdsakų neteko aptikti. Galbūt ji minima kituose su Laurynu Gucevičiumi susijusiuose dokumentuose. Neaiškūs ir jos visi krikšto metu suteikti vardai.
Riešės dvaras
Kaip žinia, architektas Vilniaus katedrą suprojektavo būdamas 30 metų amžiaus, o mirė 1798 m. gruodžio 21 d. po sunkios ligos. Ištekėjusi už Lauryno Gucevičiaus bičiulio ir reikalų patikėtino Kazimiero Hornovskio našlė Teofilija Gucevičienė su vaikais persikėlė gyventi į Hornovskio 1791 m. įsigytą Riešės dvarą.
Riešės dvare Kazimierui ir Teofilijai (tuo metu Anykščių stalininkams) 1802 m. pavasarį gimė sūnelis Aleksandras, kuris tepagyveno tik dešimtį gyvenimo metų, mirė tame pačiame dvare 1812 m. rugpjūčio mėn., jau mirus motinai Teofilijai. Berniukas buvo palaidotas Verkių kapinėse.
Pačių Lauryno ir Teofilijos Gucevičių vyriausioji duktė Filomena 1806 metais prieš pat šv. Kūčias Riešės dvare ištekėjo už bajoro Mykolo Kaminsko (arba Kaminskio). Porai gimė ne vienas vaikas, todėl būtent iš Lauryno Gucevičiaus vyriausiosios dukters Filomenos gali būti išlikusių tiesioginių Katedros architekto palikuonių iki šių dienų.
Poros santuokoje liudytoju buvo patėvis Kazimieras Hornovskis. Po santuokos pirmaisiais metais pora liko gyventi Riešės dvare. Čia jie susilaukė pirmagimio Edvardo, o 1809 metais jau Zybergų Riešėje porai gimė duktė Emilija, o pavyzdžiui duktė Olimpija, kurios krikštatėviu tapo Kasparas Hornovskis, gimė 1821 m. jau Maišiagaloje.
Paminėtina, jog Hornovskių valdytame Riešės dvare tuo metu gyveno nemažai žmonių. Čia eidamas 90 metus 1806 m. mirė senasis Ignotas Hornovskis (palaidotas Verkių kapinėse), po metų, t.y. 1807 m. būdama 55 metų amžiaus mirė, tikėtina, Teofilijos Gucevičienės sesuo Kotryna Hermanovska (taip pat palaidota Verkių kapinėse).
Pati Lauryno Gucevičiaus ir Kazimiero Hornovskio žmona Teofilija mirė Riešės dvare 1807 m. rugsėjo 29 d. būdama 56 metų amžiaus. Jos mirties metrike tenurodyta Gucevičienės pavardė ir įrašytas trumpinys “Horn“. Teofilija buvo palaidota Verkių kapinėse.
Našliu likusiam Kazimierui Hornovskiui tuo metu rūpesčių netrūko. Jau 1807 m. spalio 29 d. Riešės dvare įvyko jo dukters Genoefos ir našlio bajoro Simono Orlovskio vestuvės. Jose be kitų svečių santuokos metrike paminėta ir Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Augusto Bekiu duktė Juzefa.
Kazimiero Hornovskio sūnus ir Lauryno Gucevičiaus krikštasūnis Kasparas susituokė 1818 m. sausio 6 d. Riešės dvare. Jo santuokos metrike įrašytas ir kilmingasis Jonas Gucevičius.
Ko gero Riešės dvarą ir visą Hornovskių giminės „ūkį“ tuo metu ant savo pečių jau laikė būtent Kasparas, nes senasis Kazimieras Hornovskis, visų Lauryno Gucevičiaus vaikų patėvis, juos ir savo vaikus užauginęs, mirė 1818 m. vasario 12 d. dar pamatęs sūnaus vestuves. Jis palaidotas Verkių – Kalvarijos kapinėse.
Abu Lauryno Gucevičiaus sūnūs – Konstantinas ir Stanislovas tarnavo kariuomenėje, turėjo karinius laipsnius kaip ir jų tėvas Laurynas (paminėtina, jog Laurynas dalyvavo 1794 m. sukilime, turėjo artilerijos pulkininko laipsnį, buvo baigęs ne tik architektūros mokslus Vilniaus universitete ir tapęs profesoriumi, bet buvo baigęs ir artilerijos mokyklą).
Abu Gucevičiaus sūnūs legitimizavo bajorystę. 1846 m. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje 1846 metais buvo pakrikštyta Konstantino Gucevičiaus ir Juzefos iš Majevskių duktė Eleonora Teofilija, tikėtina, Lauryno Gucevičiaus vaikaitė.
Kitas sūnus Stanislovas Gucevičius, kurį Rūta Janonienė įvardijusi kaip pagrindinį Lauryno Gucevičiaus palikimo paveldėtoją, buvo vedęs Kameliją Šiukštaitę.
Jo bajorystės legitimizacijos dokumentuose nurodyta, kad 1823 m. liepos 29 d. jam gimė sūnus Kazimieras Ilja Augustinas, o 1825 m. kovo 10 d. – sūnus Teofilis Eucharijus ir jų krikšto metrikai yra Telšių dekanato knygose.
Apie tai, kodėl tėvo palikimą Stanislovas Gucevičius paliko ne sūnui Teofiliui, o Kostrovickiams, plačiai aprašyta minėtame Rūtos Janonienės straipsnyje.
Paminėtina ir tai, jog 1857 metais nuo džiovos Sudervėje jau buvo miręs atsistatydinęs štabo kapitonas, 34 metų Stanislovo sūnus Kazimieras Augustinas, palikęs našlę Mariją Čartoriską.
Mirties metrike vaikai nenurodyti. Kur įvyko Kazimiero Gucevičiaus ir Marijos Čartoriskos santuoka, galima tik spėlioti. Čartoriskių giminės metrikų Lietuvos bažnyčių metrikinėse knygose nėra tekę aptikti. Lauryno Gucevičiaus vaikaitis Kazimieras buvo palaidotas Sudervės kapinaitėse.
Jo tėvas Stanislovas Gucevičius mirė 1864 m. spalio 6 d. Vilniuje, buvo palaidotas iki šių dienų nešlikusiose šv. Stepono kapinėse. Jo žmona Kamelija Šiukštaitė-Gucevičienė tuo metu jau buvo mirusi.
Jų sūnus Teofilis Gucevičius mirė netrukus, po dviejų metų, t.y. 1868 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus Karmelitų vienuolyne nuo choleros. Jis buvo palaidotas specialiose choleros aukų kapinėse. Taigi, Lauryno Gucevičiaus palikimo perleidimas Kostrovickiams, ko gero buvo geriausias variantas.
Įdomu tai, jog Vilniaus šv. Jonų bažnyčios metrikinėse knygose egzistuoja santuokos metrikas, datuotas 1822 m., kuriame nurodyta, jog kilmingasis Stanislovas Gucevičius veda bajoraitę Juzefą Strumilaitę. Šioje santuokoje liudytojais buvo Kasparas Hornovkis ir Konstantinas Novomeiskis. Ko gero, tai Gucevičių giminaitis, tik neaišku, iš kurios linijos.
Apibendrinus ir ieškant Lauryno Gucevičiaus palikuonių, visos viltys sutelktinos į Kaminskus, juk Filomena buvo vyriausioji Lauryno Gucevičiaus duktė.
Lauryno Gucevičiaus broliai Širvintų krašte
Gucevičius Simonas buvo vedęs Oną Černiacką (lenk. Czerniacka). Černiackių giminės atstovai buvo aptinkami to meto Širvintų, Trakų apylinkėse, gyveno tai vienoje, tai kitoje parapijoje.
1795 m. surašyme Simonas ir Ona Gucevičiai nurodyti su dviem vaikais – 4 metukų dukterimi Anastasija ir 1 metukų sūneliu Dionisu. Deja, mažėlis Dionisas mirė 1798 metais ir buvo palaidotas Širvintų kapinėse.
1797 m. ir 1799 m. porai gimė dar du sūnūs – Vincentas ir Laurynas Feliksas. Būtent jie ir buvo legitimizuoti bajorais. Lauryno Felikso susilaukta, jau gyvenant Akmenių kaime (lenk „Akmiance“, tikėtina, Širvintų r.).
Gyvendami šiame kaime Simonas ir Ona Gucevičiai susilaukė vaikų: Juzefos, Jurgio, Onos, Rozalijos. Sūnus Martynas jiems gimė 1808 metais jau Marijampolio užusienyje, Paberžės seniūnijoje.
Akmenių kaime būdama 86 metų amžiaus 1804 metais mirė senoji Kotryna Gucevičienė, tikėtina antroji senojo Simono Masiulio – Gucevičiaus žmona, pagal mergautinę pavardę Tamošiūnaitė arba Tomaševičiūtė.
Ko gero ji kartu su vaikais buvo atsikėlusi gyventi į Širvintų kraštą iš Migonių kaimo. Palaidota parapijos kapinėse.
Kaip matyti iš 1795 m. Vilniaus ir Širvintų revizinių pasakų, 1787 m. Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis Laurynui Gucevičiui 50-čiai metų atidavė vos už kelių kilometrų nuo Širvintų buvusį sklypą, kuriame architektas įsteigė palivarką, pavadintą Laurais.
Laurų palivarko ekonomu tapo jauniausias Lauryno brolis Joakimas, o tame pačiame krašte buvusį Paširvinčių užusienį nuomojosi kitas brolis – Simonas. Tai paminėta ne viename šaltinyje.
Simono Gucevičiaus sūnus Feliksas Maišiagalos bažnyčioje vedė Joaną Jachnavičiūtę (lenk. Jachnawicz) 1835 m. vasario 7 d. Deja, poros vaikų neišliko, nes 1840 m. Felikso mirties metrike jie neįrašyti. Kilmingasis Feliksas Gucevičius mirė Gražiškių užusienyje, palaidotas Maišiagalos kapinėse.
Taigi, Simonas Gucevičius ir jo vakai keliavo per Širvintų, Maišiagalos, Paberžės ir aplinkinius kraštus gyvendami tai vienur, tai kitur. Visa ši teritorija tapo Gucevičių namais.
Lauryno Gucevičiaus brolis Simonas mirė 1827 m. balandžio 25 d. vietovėje (lenk. „Grudkiszki“ – taip nurodyta mirties metrike) netoli Glitiškių (Glinciškio), nes buvo palaidotas būtent Glitiškių kapinaitėse.
Glitiškės išsidėsčiusios 4 kilometrai į Šiaurę nuo Paberžės. Šiose kapinaitėse palaidota ir 1824 m. lapkričio 30 d. mirusi Simono žmona Ona bei Vilkiškėse, Paberžės seniūnijoje, 1827 m. balandžio 22 d. miręs sūnus Vincentas.
Bajoras Gucevičius Andrius mirė sulaukęs 90 metų amžiaus 1828 m. sausio 26 d. Širvintose. Mirties metrike nurodyta, jog jis paliko tris sūnus. Tai Kasparą, Jurgį ir Lauryną.
Pagal jo mirties metriką Andrius turėtų būti gimęs 1738 metais. Kas jis buvo Gucevičiams, nėra aišku, galbūt senojo Simono Masiulio brolis. Jo sūnus Jurgis Širvintose 1827 metais vedė Juzefą Binkevičiūtę.
Lauryno Gucevičiaus jauniausiasis brolis Joakimas buvo vedęs Viktoriją Randomanską. Randomanskiai taip pat buvo paplitę Trakų – Širvintų kraštuose. Joakimo ir Randomanskos vaikai gimė Laurų palivarke. Kaip minėta, 1800 Lauruose gimęs Joakimo sūnus Konstantinas Laurynas buvo patvirtintas bajoru.
Nėra aišku, kuriam iš brolių priskirti dukterį Teresę Gucevičiūtę. Ji 1807 metais Bagaslaviškyje ištekėjo už bajoro Baltramiejaus Vitkovskio. Jų santuokoje liudijo visi trys broliai Gucevičiai – Kasparas, Joakimas ir Simonas, o 1825 m. gimusio sūnelio Baltramiejaus krikšte dalyvavo dvi Gucevičienės, tiek Simono arba Kasparo žmona Ona, tiek Joakimo žmona Viktorija.
Tai, jog sūnelį Teresė gimdė 1825 metais, tikėtina, jog ji negalėjo būti Gucevičių sesuo Teresė, gimusi 1769 metais Migonyse, o buvo būtent vieno iš Gucevičių brolių duktė.
Lauryno Gucevičiaus brolis Kasparas 1808 metais Lauruose vedė Oną Judilovską (Judikaitę, Judickaitę, pavardė metrikuose rašyta įvairiai). Kasparo ir Onos vaikai gimė pačiose Širvintose. 1820 metais gimusios Julijos krikšte dalyvavo ir bajoras Jurgis Gucevičius, tikėtina Gucevičiaus Andriaus sūnus.
Straipsnis paremtas surinktomis žiniomis iš bažnyčių metrikinių knygų. Surinktus metrikus, kurių žinios panaudotos straipsniuose, autorė saugo kompiuterio kataloguose, jeigu kuriam nors tyrinėtojui jų prisireiktų.
Taip pat autorė apgailestauja, jog dėl pandemijos neteko pasinaudoti bibliotekose esančiais Lauryno Gucevičiaus biografijos tyrinėtojų Juozo Lebionkos ir Edmundo Antano Rimšos darbais.
Naudota literatūra
1795 m. Vilniaus gyventojų surašymo duomenys, Lietuvos valstybės archyvas, fondas 515, apyrašas 15, bylos 1-3ª;
1795 m. Širvintų gyventojų surašymo duomenys, Lietuvos valstybės archyvas, fondas 515, apyrašas 15, byla 30.
Vilniaus bažnyčių metrikinių knygų įrašai;
Pabaisko dekanato metrikinių knygų įrašai;
Verkių – Kalvarijos bažnyčios metrikinių knygų įrašai;
Palėvenės bažnyčios 1744–1794 m. gimimo, santuokos mirties metrikų knyga, svetainė – e-paveldas;
Rūta Janonienė. Kastrovickiai – šeima, padėjusi išsaugoti Lauryno Gucevičiaus atminimą, Acta Academiae Vilnensis, 2017 Nr. 86-87, čia
Dar kartą apie Laurus ir Lauryną…2010, Širvintų kraštas, čia
Herbarz polski. Cz. 1, T. 1-16 / Wiadomości historyczno-genealogiczne o rodach szlacheckich. ułożył i wydał Adam Boniecki; t. VII s. 182: Gucewicz h. Syrokomla;
Suskaitmeninta Gucevičiaus Stanislovo genealoginė byla iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo – čia
Su tomis lietuvių pavardėmis keisti dalykai. Štai pažįstu lietuvius, kurių proproprotėvia buvo laisvieji valstiečiai Chrapovickiai ( ši pavardė minima ir šiame straipsnyje) iš Sūduvos. Gal tai XVIII vykusio pavardžių kaitaliojimo metrikinių knygų įrašuose pasekmė? Gal tokiu būdu buvo suslavintos labai didelės dalies lietuvių pavardės?
Dr. Irmos Randakevičienės straipsnis svarbus tuo, kad per gimines jis siejamas su inžinieriaus architekto Lauryno Stuokos – Gucevičiaus (1753-1798) darbais. Mat, Lauryno biografijoje parašyta, kad jis buvo išvykęs į Romą, kur, praleidęs ten ketverius ir grįžęs į Lietuvą, ant buvusių Jupiterio Griausmavaldžio švenyklos pamatų Vilniuje pastatė Arkikatedrą. Buvimas Italijoje nenuėjo veltui, – Katedra pastatyta pagal senosios etruskų šventyklos pavyzdį, kas akivaizdžiai matosi knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Patogupirkti.lt) e-formato dalies APSL II.20 20-to puslapio fotografijoje. Įdomu dar tai, kad Katedroje architektas vedė Teofilę Hermanovskytę ir abu po to su ja sugyveno 7 vaikų dydžio šeimyną. Prosit!
Bet gal ne visai tikslu yra dėl vietos, kurioje Katedra buvo Gucevičiaus pastatyta, istoriškumo faktų. Šalia išlikęs Sereikiškių pavadinimas ir kiti senovės faktai bylotų, kad toje vietoje stovėjo Dievės Šerialės (romėnų deivės Cereros atitikmuo) šventykla. Šios aplinkybės tik sutvirtintų tai, kad architekto buvimas Italijoje nenuėjo veltui, kad Katedrą jis pastatė pagal senosios etruskų šventyklos pavyzdį. Upyteris Grausmavaldis kaip jos sūnus yra tik dievaitis, taigi jam skirtos šventyklos vieta veikiau galėjusi būti vadinamojo Kreivojo miesto dalyje – kur stovėjo dievaičio Ragučio simbolis. Visa tai gali būti gilios lietuvių senovės su Egipto saulės dievu Ra (Ragutis) bei senovės lietuvių- etruskų – egiptiečių pasaulėvokos, kultūrų ryšių sąsajos.
Manau, kad tai tik papildomai sutvirtintų, ką svarbaus istoriško esate pasakęs.
Matote, Vilna, dvylikos laiptų, kur infragarsinį “lia” 440 Hz dažnį gaudė ir viršuje įrengta kamera su aukuru (ten po mirties buvo sudegintas ir Vytautas) šventykla turėjo kambarėlį su anga į išorę, – kas 12 metų pro ją liepos mėnesį (tada griaustinių daugiausia) buvo stebimas virš horizonto kiek pakylantis Jupiteris. Šventyklos išorė sutampa su Cheopso piramidės Egipte išore (pastarosios kamera, tikėtina, buvo nugriauta). Tačiau iš vidaus, pasirodo) į išorę Egipte irgi ėjo kanalas, kuris buvo nukreiptas į pietus (respondentas Stasys Gliaudys), kas gali būti susiję su Egipto saulės dievu Ra ir tai, kaip jūs kad sakote, rodytų lietuvių – etruskų – egiptiečių pasaulėvokos kultūrų ryšių sąsajas. Dėkoju.
Kažkas panašaus į šventyklos įrenginį matosi, kad galėję būti ir Liškiavos piliakalnyje, kur galima įžvelgti buvus galimas kameros su anga į išorę ir kanalu konstrukcijas. Be to, yra daug pagrindo Liškiavą tapatinti su 13 a. pabaigoje kryžiuočių žygio metu, veikiausiai į Lydą, sudeginta Medirabos pilimi, kurios pavadinimo sandas ‘raba’ giminiuotinas su žodžiu ‘troba/trūba’, taigi ir su kameros pavidalą turinčiu įrenginiu. Dabar matosi, ir kad tas senoviškos šventyklos įrenginys galėjęs būti bandytas atstatyti, bet darbai nutrūkę. Veikiausiai tas atstatymas galėjo būti vykdomas Gedimino laikais kaip ir Vilniuje jo tai daryta dabartinės Katedros vietovėje. Taigi Liškiava taip pat gali būti kultūrines lietuvių sąsajas su etruskais – egiptiečiais menanti vieta. Be to, dera pridurti, kad su žodžiu ‘etruskai’ susišaukia ir ten pat esantys Druskininkų, Druskonio ežero, kiti Truso šaknies žodžių pavadinimai. Taigi lukštenkime lietuvišką senovę.