Įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Vilniaus arkikatedros tyrimai: XRF, datavimo metodų bei 3D skenerio duomenų panaudojimo galimybės“, pradedami Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimai.
Šio projekto tikslas
Ištirti seniausią Lietuvoje Vilniaus arkikatedros mūrą. Pagrindinis dėmesys atliekant tyrimus bus skiriamas vadinamajam „kvadratiniam pastatui“ – tai yra, ankstyvajam arkikatedros mūrui, kuris iki šiol išlieka ankstyviausiu mūriniu pastatu Lietuvoje.
Tyrėjai sieks atsakyti į daug metų mokslinę bendruomenę ir pilietinę visuomenę dominančius klausimus. Pavyzdžiui, kas bažnyčios interjere buvo pakeista po architekto Lauryno Gucevičiaus perstatymų, kas ir kada pastatė ankstyviausiąją arkikatedros dalį.
Atliekant tyrimus žadama panaudoti radiokarbono bei liuminescensinį tyrimų būdus. Taip pat bus atskirai rengiama 3D skeneriu gauto duomenų masyvo apdorojimo metodika.
Tikimasi, kad įgyvendinus projektą bus nustatytos Vilniaus arkikatedros statybos dalių absoliutinės chronologijos datos. Žadama nustatyti skirtingų statybos žingsnių skirtumus bei koreliacijas, apibrėžti gamybos technologijas atspindinčias cheminių elementų grupes, išryškinti mūrijimui naudotų plytų ir skiedinio kitimo sąsajas.
Taip pat žadama sukurti tikslų arkikatedros 3D modelį, kuriame bus galima talpinti visas turimas archeologines, architektūrines, geologines ir kt. žinias.
Tyrėjai pabrėžia ir praktinę šio projekto reikšmę
Taikant 3D skeneriu gautų duomenų apdorojimo metodiką, bus atlikta arkikatedros mūrų fizinės būklės inventorizacija.
Sienų fizinės būklės įvertinimas yra labai svarbus paminklotvarkos požiūriu: aptikus gamtos erozijos pažeistas sienas, galimi prevenciški stebėjimo būdai.
Be to, tyrimo išvadomis, patarimais ir žadama naudoti nauja metodika galės remtis ir ateities tyrėjai, pratęsiantys tyrimus ne tik arkikatedroje, bet ir kituose ankstyvuosiuose mūriniuose statiniuose Lietuvoje ir užsienyje.
Pradėto įgyvendinti projekto rezultatų tikimasi sulaukti 2026 m. pabaigoje – 2027 m. pradžioje. Su atliktų tyrimų duomenimis ketinama supažindinti tiek plačiąją visuomenę, tiek akademinę bendruomenę.
Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą įgyvendina Lietuvos istorijos institutas. Šis projektas yra Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis įgyvendinamo projekto „ekultūra“ platformos sukūrimas“, kurį vykdo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, tąsa.
„ekultūra“ platformos sukūrimas“ – vienas ambicingiausių kultūros paveldo skaitmeninimo 3D formatu projektų, įgyvendinamas stiprinant nekilnojamojo paveldo apsaugą Lietuvoje.
Trimatėmis technologijomis bus suskaitmeninta net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė, tarp jų – ir Vilniaus arkikatedra bazilika. Daugiau kaip pusė vertybių šiuo metu jau yra suskaitmeninta, juos bus galima pamatyti didžiausioje Lietuvos kultūros turinio platformoje ekultura.lt, kuri šiuo metu yra kuriama.
Tiriant, Katedros pamatų lygyje turėtų būti aptikti ir, kaip knygoje ,,Istorija pareinant į Lietuvą” rašoma, 7.275 metais dzūkų įrengto astronominio dziegoriaus, metų skaičių nuo jo įrengimo rodžiusio, pėdsakai. Tai, kad toks metus skačiuojantis dziegorius Katedros vietoje yra buvęs bylotų ir Gedimino kalno pavadinimas, sudarytas iš žodžių liet. kita gadynė – ‘kitas laikmetis,’ godoti – geisti, prisiminti, latv. gads – ‘metai’, rusų god – ‘metai’ šaknies ‘gad-/ god-‘ ir liet. ‘min-‘ šaknies – ‘atminti, būti ką nors menančiu, paminklas’. Taigi dėl to įrenginio kalnas yra gavęs Gedimino – ‘metus (godas) menančios’ vietos pavadinimą. Tyrimų duomenimis patvirtinus minėto metus skaičiuojančio astronominio įrenginio pėdsakų aptikimą, taptų galutinai aišku, kad pavadinimas Gedimino kalnas radosi ne iš asmens vardo Gediminas, o atvirkščiai, asmuo imtas vadinti pagal tos vietos kalno pavadinimą. Tai būtų esminis Lietuvos istorijos faktas.
,,pradedami Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimai” – ir nė žodžio apie tai, kas juos vykdo.
Citata: “Pagrindinis dėmesys atliekant tyrimus bus skiriamas vadinamajam “kvadratiniam pastatui” – tai yra ankstyvajam arkikatedros mūrui, kuris išlieka ankstyviausiu mūriniu pastatu Lietuvoje”.
Tenka pažymėti, kad “kvadratinio pastato” viduje buvo sumūrytos keturios kolonos, ant kurių rėmėsi erdvinė 12-kos laiptų konstrukcija su garso rezonavimo kamera (Vilko staugimas) viršuje + čiukuras po juo, kartu su kambarėliais šalia (vienas jų – su anga link Jupiterio, kuris pakildavo virš horizonto kas 12 metų, o kitas priešpriešiais – kunigaikščių, sudegintų garso stiprinimo kameroje (o tai – infragarsas LIA natos dažniu) pelenams, supiltiems į urnas, saugojimui. Išoriniai tai kartu su matmenimis yra nubraižyta kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) 27-me puslapyje. DETALIAI konstrukcijos vidaus erdvė yra išpildyta atskirų brėžinių aplanke (knygoje nepateikta). Išvada: darant skenavimą 3D būdu, derėtų nepamršt, jeigu tai įmanoma, nuskenuot ir keturias, esančias po žeme kolonas kvadrato viduryje. Dėkoju.
>P. Skutas
Dziegorius buvo įrengtas šalia kvadrato po Katedros presbiterija esančiuose pamatuose. Ir labai tikėtina kad, skenuojant presbiterijos pamatus kartu su akmens pentagrama, kuri galu yra įmūryta į presbiterijos pamatą (“Ist. par. į Lietuvą” p. 22), astronominis dziegoriu rodantis 7.275 m. pr. Kr. datą bus aptiktas irgi. Dėkoju.