Vilniaus arkikatedroje gali slypėti dar neatskleistų Lietuvos istorijos paslapčių. Pasitelkę trimatį (3D) pastato skaitmeninį modelį ir istorinius brėžinius, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai nustatė 13 iki šiol netyrinėtų vietų. Artimiausiu metu ketinama pradėti vienos jų tyrimus – Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Trimačiai duomenys padėjo aptikti netyrinėtas vietas
Vilniaus arkikatedros mūrus mokslininkai išsamiau tyrinėja nuo šių metų pradžios. Siekiama geriau pažinti pastato statybos raidą, patikslinti ankstesnių tyrimų išvadas ir nustatyti vietas, kurios iki šiol nebuvo tyrinėtos.
Apie ankstyviausio Vilniaus arkikatedros mūro tyrimus „Alkas.lt“ jau rašė balandžio mėnesį. Dabar tyrėjams talkina ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo kultūros paveldo skaitmeninimo projekto metu sukurtas trimatis arkikatedros modelis.
Sugretinę šiuos duomenis su istoriniais, daugiausia tarpukariu sudarytais pastato planais, mokslininkai išskyrė 13 vietų, kuriose gali būti iki šiol netyrinėtų ertmių ar kitų istorinių pastato sandaros ypatybių.
„Sugretinę 3D duomenis su istoriniais, daugiausia tarpukariu sudarytais arkikatedros planais, taip pat išskyrėme 13 anksčiau dar netyrinėtų vietų, kuriose gali slypėti tikrai įdomių atradimų. Šie duomenys taip pat padėjo patikslinti ankstyvuosius katedros planus ir aiškiau atskirti jos statybos etapus“, – pasakoja archeologas Saulius Sarcevičius.
Trimatis modelis leidžia tiksliai nustatyti patalpų aukščius ir matmenis, pastebėti sienų išlinkimus bei kitus neatitikimus. Tačiau vien skaitmeninis atvaizdas neparodo, kas yra už uždarų sienų. Tam reikalingi papildomi archeologiniai ir architektūriniai tyrimai, taip pat georadaro duomenys.
Pirmiausia tirs Šv. Kazimiero koplyčios sieną
Artimiausias mokslininkų uždavinys – ištirti ertmę Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Numatoma atlikti kuo mažiau pastato mūrą pažeidžiantį tyrimą. Pirmiausia ketinama sienoje išgręžti nedidelę angą, o tolesnius veiksmus pasirinkti įvertinus pirmuosius duomenis.
„Pirmiausia aptiktas ertmes turime patogiai pasiekti. Pradiniame etape numatome pragręžti sieną, o tuomet, įvertinę rezultatus, spręsime, kaip darbus tęsti toliau. Kol kas net neįsivaizduojame, kas konkrečiai yra šiose arkikatedros vietose ir kokius radinius jos galėtų atverti, bet ilgalaikis mūsų tikslas – ištirti visas aptiktas dar netyrinėtas ertmes“, – sako S. Sarcevičius.
Kol kas nežinoma, ar šiose vietose esama istorinių radinių. Vis dėlto nauji tyrimai gali suteikti vertingų žinių apie arkikatedros statybos etapus, jos pertvarkymus ir ankstesnę pastato sandarą.
Arkikatedros požemių istorija ne kartą sulaukė visuomenės dėmesio. „Alkas.lt“ anksčiau nagrinėjo ir Vytauto Didžiojo palaikų paieškų klausimą, tačiau šio naujo tyrimo rezultatai kol kas nežinomi.
Skaitmeninimas tampa naujų atradimų priemone
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė pabrėžia, kad kultūros paveldo skaitmeninimas jau seniai nebėra vien būdas išsaugoti pastatų atvaizdus.
„Arkikatedros pavyzdys rodo, kad kultūros paveldo skaitmeninimas duoda kur kas daugiau nei vien galimybę virtualiai apžiūrėti pastatą. 3D duomenys dabar leidžia mokslininkams kelti naujus klausimus ir tiksliau pasirinkti naujų tyrimų vietas“, – sako A. Žilinskienė.
Pasak jos, tikimasi, kad nauji atradimai padės geriau pažinti ne tik Lauryno Stuokos-Gucevičiaus rekonstruotą arkikatedrą, bet ir platesnę Lietuvos istoriją.
Archeologas S. Sarcevičius pažymi, kad trimačiai duomenys jau tapo kasdiene tyrėjų darbo priemone. Jie naudojami planuojant kasinėjimus, žymint mėginių paėmimo vietas, vertinant pastatų būklę ir apibendrinant ankstesnių tyrimų rezultatus.
Lietuvoje suskaitmenintas 71 kultūros paveldo objektas
Vilniaus arkikatedros tyrimams naudojamas modelis sukurtas įgyvendinant platesnį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektą, skirtą kultūros paveldui skaitmeninti ir duomenims kaupti platformoje „ekultūra“.
Iš viso suskaitmenintas 71 kultūros paveldo objektas: 18 Vilniaus savivaldybėje, 13 Kauno savivaldybėje ir 40 kitose Lietuvos savivaldybėse.
Šie objektai apima 320 pastatų ir 60 teritorijų. Surinkti duomenys užima apie 70 terabaitų.
Bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovas Donatas Kubilius aiškina, kad pastatai pirmiausia skenuojami antžeminiais trimačiais skeneriais. Vėliau duomenys papildomi bepiločiais orlaiviais padarytomis nuotraukomis, kurios padeda tiksliai atkurti stogus, kaminus ir kitas nuo žemės sunkiai matomas pastatų dalis.
Taip sukuriami išsamūs skaitmeniniai pastatų atvaizdai, kuriuos gali naudoti archeologai, architektai, restauratoriai ir paveldosaugos specialistai. Apie ankstesnius kultūros paveldo matavimų ir brėžinių rengimo darbus Vilniaus universitete taip pat skelbta „Alkas.lt“.
Skaitmeniniai atvaizdai padeda išsaugoti nykstantį paveldą
Trimačio skaitmeninimo reikšmė ypač išryškėja tuomet, kai istoriniams pastatams kyla sunaikinimo pavojus.
D. Kubilius primena Ukrainos patirtį, kur karo grėsmės akivaizdoje stengiamasi bent fotografijomis išsaugoti kuo daugiau žinių apie kultūros paminklus.
Kitas svarbus pavyzdys – Paryžiaus Dievo Motinos katedra. Jos 2010 m. surinkti trimačiai duomenys buvo itin vertingi atkuriant pastatą po 2019 m. gaisro.
Vilniaus arkikatedros tyrimai rodo, kad skaitmeniniai duomenys gali ne tik padėti išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms, bet ir atskleisti tai, ko ankstesni tyrėjai dar nebuvo pastebėję.
Ar už Šv. Kazimiero koplyčios sienos slypi istorinių radinių, paaiškės tik atlikus numatytus tyrimus.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešimą.
slepia lyg tyčia šėtono skaičių – 13, Manyčiau, kad ir pasistengus 14 bei 15 atsirastų
Ieškoti reikalinga Mindaugo Vorutos, Vytenio pastatytos Pranciškonų bažnyčios, Pilėnų tragedijos pėdsakų Vilniuje, Saulės mūšio vietos – Šalčios, Senasalio vietuvių plotuose ir t.t. ir pan., o ne užsimti lenkiškos istorijos objektų tyrimais Lietuvos biudžeto lėšomis.
Antai, išknista Vytenio laikų – senovės Trakų gatvė (vieta), o kaip K.Boruta sakė – ‘prabilki Vilniaus pirmas akmenie – kieno tu rankomis esi padėtas’, apie jos tą ‘pirmą akmenį’ rimtesnio – nė žodelio. Tai Lietuvos ar Lenkijos institucijos Vilniuje darbuojasi.