Lapkritis – ilgų ir tamsių naktų metas. Saulė leidžiasi vis anksčiau, tad giedrais vakarais žvaigždėtą dangų galima stebėti jau prieš septintą valandą. Atimiausią naktį verta dairytis Pietinių Tauridų meteorų, vėliau sulauksime Šiaurinių Tauridų ir Leonidų aktyvumo, o lapkričio 15–16 d. paryčiais arti vienas kito spindės Marsas ir Jupiteris. Rytų danguje vis ryškiau žėrės Aušrinė – Venera.
Ilgos rudens naktys taip pat tinka žvaigždynams pažinti. Vakarais vis aukščiau pakils Sietynas, bus galima susirasti Andromedos galaktiką, o vėliau rytuose pasirodys Orionas ir kiti žiemos dangaus žvaigždynai.
Dienos trumpėja, naktys ilgėja
Lapkričio 4 d. Kaune Saulė tekėjo 7.33 val., leisis 16.41 val., o dienos trukmė – 9 val. 8 min. Lapkričio 30 d. ji tekės 8.22 val., leisis 16.02 val.; dienos trukmė tesieks 7 val. 40 min. Vadinasi, nuo lapkričio 4-osios iki mėnesio pabaigos diena sutrumpės dar beveik pusantros valandos.
Vidurdienio Saulė irgi leidžiasi vis žemiau: lapkričio 4 d. Kaune ji pakyla maždaug 19,7° virš pietų horizonto, o lapkričio 30 d. – tik 13,5°. Net vidurdienį pastatų ir medžių šešėliai būna ilgi.
Žvaigždžių stebėtojams ilgų naktų netrūks. Lapkričio 4-osios vakarą astronominės sutemos Kaune baigiasi 18.45 val., o lapkričio 30-ąją – 18.15 val. Nuo astronominių sutemų pabaigos iki rytinių astronominių sutemų galima stebėti tamsiausią nakties dangų, jei jo nešviesina Mėnulis, debesys ar miestų žiburiai.
Saulės tekėjimo, laidos ir sutemų laikai pateikti Kaunui. Vilniuje, Klaipėdoje ir kitur Lietuvoje jie šiek tiek skiriasi.
Svarbiausi lapkričio dangaus reiškiniai
| Data | Reiškinys | Kada ir kur stebėti |
|---|---|---|
| Lapkričio 4–6 d. | Pietinių Tauridų meteorų srauto aktyvumo viršūnė apie lapkričio 5 d. | Vakarais ir naktimis, ypač naktį iš 4-osios į 5-ąją ir iš 5-osios į 6-ąją |
| Lapkričio 9 d. | Mėnulio jaunatis | Palankus metas silpniems dangaus objektams stebėti |
| Lapkričio 11–13 d. | Šiaurinių Tauridų aktyvumo viršūnė apie lapkričio 12 d. | Vėlų vakarą ir naktį, kai Mėnulis jau nusileidęs |
| Lapkričio 15–16 d. | Marso ir Jupiterio regimasis suartėjimas | Paryčiais pietryčiuose; lapkričio 16 d. apie 4 val. pora maždaug 40° aukštyje |
| Lapkričio 17 ir 18 d. paryčiais | Leonidų meteorų srautas; numatomas pagrindinis maksimumas lapkričio 18 d. 1.45 val. | Po Mėnulio laidos iki rytinių sutemų, ypač antroje nakties pusėje |
| Lapkričio 20–22 d. | Merkurijaus didžiausia vakarinė elongacija lapkričio 21 d. | Prieš saulėtekį pietryčiuose, labai žemai virš atviro horizonto |
| Lapkričio 24 d. | Mėnulio pilnatis | Po saulėlydžio rytinėje dangaus pusėje |
| Lapkričio 25–26 d. | Urano opozicija lapkričio 26 d. ryte | Stebėti naktį iš lapkričio 25-osios į 26-ąją; reikės žiūronų ar teleskopo, trukdys ryškus Mėnulis |
| Lapkričio 25–29 d. | Venera pasiekia didžiausią 2026 m. regimąjį ryškį | Prieš aušrą pietryčiuose; apie –4,9 žvaigždinio ryškio |
| Lapkričio 30 d. paryčiais | Mėnulis arti Jupiterio, netoliese – Marsas | Apie 6–7 val. pietų ir pietvakarių pusėje, aukštai virš horizonto; matoma plika akimi |
Tauridai – negausūs meteorai, bet pasitaiko ir įspūdingų bolidų
Šiuo metu aktyvūs du Tauridų meteorų srautai – Pietiniai ir Šiauriniai Tauridai. Pietinių Tauridų aktyvumo viršūnė numatoma apie lapkričio 5-ąją, todėl juos verta stebėti jau naktį iš 4-osios į 5-ąją. Šiaurinių Tauridų aktyvumas didžiausias bus apie lapkričio 12-ąją. Abiejų srautų aktyvumas kinta pamažu, tad galima stebėti ir gretimomis naktimis.
Abiejų srautų meteorų regimosios trajektorijos, pratęstos atgal, sueina Tauro žvaigždyno srityje. Šis regimasis meteorų sklidimo taškas vadinamas radiantu. Tačiau tai nereiškia, kad meteorai pasirodys tik prie Tauro žvaigždžių – jų galima išvysti įvairiose dangaus vietose.
Tauridai nėra gausūs. Tarptautinės meteorų organizacijos (IMO) 2026 m. kalendoriuje Pietiniams Tauridams nurodomas maždaug 5–10, Šiauriniams – apie 5 teorinis valandinis meteorų skaičius (ZHR). Šis dydis apibūdina galimą meteorų gausą idealiomis sąlygomis, kai radiantas yra zenite. Lietuvos danguje vienas stebėtojas paprastai išvys mažiau.
Vis dėlto Tauridai verti dėmesio. Šiam srautui būdingi palyginti lėti meteorai, o retkarčiais pasitaiko ir itin ryškių – bolidų. Toks meteoras gali nušvisti ryškiau už visas žvaigždes, o kartais trumpam net apšviesti aplinką.
Šiemet Tauridų stebėjimo sąlygos palankios. Lapkričio 9 d. bus Mėnulio jaunatis, o apie ją Mėnulio šviesa menkai trukdys. Ypač verta stebėti naktį iš lapkričio 4-osios į 5-ąją ir apie lapkričio 11–12 d. Meteorus patogu stebėti vėlų vakarą ir naktį, kai Tauro žvaigždynas pakyla aukščiau rytinėje ir pietinėje dangaus pusėje.
Žiūronų ar teleskopo neprireiks – tereikės giedro, kuo mažiau miestų šviesų apšviesto dangaus ir kantrybės.
Marsas ir Jupiteris paryčiais sužibs beveik greta
Vienas įdomiausių lapkričio reginių bus matomas 15-osios ir 16-osios paryčiais. Pietryčiuose, Liūto žvaigždyno srityje, arti vienas kito spindės Marsas ir Jupiteris. NASA duomenimis, tomis dienomis abi planetas skirs maždaug 1,2°.
Lapkričio 16 d. apie 4 val. Lietuvos laiku abi planetos Kauno apylinkėse bus pakilusios maždaug 39–40° virš pietrytinio horizonto. Jas skirs vos kiek daugiau nei vienas kampinis laipsnis – maždaug du regimieji Mėnulio skersmenys. Kitur Lietuvoje jų aukštis šiek tiek skirsis.
Jupiteris švytės gerokai ryškiau už Marsą. Jo regimasis ryškis sieks apie –2,1, o Marso – apie +0,7 žvaigždinio ryškio. Astronomijoje kuo mažesnis šis skaičius, tuo šviesulys ryškesnis.
Abi planetas bus nesunku atskirti ir pagal spalvą: Jupiteris atrodys gelsvai baltas, o Marsas – rausvas.
Šią planetų porą bus galima puikiai matyti plika akimi, o pro žiūronus abi tilps tame pačiame regėjimo lauke. Turintieji teleskopą galės atidžiau apžiūrėti Jupiterį ir ryškiausius jo palydovus.
Žinoma, planetos priartės viena prie kitos tik regimajame dangaus skliaute. Erdvėje jas ir toliau skirs šimtai milijonų kilometrų. Tik žvelgiant iš Žemės jų kryptys beveik sutaps.
Leonidai – greitųjų meteorų srautas
Leonidus verta stebėti ir naktį iš lapkričio 16-osios į 17-ąją, ir iš 17-osios į 18-ąją. Pagal Tarptautinės meteorų organizacijos (IMO) kalendorių įprastas maksimumas turėtų įvykti lapkričio 18 d. 1.45 val. Lietuvos laiku.
Kitas skaičiavimų modelis numato aktyvumo viršūnę lapkričio 17 d. apie 18 val., bet tuo metu Lietuvoje Liūto žvaigždyno radiantas dar bus po horizontu. Tad praktiškai tinkamiausias metas – abiejų naktų paryčiai.
Leonidai susiję su 55P/Tempel–Tuttle kometa. Šiai skriejant aplink Saulę, jos orbitoje pasklinda dulkių ir smulkių kietųjų dalelių. Žemei kertant šių dalelių srautą, dalis jų įskrieja į atmosferą ir sukelia trumpus šviesos blyksnius – meteorus.
Leonidų meteoroidai į Žemės atmosferą įskrieja maždaug 71 km per sekundę greičiu. Todėl Leonidų meteorai danguje sušvinta ir pranyksta labai greitai. Ryškesni kartais palieka kelias akimirkas matomus švytinčius pėdsakus.
Per įprastą Leonidų maksimumą teorinis valandinis meteorų skaičius (ZHR) vertinamas maždaug 15. Tai nėra pažadas, kiek meteorų pamatys Lietuvos stebėtojas: tikroji gausa priklausys nuo radianto aukščio, dangaus skaidrumo, Mėnulio šviesos ir vietos tamsumo.
Leonidų radiantas yra Liūto žvaigždyne. Po vidurnakčio jis pamažu kils rytinėje dangaus pusėje, o prieš aušrą pasieks maždaug 50° aukštį. Todėl stebėti verta ne tik per numatomą maksimumą, bet ir vėliau – iki prasidedant rytinėms sutemoms.
Šiemet Leonidų stebėjimo sąlygos bus palankios. Lapkričio 17 d. stos Mėnulio priešpilnis, tačiau Kauno apylinkėse tą vakarą Mėnulis nusileis apie 23.40 val. Tad vėliau, ypač prieš aušrą, jo šviesa meteorams nebeturėtų trukdyti.
Praeityje Leonidai yra pasižymėję nepaprastai gausiais meteorų reiškiniais, tačiau 2026 m. tokio smarkaus suaktyvėjimo neprognozuojama. Dėl to nevertėtų tikėtis gausaus meteorų reginio, bet giedrą naktį srautas vis tiek bus vertas dėmesio.
Mėnulis – nuo jaunaties tamsos iki ryškios pilnaties
Lapkričio 1 d. delčia jau praėjo, o pirmąją šio mėnesio savaitę Mėnulis toliau dyls ir labiausiai bus matomas paryčiais. Kitas svarbus etapas – jaunatis, kuri įvyks lapkričio 9 d. 9.02 val. Lietuvos laiku.
Jaunaties laikotarpiu bus palankiausia stebėti silpnesnius dangaus šviesulius: pirmosios mėnesio pusės naktimis Mėnulio šviesa menkai trukdys. Maždaug lapkričio 6–13 d. verta skirti laiko meteorams, žvaigždynams ir tolimoms galaktikoms.
Lapkričio 17 d. 13.48 val. stos priešpilnis, o lapkričio 24 d. 16.53 val. – pilnatis. Artėjant pilnačiai Mėnulio šviesa vis labiau nustelbs silpnesnes žvaigždes ir galaktikas.
Perigėjų Mėnulis pasieks lapkričio 25 d. vėlai vakare.
Tokios pilnatys populiariai vadinamos „supermėnuliais“, nors astronomijoje šis pavadinimas neturi griežtos mokslinės apibrėžties.
Ar Mėnulis atrodys pastebimai didesnis? Jo regimasis skersmuo išties bus šiek tiek didesnis nei tuomet, kai Mėnulis būna toliausiai nuo Žemės. Vis dėlto plika akimi, neturint su kuo palyginti, šį skirtumą pastebėti nelengva.
Kur kas įspūdingesnis gali pasirodyti pilnas Mėnulis, kylantis virš rytinio horizonto. Greta tolimų medžių ar pastatų jis dažnai atrodo neįprastai didelis. Tačiau tai ne fizinis Mėnulio padidėjimas, o mūsų regėjimo ir suvokimo ypatybė.
Planetos: Saturnas vakarais, Venera ir Jupiteris paryčiais
Saturnas – vakaro danguje
Lapkričio vakarais Saturną patogu stebėti pietų, o vėliau pietvakarių dangaus pusėje. Sutemus jo aukštis virš horizonto mėnesio pradžioje siekia maždaug 30°, mėnesiui baigiantis jis po truputį mažės.
Saturno regimasis ryškis sieks apie +0,6. Jis bus matomas plika akimi, tačiau norint pamatyti garsiuosius planetos žiedus reikės teleskopo. Šiuo metu žiedai regimi nedideliu kampu, bet jų posvyris pamažu didėja.
Venera – ryškioji Aušrinė
Pietryčių padangėje prieš saulėtekį vis geriau bus matoma Venera, lietuvių vadinama Aušrine. Pirmomis lapkričio dienomis ją dar reikia susirasti gana žemai virš horizonto, tačiau kiekvieną savaitę stebėjimo sąlygos gerės. Mėnesio pabaigoje regimasis ryškis pasieks maždaug –4,9 žvaigždinio ryškio.
Spalio 24 d. po apatinės jungties su Saule Venera persikėlė iš vakaro į ryto dangų. Lapkritį ji vis labiau nutols nuo Saulės regimajame dangaus skliaute. Lapkričio pabaigoje Aušrinė taps ryškiausia per visus 2026 metus.
Ji spindės taip ryškiai, kad bus pastebima net gerokai prašvitus.
Jupiteris ir Marsas – Liūto žvaigždyne
Jupiteris lapkritį bus vienas ryškiausių antrosios nakties pusės šviesulių. Jis spindės Liūto žvaigždyne, o geriausiai bus matomas paryčiais, pakilęs aukščiau pietrytinėje ir pietinėje dangaus dalyse.
Netoliese matomas Marsas per mėnesį pamažu ryškės, tačiau vis dar bus gerokai blankesnis už Jupiterį. Lapkričio 16-osios paryčiais abi planetos sudarys itin gražią porą.
Dar vienas lengvai atpažįstamas reginys laukia lapkričio 30 d. paryčiais: virš pietų horizonto Mėnulis bus maždaug 3° nuo Jupiterio, o kiek tolėliau spindės Marsas. Kauno apylinkėse apie 6 val. visi trys kūnai bus pakilę aukščiau kaip 45°.
Merkurijus – žemai prieš saulėtekį
Lapkričio 21 d. Merkurijus pasieks didžiausią vakarinę elongaciją, t. y. didžiausią regimąjį kampinį nuotolį į vakarus nuo Saulės. Tai rytinio stebėjimo laikotarpis: planetos verta ieškoti prieš saulėtekį kelis rytus apie lapkričio 20–22 d.
Merkurijaus reikėtų ieškoti prieš saulėtekį pietryčiuose. Kauno apylinkėse lapkričio 21 d. apie 7 val. jis bus maždaug 7° virš horizonto; kiek vėliau pakils aukščiau, tačiau dangus sparčiai šviesės. Šis reiškinys nėra lengvai matomas: būtinas visiškai atviras horizontas ir skaidrus oras.
Merkurijų galima mėginti pastebėti plika akimi, tačiau dėl mažo aukščio ir ryškių rytinių sutemų tai bus nelengva. Žiūronais planetos neieškokite, jei yra nors menkiausia rizika, kad į regėjimo lauką pateks Saulė.
Uranas ir Neptūnas – mėgėjams su žiūronais ir teleskopais
Lapkričio 26 d. ryte Uranas atsidurs opozicijoje – priešingoje dangaus pusėje nei Saulė. Naktį iš lapkričio 25-osios į 26-ąją jis bus gerai išsidėstęs stebėjimams, tačiau matomumą apsunkins beveik pilnas Mėnulis.
Uraną galima mėginti susirasti pro žiūronus, o teleskopu jį stebėti bus patogiau. Neptūnas vakarais bus matomas netoli Saturno dangaus srities, tačiau šiai daug blankesnei planetai susirasti prireiks teleskopo ir tikslaus žvaigždėlapio.
Rudens žvaigždynai: Sietynas, Andromeda ir kylantis Orionas
Lapkričio vakarais žvaigždėtas dangus vis labiau primins artėjančią žiemą. Vasarą aukštai spindėjęs Didysis Vasaros Trikampis – Vega, Denebas ir Altairas – jau bus pasislinkęs vakarų link. Rytuose vis anksčiau kils Tauro ir Oriono žvaigždynai, o pietinėje dangaus dalyje išryškės Pegasas ir Andromeda.
Pietinėje dangaus pusėje bus lengva atpažinti keturių ryškių žvaigždžių sudarytą Pegaso kvadratą, o netoliese – Andromedos žvaigždyną. Aukštai šiaurės rytų pusėje išsiskirs W raidę primenanti Kasiopėja.
Vienas gražiausių lapkričio vakaro žvaigždžių telkinių – Sietynas, arba Plejadės (M45), Tauro žvaigždyne. Plika akimi jame dažniausiai galima suskaičiuoti šešias ar septynias žvaigždes. Pro žiūronus jų atsiveria gerokai daugiau.
Sietynas gerai žinomas ir lietuvių tradicinėje dangaus sampratoje. Jo pasirodymas ir padėties kaita buvo svarbūs orientyrai stebint metų laikų slinktį.
Giedrą, tamsią lapkričio naktį verta susirasti ir Andromedos galaktiką (M31). Nuo mūsų ją skiria maždaug 2,5 milijono šviesmečių. Tai vienas tolimiausių dangaus kūnų, kuriuos geromis sąlygomis galima įžiūrėti plika akimi.
Toli nuo miestų šviesų Andromedos galaktika atrodo kaip silpna, pailga miglota dėmelė. Pro žiūronus ji matoma kur kas aiškiau.
Žemiau jos, Oriono Kalavijo srityje, yra garsusis Oriono ūkas (M42). Esant tamsiam dangui jį galima įžiūrėti kaip miglotą dėmelę, o žiūronai ar teleskopas leidžia pamatyti daugiau šio didžiulio žvaigždžių susidarymo srities ypatybių.
Ar sulauksime šiaurės pašvaisčių?
Ilgos lapkričio naktys bus palankios ir šiaurės pašvaistėms stebėti. Jei sustiprės geomagnetinis aktyvumas, pašvaisčių gali pasirodyti ir Lietuvos padangėje.
Tačiau iš anksto pasakyti, kurią lapkričio naktį jos sušvis, neįmanoma. Pašvaisčių tikimybę verta sekti pagal JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Kosminių orų prognozių centro (NOAA SWPC) pranešimus. Patikimesnės prognozės skelbiamos likus vienai ar kelioms paroms.
Pašvaisčių geriausia dairytis toliau nuo miestų, kur neužstoja pastatai ar medžiai ir kur atsiveria platus šiaurinis horizontas.
Kaip pasirengti lapkričio dangaus stebėjimams?
Lapkritis Lietuvoje dažnai būna debesuotas, drėgnas ir vėjuotas. Todėl kiekviena giedra naktis – gera proga pažvelgti į dangų. Meteorų stebėjimams geriausiai tiks nuo miestų šviesų atokiau esančios atviros vietos: pievos, laukai ar ežerų pakrantės.
Prieš pradedant stebėti, verta bent 20–30 minučių pabūti tamsoje, kad akys prie jos priprastų. Meteorų nereikia ieškoti vien ties radiantu – jie gali sužibėti bet kurioje dangaus vietoje. Todėl patogiausia įsitaisyti taip, kad matytumėte kuo platesnį dangaus plotą.
Meteorams stebėti nereikia nei žiūronų, nei teleskopo. Tačiau jie labai pravers norint susirasti silpnesnius žvaigždžių spiečius, įžiūrėti Jupiterio palydovus, Saturno žiedus ar Mėnulio paviršiaus darinius.
Ieškant Merkurijaus prieš saulėtekį, būtina nepamiršti saugumo. Jokiu būdu negalima žiūrėti į Saulę pro žiūronus, teleskopą, fotoaparatą ar kitą optinį prietaisą be specialiai tam pritaikyto ir patikimai pritvirtinto priekinio Saulės filtro. Paprasti akiniai nuo saulės nuo tokio pavojaus neapsaugo.
Jeigu lapkričio dangus išsigiedrys, verta nepraleisti progos į jį pažvelgti. Tamsią rudens naktį aiškiau pajuntame dangaus šviesulių slinktį, kurią žmonės stebėjo dar tada, kai metų laiką ir paros metą padėdavo nustatyti pačios gamtos ženklai.
Astronominiai duomenys patikrinti ir tekstas suredaguotas 2026 m. lapkričio 4 d. Visi laikai pateikti Lietuvos laiku (EET, UTC+2); vietos orientyrai apskaičiuoti Kaunui. Kitose Lietuvos vietose tekėjimo, laidos ir objektų aukščio aplinkybės gali šiek tiek skirtis.
